Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2015-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-404/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
1-184-404/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18128-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-184-404/2015Proceso Nr. 1-01-1-18128-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.2; 2.10.1.4. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Plungė

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro Mindaugo Vilniaus pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 1-01-1-18128-15, su­si­pa­ži­nęs su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo by­los me­džia­ga, ku­rio­je R. B., gimęs 1989 m. lapkričio 19 d., Plungės m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis T. S. paslaugų ir komercijos įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 28 d., apie 22³⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kaltinamasis R. B. buitinio konflikto su motina G. B. metu, smurtaudamas tyčia trenkė jai vieną kartą kojos kulnu į kairiąją pėdą, taip padarė nukentėjusiajai G. B. kairės pėdos sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PB patrulio Gelitos Druktenytės 2015-03-29 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2015-03-29, apie 18¹³ val., pagal Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK budėtojo gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., sūnus smurtauja prieš motiną, daužo baldus, nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog 2015-03-28, tarp 22.00-23.00 val., sūnus R. B. konflikto metu kojos kulnu trenkė motinai G. B. į kairę pėdą, sukeldamas jai fizinį skausmą, G. B. pėda ištinusi ir pamėlusi (b.l. 4-7); nukentėjusiosios G. B. parodymai, kad 2015-03-28, apie 22³⁰ val., namuose Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus R. B. kilo konfliktas, kadangi ji neblaiviam savo sūnui neleido rūkyti namuose. Tada sūnus supykęs kojos kulnu trenkė jai vieną kartą į kairiąją pėdą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 8); specialisto išvada Nr. G 664/15(03) apie G. B. nustatytą sužalojimą – kairės pėdos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19); kaltinamojo R. B. parodymai, kad 2015-03-28, apie 22³⁰ val., namuose Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), su tėvais vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko mamai liepus eiti miegoti ir neleidus jam užsirūkyti kambaryje, jis supykęs kulnu trenkė mamai vieną kartą į kairiąją pėdą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b.l. 28-29, 32-33).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Iš AB DNB banko 2015-05-05 vietinio lėšų pervedimo Nr. 1500104679 (b.l. 24) matyti, kad R. B. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 27,95 Eur žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kitų proceso išlaidų nėra.

Surinkti įrodymai įrodo kaltinamojo R. B. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – motinai G. B., jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos bei savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti tęsti darbą, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 50).

Skiriant bausmę R. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirbantis, psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie administracines nuobaudas bei jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

Už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 (devynis) mėnesius, kurią, vadovaujantis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 64¹ str. 1 d., sumažinti ?, ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 6 (šešis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį visą šį laiką tęsti darbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti R. B., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis