- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- eI-1093-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03742-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- I. G.-K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. K., atsakovo atstovei G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo I. G.-K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) per elektroninių paslaugų portalą padavė teismui skundą 2016-09-20, 2016-10-10 padavė patikslintą skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausiosios specialistės, vykdančios poskyrio vedėjos funkcijas, D. J., vyriausiosios specialistės E. P., vyriausiosios specialistės O. V. 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą į A. K. ir I. G. – K. skundą, kuriam suteiktas dokumento Nr. E60-531/16(3.2.39E-EM4), ir įpareigoti atsakovą priimti J. K. į vieną iš 2016 m. sausio 18 d. pateiktame prašyme pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įtaigų pagal pasirinktą prioritetą bei užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą vienoje iš šių įstaigų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šis patikslintas skundas priimtas 2016-10-11 nutartimi.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė (vaiko motina I. G.- K.), kaip savo sūnaus J. K., gim. 2014-04-28, įstatyminiai atstovai 2016 m. sausio 18 d. pateikė Vilniaus savivaldybės administracijai prašymą priimti jų vaiką į ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes pagal prioritetą į penkias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Prašymas pateiktas užpildant registracijos formą Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapio elektroninėje sistemoje (sūnaus ID Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau pareiškėjo vaikas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo priimtas į pageidaujamų ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes ir akivaizdu, kad pareiškėjui nesiimant pažeistų teisių gynimo priemonių, vaikas lygiai taip pat nebus priimtas ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. į pageidaujamų ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes, nes visuose sąrašuose vaikas yra "laukiantis eilėje" .
Registracijos formoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo sūnus turi tik vieną priežastį, suteikiančią pirmumo teisę eilėje (vaiko ir abiejų tėvų vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje), ir taip pat nurodyta, kad kitų priežasčių nėra.
Esant tokiai situacijai dar 2016 m. birželio 30 d. kartu su sutuoktine, vadovaudamiesi 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-57 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 48 punktu, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skundą su reikalavimais: (i) peržiūrėti jų sūnaus J. K. (ID Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įtaigų grupes pagal pasirinktą prioritetą eiles, pripažįstant, kad sūnus J. K. turi pirmenybę eilėse pagal tris kriterijus (Aprašo 17.1., 17.1.1. ir 17.1.2. punktus); (ii) priimti sūnų J. K. į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pagal pasirinktą prioritetą, ir užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą vienoje iš šių įstaigų nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Tik 2016 m. rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo atsakymą į pateiktą skundą. Atsakymas į skundą pateiktas tik Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapio elektroninėje sistemoje ir jis pateiktas tik pareiškėjo sutuoktinei. Pažymi, kad iki šios dienos nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė jokia kita forma nėra gavę pranešimo apie skundo atmetimą, kad nėra aiškus skundą nagrinėjusių asmenų įgalinimų turinys.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - ir VSĮ) 6 straipsnio 8 punktą savivaldybė privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimą, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimą (savarankiškoji savivaldybės funkcija). Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o pagal 5 dalį savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba vykdydama savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas)) savivaldybių funkcijas, gali priimti atitinkamus norminius administracinius teisės aktus neformaliojo švietimo srityje organizuojant ikimokyklinį ir (ar) priešmokyklinį vaikų ugdymą pagal atitinkamas programas, tačiau savivaldybės institucijų diskrecija šiuo klausimu nėra absoliuti.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija nevykdo jai priskirtų funkcijų, neužtikrina ikimokyklinio ugdymo tinkamo organizavimo, grupių poreikio vertinimo ir planavimo, nesiėmė reikiamu laiku būtinų priemonių kilusiam klausimui spręsti. Savivaldybei viešai deklaruojant, kad buvo imtasi priemonių šiam klausimui spręsti, situacija nepasikeitė, nes net ir savivaldybės skiriama 100 Eur kompensacija tėvams už vaiko ugdymą privačioje ugdymo įstaigoje nesprendžia problemos, t.y. problema sprendžiama lokaliai ir tai neužtikrina vietos pareiškėjo sūnui darželyje gavimo.
Faktinė situacija, kuomet net ir šiai dienai pareiškėjo sūnaus J. K. vieta sąraše laukiančių eilėje vėl kinta tokia linkme, kad faktiškai ateityje jis neturi jokių, net teorinių galimybių, patekti į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Naujai įvesta sistema, kuomet vaikus į darželius skirsto savivaldybė pagal diskriminacinius kriterijus yra ydinga, ir verčia imtis teisinių priemonių pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo sutuoktinė I. G.-K. yra gimusi Vilniuje ir jos nuolatinė bei deklaruota gyvenamoji vieta visą laiką buvo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas A. K., baigęs vidurinę mokyklą Utenoje, įstojo į Vilniaus universiteto teisės fakultetą, ir nuo to laiko daugiau kaip 20 metų jo nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės mokėtini mokesčiai taip pat tenka Vilniaus miesto savivaldybei.
Santuokoje gimę vaikai, dukra U. K., gim. 2018-07-23, sūnus J. K., gim. 2014-04-28, ir dukra U. K., gim. 2016-08-28, taip pat yra gimę Vilniuje ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta Vilniuje. Taigi šeima yra ilgametė Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenės narė. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtinta Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarka nustato diskriminacinius kriterijus (Aprašo 17.1.1. ir 17.1.2. punktai), ir pažeidžia jų teisėtus interesus.
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas.
Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnio 9 punktas aiškiai nustato, kad Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi lygiateisiškumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Šiuo konkrečiu atveju, Aprašo 17.1.1. punkto nuostata yra diskriminacinė dėl savo neapibrėžtumo (t.y. nenurodyta kaip ir iki kokio momento skaičiuojamas šiame punkte numatytas 2 metų terminas), be to pats 2 metų termino nustatymas nėra objektyviai pateisintas ir jam nėra jokio objektyvaus pagrindimo.
Negana to, šio punkto nuostata yra diskriminacinė dėl savo formalizmo: t.y. pirmenybė suteikiama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą įstaigai priskirtoje teritorijoje, nepriklausomai nuo jų faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, ir diskriminuojami faktiškai savivaldybės teritorijoje nuolat gyvenę ir jos teritorijoje deklaravę gyvenamąją vietą tėvai, (t.y. aministraciniu aktu yra suteikiamas prioritetas formai, bet ne turiniui). Šiuo atveju pareiškėjas su savo šeima tiek iki prašymo pateikimo dienos, tiek iki eilės sudarymo dienos (2016-06-01) ilgą laiką nuolat gyveno Vilniaus miesto savaivaldybės teritorijoje ir jų deklaruotos gyvenamosios vietos šioje teritorijoje laikotarpis yra keletą kartų didesnis nei reikalaujamas 2 metų terminas. Siekdami pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas, 2015 metais pareiškėjas su sutuoktine pardavė savo būstą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikinai trumpam laikotarpiui, siekiant užtikrinti vaikų interesų apsaugą, buvo deklaravę gyvenamą vietą Vilniaus rajone, tačiau nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra Vilniuje (juo labiau, kad šiuo metu jie yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje, ką patvirtina ir Savivaldybės administracijos patvirtinimas dėl pirmenybės suteikimo vaikui pagal Aprašo 17.1. punktą). Tokiu būdu susidarė tokia situacija, kad siekdami pagerinti savo vaikų gyvenimo sąlygas, keisdami vaikų gyvenamąją vietą ir neturėdami jokių galimybių iš anksto numatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba Aprašu įtvirtins minėtą 2 metų terminą (Aprašas patvirtintas 2015 m. gegužės 28 d., t.y. kaip tik tuo metu, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių buvo laikinai deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone), pareiškėjo šeima neteko galimybės realizuoti savo vaikų teisės gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose dėl absurdiškų ir diskriminacinių apribojimų, kuriuos yra nustačiusi Vilniaus miesto savivaldybės Taryba.
Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju, Aprašo 17.1.2. punktas, reguliuojantis eilių sudarymo tvarką ir nustatantis pirmenybių kriterijus, nustato, kad pirmenybę sąraše turi vaikas iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas.
Pasak pareiškėjo, šis punktas taipogi yra diskriminacinio pobūdžio dėl savo neapibrėžtumo, kadangi visiškai nėra pasisakyta dėl vaikų, gimusių šeimoje po prašymo pateikimo arba eilių sudarymo dienos, tačiau iki paslaugų teikimo dienos (pareiškėjo konkrečiu atveju iki 2016-09-01 dienos). Pareiškėjo šeimoje trečias vaikas gimė iki 2016 metų rugsėjo 1 d., ir jų sūnus J. K., yra vienas iš trijų vaikų šeimoje, tačiau jo ir šeimos interesai pažeidžiami. Šis punktas yra diskriminacinio pobūdžio ir dėl to, kad nėra konkretizuota bei pati sau prieštarauja sąlyga - "kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas", t.y. nekonkretizuota, ar turi mokytis tik vienas iš vaikų, ar du ar visi trys. Bet šiuo atveju akivaizdu, kad vaikas, kurį prašoma priimti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir kuris į ją nepatenka negali mokytis pagal bendrojo ugdymo programas. Bet kokiu atveju, minima sąlyga nėra objektyviai pateisinta ir jai nėra jokio objektyvaus pagrindimo, diskriminuojant vaikus ir šeimas, kuriose nepilnamečiai vaikai nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas. Nepaisant šio punkto nuostatos diskriminacinio pobūdžio, mano, kad šeima pilnai atitinka šio punkto kriterijų. Trijų vaikų šeimoje faktas pagal Aprašą nėra siejamas nei su prašymo priimti į ugdymo įstaigą faktu, nei su eilės sudarymo faktu (2016-06-01), ir sistemiškai aiškinant pačią teikiamą paslaugą turi būti siejama su pageidaujamos gauti paslaugos momentu (t.y. šiuo konkrečiu atveju su 2016 metų rugsėjo 1 diena). Tokį aiškinimą patvirtina ir Aprašo 21 punkto nuostatos, leidžiančios keisti eilę atsiradus papildomoms pirmumo teisę suteikiančioms aplinkybėms. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas lemia pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo privalomumą. Tai reiškia, kad minima pirmenybė, nurodyta Aprašo 17.1.2., punkte siejama tik su trijų vaikų faktu šeimoje, o sąlyga "kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas" reglamentuoja tik šios pirmenybės pasibaigimą. Pažymi, kad, nepaisant to, jog pareiškėjo šeimoje yra trys vaikai, ir 2016 m. rugsėjo 16 d. jie pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą (kuriam suteiktas Nr. E60-751/16(3.2.39E-EM4)) suteikti eilėje darželiui gauti papildomą pirmenybę, iki šiol papildoma pirmenybė nebuvo suteikta, o į jų prašymą neatsakyta.
Tokiu būdu, mano, kad sūnus J. K. dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų yra nepriimtas nuo 2016 metų rugsėjo 1 d. į pageidaujamų ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes, ir šie atsakovo neteisėti veiksmai yra tęstinio pobūdžio.
2016-11-23 pareiškėjas pateikė teismui dar vieną patikslintą skundą, kuriame iš esmės keliamas procesinis reikalavimas dėl norminio administracinio teisės akto tyrimo. Kiti reikalavimai atkartojami tie patys. Šis skundo patikslinimas priimtas teismo 2016-11-30 teismo nutartimi.
Šiame patisklintame skunde keliami tokie procesiniai reikalavimai: 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 17.1.1. p. numatantis, kad pirmenybė būti priimtiems į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes suteikiama vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą) (2016 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-540 redakcija, galiojanti nuo 2016-09-01) neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punkto nuostatoms, ir pripažinus, kad nurodytas punktas prieštarauja minėtoms teisės normoms, jį panaikinti; 2) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 17.1.1. p. redakcija, įtvirtinusi pirmenybę eilėje vaikams, kurių abiejų tėvų (globėjų) arba vieno iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1-235 patvirtinta nauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015-12-15) neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punkto nuostatom, ir pripažinus, kad nurodytas punktas prieštarauja minėtoms teisės normoms, jį panaikinti.
Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - ir VSĮ) 6 straipsnio 8 punktą savivaldybė privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimą, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimą (savarankiškoji savivaldybės funkcija). Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o pagal 5 dalį savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba, vykdydama savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas)) savivaldybių funkcijas, gali priimti atitinkamus norminius administracinius teisės aktus neformaliojo švietimo srityje organizuojant ikimokyklinį ir (ar) priešmokyklinį vaikų ugdymą pagal atitinkamas programas, tačiau savivaldybės institucijų diskrecija šiuo klausimu nėra absoliuti.
Pareiškėjas akcentuoja tai, kad savivaldybė organizuodama ikimokyklini ugdymą, teikdama švietimo ir mokslo paslaugas, turi veikti pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei bei jos interesais.
Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija nevykdo jai priskirtų funkcijų, neužtikrina ikimokyklinio ugdymo tinkamo organizavimo, grupių poreikio vertinimo ir planavimo, nesiėmė reikiamu laiku būtinų priemonių kilusiam klausimui spręsti. Savivaldybei viešai deklaruojant, kad buvo imtasi priemonių šiam klausimui spręsti, situacija nepasikeitė, nes problema sprendžiama lokaliai ir tai neužtikrina vietos pareiškėjo sūnui darželyje gavimo.
Faktinė situacija, kuomet net ir šiai dienai pareiškėjo sūnaus J. K. vieta sąraše laukiančių eilėje vėl kinta tokia linkme, kad faktiškai ateityje jis neturi jokių, net teorinių galimybių, patekti į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Naujai įvesta sistema, kuomet vaikus į darželius skirsto savivaldybė pagal diskriminacinius kriterijus yra ydinga, ir verčia imtis teisinių priemonių pažeistai teisei apginti.
Pažymi, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į skundą pripažįsta Aprašo 17.1.1. punkto nuostatų neapibrėžtumą ir akcentuoja „potencialią būtinybę šiuos teisės aktus redaguoti".
Šiuo konkrečiu atveju, Aprašo 17.1.2. punktas , reguliuojantis eilių sudarymo tvarką ir nustatantis pirmenybių kriterijus, ir nustatantis, kad pirmenybę sąraše turi vaikas iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, taipogi yra diskriminacinio pobūdžio dėl savo neapibrėžtumo tuo aspektu, kadangi visiškai nėra pasisakyta dėl vaikų, gimusių šeimoje po eilių sudarymo dienos, tačiau iki paslaugų teikimo dienos (konkrečiu atveju iki 2016-09-01 dienos). Pareiškėjo šeimoje trečias vaikas gimė iki 2016 metų rugsėjo 1 d. ir jų sūnus J. K., yra vienas iš trijų vaikų šeimoje, tačiau jo ir šeimos interesai pažeisti. Akivaizdu, jei ši aplinkybė būtų įvertinta (šeima pilnai atitiko šį kriterijų pirmąją paslaugos teikimo dieną), tai būtų įtakoję pareiškėjo sūnaus vietą eilėje ir būtų užtikrinę pageidaujamų gauti paslaugų teikimą jau nuo 2016 m. rugsėjo 1d.
Paaiškina dėl prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies atitikimo įstatymui. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad šis pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su teisme nagrinėjama byla, kadangi pripažinimas, jog Aprašo 17.1.1 p. neatitinka nurodytų įstatymų nuostatų turėtų tiesioginės įtakos pareiškėjo sūnaus vietai eilėje į Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtino Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Šiuo metu Aprašo galiojančios redakcijos 19 p. įtvirtina, kad vieta eilėje skiriama Aprašo 17 punkte nurodytu eiliškumu.
Pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. G. - K. 2016 m. sausio 18 d. prašymo Vilniaus savivaldybės administracijai priimti J. K. į ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes pateikimo bei naujų grupių sudarymo metu galiojo Aprašo 17.1.1. nuostatų redakcija (kuri vėliau pakeista Vilniaus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 1-540, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d.), įtvirtinusi pirmenybę eilėje vaikams, kurių abiejų tėvų (globėjų) arba vieno iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu (pridedami skenuoti dokumentai) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (žr. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1-235 patvirtintą naują Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo redakciją, galiojančią nuo 2015-12-15).
Iš Aprašo 17.1.1 p. (tiek šio metu galiojančo, tiek galiojusio prašymo priimti J. K. į ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes pateikimo metu) turinio akivaizdu, jog sudarant priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes eilę, pirmenybė yra suteikta vaikams, kurių tėvų (šiuo metu - vieno iš tėvų) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. Aprašas nepateikia Įstaigai priskirų teritorijų apibrėžimo ar jų sąrašo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-2364 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų priskyrimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, paaiškina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis nediskriminavimo principas konkretinamas įstatymuose, kuriuos taikant įgyvendinamos iš administracinių teisinių santykių kylančios teisės ir pareigos. Reglamentuojant administracinius teisinius santykius, be kita ko, vadovaujamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, kurio 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas teisėkūroje laikytis pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principo, šis principas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat numato, kad vietos savivaldos teisinių santykių srityje, be kita ko, turi būti užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės ir nepažeidžiamos lygios galimybės.
Aprašas reglamentuoja vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarką. Vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. liepos 3 d., 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika, kaip ir kitos valstybės, įsipareigojo teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgti į vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis nustato bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų: 1) visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 2) vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis; 3) kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, būtina įvertinti sprendimo ar bet kokio kito veiksmo poveikį vaiko interesams ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
Aprašo 17.1.1 p. įtvirtinta pirmenybė nustato skirtingas vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sąlygas atsižvelgiant į terminą, kurį tėvo (globėjo), su kuriuo gyvena vaikas, vieta yra deklaruota konkrečiai Įstaigai priskirtoje teritorijoje. Šiame punkte numatytas 2 metų terminas nesietinas su jokiomis objektyviomis tokią diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis. Vaikai, kurių tėvai (arba tėvas, su kuriuo yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta), net ir daug metų būdami nuolatiniais Vilniaus miesto gyventojais, tačiau pakeitę gyvenamąją vietą (jei ši vieta yra kitai Įstaigai priskirtoje teritorijoje, nei anksčiau buvusioji) neįgyja 17.1.1 p. įtvirtintos pirmenybės ir turi akivaizdžiai mažiau palankias galimybes lankyti Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes. Be to, tėvams pakeitus gyvenamąją vietą, vaikai praranda pirmenybę būti priimti ir į tą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje prieš gyvenamosios vietos pakeitimą buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo gyvenimo buvusioje gyvenamojoje vietoje termino. Taigi toks diferencijavimas sudaro skirtingas galimybes lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikams priklausomai nuo to, kiek laiko konkrečioje vietoje yra deklaruota jų tėvų gyvenamoji vieta. Tokiu būdu yra apribotos Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte garantuojamos vaiko teisės (vaiko galimybė lankyti tėvų ar globėjų parinktą švietimo įstaigą) ir pažeidžiamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A552- 1489/2013). Be to, mano, kad Aprašo 17.1.1 p nustatytas teisinis reguliavimas nustato diskriminacines sąlygas priklausomai nuo termino, kurį tėvai yra deklaravę gyvenamąją vietą konkrečioje Vilniaus savivaldybės teritorijoje esančioje vietoje, tokiu būdu yra pažeidžiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad vaikas negali būti diskriminuojamas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, įtvirtinantis, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas, nustatantis, kad vietos savivaldos teisinių santykių srityje turi būti užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei nepažeidžiamos lygios galimybės. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo yra grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi priimant teisės aktus ir įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje pavestą funkciją turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiama į prioritetinius vaikų interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1241/2013). Šiuo atveju atsižvelgus į nurodytus argumentus dėl Aprašo 17.1.1 punkto teisėtumo ir atitikties Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms darytina išvada, jog šio punkto nuostata taip pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė visus skundo reikalavimus, tame tarpe ir procesinį prašymą dėl nominio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija, atsakovas) atsiliepime į pirminį skundą pažymi, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti.
Administracija nesutinka, kad nagrinėjamu klausimu, t. y. pareiškėjo sūnaus J. K. priėmimu į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises. Atsakovas pažymi, kad siekiant optimizuoti ir palaikyti priėmimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarką, vaikų priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes Vilniaus miesto savivaldybėje yra vykdomas elektroninėje aplinkoje (centralizuotoje informacinėje sistemoje) vadovaujantis Aprašu. Aprašas nustato priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo, prašymų priimti į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pateikimo ir tėvų (globėjų) informavimo apie priėmimą tvarką, eilių ir grupių sudarymo tvarką, informacinės sistemos administratorių, vartotojų, naudotojų ir tvarkytojų teises, pareigas, jų turimas funkcijas ir atsakomybę.
Pažymi, jog vaikai į darželius priimami vadovaujantis atitinkamu Apraše įtvirtintu eiliškumu (pagal pirmumą nulemiančias šeimines aplinkybes, susijusias su tėvų deklaruota gyvenamąja vieta, šeimos narių skaičių, turimų brolių / seserų lankomus darželius ir kt.). Kaip matyti iš centralizuotoje informacinėje sistemoje automatiškai sugeneruotų duomenų, prašymo pateikimo dieną pareiškėjo sūnus J. K. pirmenybę eilėse turėjo tik pagal vieną kriterijų, t. y. vaiko ir abiejų tėvų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, informacinėje prašymų pateikimo sistemoje J. K. buvo automatiškai sugeneruotos vietos eilėse į jo tėvų pasirinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Pažymi, jog 2016-09-16 Administracijoje gavus sutuoktinių K. prašymą suteikti J. K. eilėje darželiui gauti papildomą prioritetą dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių (gimus trečiam vaikui), buvo patikrinti Vilniaus gyventojų registro duomenys ir 2016-10-13 elektroniniu laišku I. G.-K. buvo informuota, kad J. K. buvo suteiktas papildomas prioritetas dėl daugiavaikės šeimos statuso (Aprašo 17.1.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, informacinėje prašymų pateikimo sistemoje J. K. buvo automatiškai atnaujintos vietos eilėse į jo tėvų pasirinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šiuo metu pareiškėjo sūnus vienoje iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau yra ketvirtas eilėje. Tai nulėmė ne pareiškėjo kreipimasis į teismą, o pasikeitusios pareiškėjo šeiminės aplinkybės (trečio vaiko gimimas), kurias jis išdėstė 2016-09-16 prašyme ir kurios pagal Apraše įtvirtintą eilių sudarymo tvarką vaikui suteikia prioritetą.
Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad spręsdama skunde nagrinėjamą klausimą, t. y., organizuodama pareiškėjo sūnaus J. K. priėmimą į Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigą procedūrą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, tiek atsakinėdama į pareiškėjo prašymus, tiek tikrindama prašyme pateiktus duomenis, galinčius suteikti vaikui prioritetą eilėje, Administracija vadovavosi Apraše įtvirtintomis nuostatomis dėl priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai apie neva neteisėtus Administracijos veiksmus ir pažeistas pareiškėjo teises bei interesus, nenurodant nei jokių konkrečių neteisėtų veiksmų, nei tokiais veiksmais neva pažeistų pareiškėjo teisių ir interesų.
Administracija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Aprašo 17.1.1. punktas, numatantis, kad prioritetas yra teikiamas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai, yra diskriminacinė dėl savo neapibrėžtumo. Pareiškėjo teigimu, šiame punkte nėra aiškiai įtvirtinta, kaip ir iki kokio momento skaičiuojamas numatytas 2 metų terminas, be to, pats 2 metų termino nustatymas nėra objektyviai pateisintinas ir jam nėra jokio objektyvaus pagrindimo. Administracija atkreipia dėmesį, kad Aprašo projektas yra kompleksinis dokumentas, kuris buvo derinamas su tokiomis visuomeninės reikšmės organizacijomis kaip Lietuvos tėvų forumas, Aktyvių mamų sambūris, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija bei Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija, taip pat buvo atsižvelgta ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus rekomendacijas. Papildomai pažymi, jog pareiškėjai, susidūrę su jų interesus liečiančių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų neaiškumais, gali kreiptis į atitinkamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinius, šiuo atveju į Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrį, kuriame pareiškėjams būtų patikslinta neaiškumų kelianti Aprašo nuostata. Atsižvelgdama į tai Administracija mano, kad galimai egzistuojantis atitinkamų teisės aktų nuostatų neapibrėžtumas rodo ne šių nuostatų diskriminacinį pobūdį, o potencialią būtinybę šiuos teisės aktus redaguoti.
Administracija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad Aprašo 17.1.2. punktas, reguliuojantis eilių sudarymo tvarką ir nustatantis pirmenybių kriterijus, yra diskriminacinis, mat nustato tvarką, pagal kurią pirmenybę sąraše turi vaikas iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas. Pareiškėjo manymu, šis punktas yra diskriminacinis dėl savo neapibrėžtumo, kadangi visiškai nėra pasisakyta dėl vaikų, gimusių šeimoje po prašymo pateikimo arba eilių sudarymo dienos, tačiau iki paslaugų teikimo dienos. Administracija atkreipia dėmesį, kad vaikų eilė sąrašuose yra sugeneruojama automatiškai pagal šeimos duomenis, egzistuojančius būtent prašymo pateikimo metu. Galimybės iš anksto numatyti galimai pasikeisiančias asmenų šeimines aplinkybes ir tuo pagrindu šeimai, teikiančiai prašymą, pažymėti papildomą prioritetą vaikų registravimo į darželius sistemoje nėra. Vis dėlto pažymi, jog prašymus pateikę asmenys informacinėje sistemoje savo prašymus gali bet kada redaguoti, nurodydami naujas aplinkybes, galinčias nulemti jų vaiko pirmumą eilėje į pasirinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas (Aprašo 21 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas apie tai, kad šis punktas laikytinas diskriminaciniu. Būtent tai pareiškėjas ir padarė jo šeimoje gimus trečiam vaikui - pateikė Administracijai prašymą pažymėti papildomą prioritetą pagal Aprašo 17.1.2. punktą, ir šis prašymas, patikrinus Vilniaus gyventojų registro duomenis, buvo tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat akcentuoja, kad jog analizuodamas ikimokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje ir, esant tėvų pageidavimui, pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuri rengiama pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, gali būti vykdoma tiek ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo mokyklos, tiek laisvojo mokytojo, tiek kito švietimo teikėjo. Teismo vertinimu, valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, toks (pradinis, pagrindinis ir vidurinis) ugdymas Lietuvos piliečiams, taip pat užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, garantuojamas valstybės, tačiau įpareigojimas imtis priemonių dėl ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą bei pareiga tai garantuoti valstybei Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nėra numatyti (.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20J 6-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-680-525/2016). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia neva diskriminacinės Aprašo nuostatos, kurios pareiškėjui net nėra privalomos - pareiškėjas yra laisvas pasirinkti savivaldybės teikiama paslauga naudotis arba ne.
Papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentai apie Aprašo nuostatų neva diskriminacinį pobūdį peržengia nagrinėjamo ginčo ribas ir yra nutolęs nuo skunde pareiškėjo teikiamų reikalavimų. Primena, kad skundu prašoma panaikinti neva neteisėtą Administracijos atsakymą ir įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjo sūnų į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, todėl atrodo visiškai nesuprantama, kodėl šiuos savo reikalavimus pareiškėjas grindžia ne objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais Administracijos galimai atliktus kokius nors neteisėtus veiksmus, o galimu tam tikrų teisės aktų netinkamumu. Atsižvelgiant į tai pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įstatymų nustatyta tvarka priimtų teisės aktų tinkamumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje yra išvardintos pagrindinės viešojo administravimo sritys, tarp kurių 1 punkte nurodytas administracinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas laikytinas dokumentu, skirtu reglamentuoti konkrečias administracines procedūras, šiuo atveju priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarką, laikytina, jog priimdama 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 1-57, kuriuo patvirtintas Aprašas, Taryba vykdė viešojo administravimo subjektams Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje numatytą teisę leisti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Taigi akivaizdu, kad ši Tarybos kompetencija ir jos vykdymo tinkamumo kvestionavimas yra niekaip nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. prašymu panaikinti Administracijos atsakymą ir įpareigoti priimti pareiškėjo sūnų į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų, yra panaikinti Administracijos atsakymą, kuriuo pareiškėjo sutuoktinei (pareiškėjo sūnaus J. K. motinai) buvo atsakyta į jos ir jos sutuoktinio A. K. 2016-06-30 Administracijai pateiktą skundą dėl jų sūnaus nepriėmimo į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Administracija atkreipia dėmesį, jog savo skunde pareiškėjas nenurodo nė vienos teisinės ar faktinės aplinkybės, t. y. nė vienos objektyvios priežasties, dėl ko šis atsakymas turėtų būti panaikintas. Be to, pareiškėjas nenurodo ir rezultato, kurio jis tikisi sulaukti teismui panaikinus skundžiamą Administracijos atsakymą.
Kaip matyti iš skundžiamo Administracijos atsakymo turinio, pareiškėjui jame nėra suformuojamos jokios privalomo elgesio taisyklės, nenustatytos privalomos vykdyti pareigos, nesuteikta teisių bei nepritaikyta poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, neabejotinai klaidingu yra laikytinas pareiškėjo įsivaizdavimas, jog skundžiamas atsakymas sukelia jam kokias nors teisines pasekmes. Pareiškėjo skunde nurodytas neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjo sūnaus J. K. nepriėmimą į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų 2016 metais, pareiškėjui sukelia ne skundžiamas Administracijos atsakymas, o atitinkama Apraše įtvirtinta vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarka, pagal kurią vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams skiriama pagal prioritetinį eiliškumą.
Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad tenkinus pareiškėjo prašymą panaikinti Administracijos atsakymą, pareiškėjo teisinė padėtis dėl to niekaip nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai nepagrįstu laikytinas ir kitas pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjo sūnų į vieną iš 2016-01-18 prašyme pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kadangi vaikų priėmimas vykdomas vadovaujantis tėvų prašymu ir vaiko pirmenybę eilėje patvirtinančiais duomenimis (jeigu tokių yra). Priešingu atveju, t. y. jeigu Administracijoje būtų numatyta galimybė vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimti atskiru individualiu administraciniu aktu ar kitu Apraše nenumatytu būdu, būtų neabejotinai sukuriamos prielaidos neskaidriam priėmimo procedūros organizavimui ir vykdymui bei galimai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Įvertinant tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjo sūnų J. K. į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų be eilės yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.
Mano, kad byla nutrauktina kaip nepriskirta administraciniam teismui.
Prašo administracinę bylą Nr. eI-9197-142/2016 nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad atsiliepime į patikslintą skundą yra išdėstyta bendra atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės pozicija šioje byloje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į 2016-11-30 gautą A. K. patikslintą skundą nurodoma, kad patikslintą skundą pareiškėjas pateikė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, nurodydamas, kad būtinybė patikslinti skundą atsirado vėliau, t. y. gavus Administracijos papildomus rašytinius paaiškinimus. Administracija prieštaravo patikslinto skundo priėmimui nesutikdama, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo tik vėliau, pažymėjo, jog rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė jokių naujų aplinkybių, galėjusių nulemti skundo reikalavimų papildymą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priėmė nagrinėti nurodydamas, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.
Pažymi, jog pirminiame skunde iškelti reikalavimai yra keliami ir patikslintame skunde (4 patikslinto skundo reikalavimas). Tačiau patikslintame skunde pareiškėjas papildomai suformulavo procesinio pobūdžio reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimo (patikslinto skundo 1 ir 2 reikalavimai).
Visiškai palaiko savo poziciją, išsamiai išdėstytą teismui anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose bei rašte dėl pavėluotai pateikto skundo priėmimo).
Pasisako dėl reikalavimo pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 patvirtino Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 17.1.1. punkto nuostatų teisėtumo.
Rašytiniuose paaiškinimuose Administracija išsamiai išdėstė bei rašytiniais duomenimis pagrindė skundžiamą Administracijos atsakymą pareiškėjui parengusių darbuotojų kompetenciją ir įgaliojimus, patikslintame skunde pareiškėjas ir toliau laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra aiškūs Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio specialistės O. V., pateikusios pareiškėjui skundžiamą Administracijos atsakymą į 2016-06-30 skundą, įgaliojimai. Atsiliepime į patikslintą skundą Administracija pakartotinai paaaiškina, jau pirmiau nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjo skundą nagrinėjusių ir skundžiamą atsakymą parengusių Administracijos darbuotojų kompetencija šiuo atveju neturėjo jokios lemiamos reikšmės pareiškėjo sūnaus vietai eilėje. Skundžiamas Administracijos atsakymas yra ne sprendimas, o informacinio pobūdžio raštas, kuriuo skundą pateikęs subjektas buvo informuotas apie skundo išnagrinėjimo rezultatus. Tiek iš skundžiamo rašto turinio, tiek iš Apraše įtvirtintos vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarka neleidžia abejoti, jog skundžiamu Administracijos atsakymu nebuvo ir negalėjo būti priimtas joks sprendimas, nulėmęs pareiškėjo sūnaus priėmimą ar nepriėmimą į pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vieta ugdymo įstaigoje vaikui yra priskiriama vadovaujantis Aprašo nustatyta eilių sudarymo tvarka, atsižvelgiant į priežastis, suteikiančias pirmumo teisę, prašymo registracijos laiką ir datą: jeigu prašyme pirmu numeriu nurodytoje ugdymo įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, nesant vietų antroje ugdymo įstaigoje, vieta skiriama nurodytoje trečiu numeriu ir t. t. Taigi eilės yra sudaromos automatiškai, atsižvelgiant į šeimines aplinkybes patvirtinančius duomenis, gaunamus iš Vilniaus gyventojų registro - jokie atitinkamų Administracijos padalinių ar jų darbuotojų sprendimai dėl vaikų (ne)priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas Administracijoje nėra priimami.
Paaiškina dėl Aprašo nuostatų neva diskriminacinio pobūdžio.
Administracija pažymi, jog pareiškėjo nurodytų Aprašo nuostatų nelaiko diskriminacinėmis.
Nepagrįstu Administracija laiko pareiškėjo teiginį, jog pareiškėjo dukrai gimus 2016-08-28, Administracija privalėjo šią aplinkybę įvertinti tokiu būdu, kad papildomas, t. y. daugiavaikės šeimos pagal Aprašo 17.1.2 punktą, prioritetas J. K. būtų priskirtas ir eilė ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąrašuose peržiūrėta dar iki 2016-09-01, t. y. per tris dienas. Įvertinant tai, kad duomenis, susijusius su sostinės gyventojų registracija, kaupia ir administruoja ne savivaldybė, o Vilniaus gyventojų registras, kuris duomenis Administracijai pagal turimą sutartį pateikia kartą per mėnesį arba Administracijos prašymu (gavus pareiškėjų prašymą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas iš pareiškėjo buvo gautas tik 2016-09-16, akivaizdu, kad pareiškėjo teiginys, jog sudarant eilę iki 2016-09-01 Administracijoje buvo neįvertina trečiojo pareiškėjo vaiko gimimo aplinkybė, laikytinas visiškai neapgrįstu, kadangi toks įvertinimas Administracijos iniciatyva per tris dienas buvo objektyviai neįmanomas.
Paaiškina dėl reikalavimo ištirti Aprašo 17.1.1. punkto nuostatų teisėtumą.
Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių Aprašo nuostatų nelaiko diskriminacinėmis, mano, kad patikslintame skunde papildomai keliami procesiniai reikalavimai įvertinti, ar minėti Aprašo punktai neprieštarauja teisės aktams, yra nepagrįsti. Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi atmesti prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas yra grindžiamas ne teisiniais motyvais. Tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame jo variante Aprašo normų neva diskriminacinį pobūdį pareiškėjas kildina ne iš pažeidimo konkrečių teisės aktų, kuriems pareiškėjo manymu prieštarauja Aprašo nuostatos, o iš savo asmeninių interesų pažeidimo.
Paaiškina, kad šiame atsiliepime į patikslintą pareiškėjo A. K. skundą yra išdėstyta bendra atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės pozicija šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas ir prašymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. G. – K. atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilęs dėl to, kad pareiškėjas mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė pareiškėjo teisę į jo sūnaus, J. K., gimusio 2014-04-28, eilę būti priimtam į pageidaujamą ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupę, o dėl pažeidimų pareiškėjo sūnus nepateko nuo 2016-09-01 į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tame tarpe ir dėl to, jog nebuvo įskaitytas vienas iš turimų pirmenybės kriterijų – dėl daugiavaikės šeimos statuso. Tuo pačiu pareiškėjas teikia procesinį prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo, nes mano, kad būtent dėl ydingo reguliavimo netinkamai įvertinami pirmumo kriterijai.
Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausiosios specialistės, vykdančios poskyrio vedėjos funkcijas, D. J., vyriausiosios specialistės E. P., vyriausiosios specialistės O. V. 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą į A. K. ir I. G. – K. skundą, kuriam suteiktas dokumento Nr. E60-531/16(3.2.39E-EM4).
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. G. – K., sūnaus J. K., gimusio 2014-04-28, įstatyminė atstovė (mama) 2016-01-18 pateikė Vilniaus savivaldybės administracijai prašymą priimti sūnų į ikimokyklinių įstaigų ugdymo grupes pagal prioritetą į penkias ikimokyklinio ugdymo įstaigas (toliau – Įstaigos). Prašymą teikė užpildžius registracijos formą Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapio elektroninėje sistemoje, kurioje iš karto nurodomas eilės numeris ir eilėje įrašytų asmenų skaičius. Registracijos formoje nurodytas vienas pirmumo kriterijų – vaiko ir abiejų tėvų vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje.
Pareiškėjas nurodo, kad jis ir sutuoktinė 2016-06-30 pateikė skundą Administracijai. Vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-57 patvirtintu Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Skundu prašė peržiūrėti jų sūnaus eilę, pripažįstant, kad sūnus turi pirmenybę eilėse pagal tris kriterijus (Aprašo 17.1., 17.1.1. ir 17.1.2. punktai). Taip pat prašė priimti sūnų į į vieną pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pagal pasirinktą prioritetą ir užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą vienoje iš šių įstaigų nuo 2016-09-01. Iš esmės skundas buvo grindžiamas panašiais argumentais ir motyvais, kurie teikiami ir skunduose teismui, tame tarpe dėl to, kad vaikas yra iš šeimos, kurioje tris ir daugiau vaikų (trečiasis vaikas U. K. gimė 2016-08-28).
Teismui skundžiamas atsakymas į nurodytą skundą.
Atsakymas pateiktas tik Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapio elektroninėje sistemoje pareiškėjo sutuoktinei (2016-06-30 skundas buvo pasirašytas abiejų sutuoktinių). Pareiškėjas nurodo, kad gautu atsakymu neatsakyta į pareiškėjo ir jo sutuoktinės skunde esantį prašymą dėl sūnaus priėmimo į vieną iš pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o jis iš vis negavo atsakymo.
Skundžiamame atsakyme nurodoma, kad sprendžiant vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą klausimą buvo vadovaujamasi jau naujos redakcijos Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo redakcija, paaiškinami naujo teisinio reguliavimo privalumai. Nurodoma, kad naujos redakcijos Aprašo projektas buvo derinamas su Lietuvos tėvų forumu, Aktyvių mamų sambūriu, Nacionaline šeimų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija. Naujos redakcijos aprašas patvirtintas 2015-11-11 Tarybos sprendimu Nr. 1-235. Šiame atsakyme yra nurodyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės pasirinktuose Vilniaus lopšeliuose-darželiuose grupės suformuotos todėl J. K. paskirti į tėvų pasirinktus lopšelius-darželius nėra galimybės, t.y. atsakyta į esminį skundo reikalavimą neigiamai. Nurodyta, kad gimus trečiam vaikui būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta (atsakymo pateikimo metu trečias vaikas dar nebuvo gimęs). Nurodyta, kad tik tokiu atveju Administracija matys papildomą prioritetą.
Po to, elektroninėje sistemoje dar buvo teikiami atsakymai į kitus prašymus (2016-07-30), tačiau kiti atsakymai nėra skundžiami.
Daroma išvada, kad skundžiamo atsakymo pateikimo metu (nors jis teiktas ir pavėluotai), bet pareiškėjo sūnus dar neturėjo prioriteto, kaip vaikas iš daugiavaikės šeimos. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad savivaldybės administracijai buvo iš anksto pranešta apie būsimą trečio vaiko gimimą, todėl turėjo būti įvertintas ir šis prioritetas. Byloje nustatyta, kad netgi 2016-09-01 datai, kai trečias vaikas jau buvo gimęs, apie tai atsakovas nebuvo informuotas.
Nenustatyta, kad kiti pirmenybės kriterijai būtų buvę taikomi neteisingai ir dėl to vaiko vieta eilėse nepakilo tiek, kad jį būtų buvę galima įrašyti į tėvų pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą tuo momentu, kai sudaromi sąrašai vaikų patenkančių į atitinkamas įstaigas. Pareiškėjas to ir neginčija, tik teikia papildomą prašymą dėl Aprašo nuostatų teisėtumo tyrimo.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad tėvai prašymus pildo elektroniniu būdu, o pagal 5.7.p. prašymo pildytojai patys nurodo duomenis apie pirminybę skirti vaikui vietą įstaigoje (pagal Aprašo 16 punktą). Pagal 10 p. elektroniniu būdu teikiant prašymus IS automatiškai patikrina prašyme pateiktų duomenų teisingumą, o už duomenų teisingumą atsako tėvai. (IS pagal Aprašo 3.1. punktą yra informacinė sistema – centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema, kurios paskirtis – registruoti tėvų prašymus, sudaryti grupes, tvarkyti grupių ir jas lankančių bei pageidaujančių lankyti vaikų duomenis, žymėti vaikų lankomumą, perduoti reikiamus duomenis Finansų valdymo sistemai mokesčiui skaičiuoti, siekiant viešai ir skaidriai tenkinti tėvų poreikius, teikti patikimą ir tikslią informaciją). Atsižvelgiant į 10 punkto nuostatas, pareiškėjo teiginiai, kad kiti prašymai galimai yra neteisingi, todėl kiti vaikai turėjo daugiau pirmenybių, yra nepagrįsti, nes duomenis tikrinami pačioje elektroninėje sistemoje, kaip aiškino atsakovas, dauguma duomenų tikrinama viešuosiuose registruose (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, gyventojų registro duomenis), todėl tokiu atveju nėra pagrindo įtarti, kad kiti duomenys galėjo būti klastojami, sudarant eiles galėtų įsiterpti žmogiškasis faktorius). Pareiškėjas neteigia, kad jo sūnui privaloma būtų priėmimo be eilės tvarka (13 punktas). Apraše sureglamentuota eilių sudarymo tvarka (17 punktas). Aprašo 17 punkte išvardinami pirmenybių suteikimo pagrindai. Pareiškėjas ir atsakovas sutinka, kad pareiškėjo sūnus iki 2016-08-28 turėjo pirmenybės teisę tik pagal vieną kriterijų – vaiko ir abiejų tėvų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjas sutinka, kad kitų pirmenybės kriterijų, kol šeimoje negimę trečias vaikas, neturėjo. Trečias vaikas gimė tik 2016-08-28, o iki 2016-09-01 apie tai nebuvo pranešta per IS, be to, kiti vaikai jau buvo iki šios datos išskirstyti į įstaigas, prašymas iš pareiškėjo gautas dėl šios pirmenybės taikymo tik 2016-09-16, kai Administracija jau galėjo tai patikrinti Vilniaus gyventojų registre. Todėl daroma išvada, kad skundžiamame atsakyme pateiktas atsisakymas paskirti vaiką į prašomas įstaigas 2016-09-01 datai buvo pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisiniu reguliavimu, t.y. skundžiamas raštas yra teisėtas, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti J. K. į vieną iš 2016 m. sausio 18 d. pateiktame prašyme pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pagal pasirinktą prioritetą bei užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą vienoje iš šių įstaigų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Iš esmės, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, į tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo vaikui jau taikomas ir papildomas pirmenybės kriterijus pagal Aprašo 17.1.2 punktą – jis yra vaikas iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, J. K. eilės numeris dėl to stipriai pasikeitė (vienoje įstaigoje vietos eilės Nr. yra 4, kitoje – 6), todėl priešingai nei teigia pareiškėjas vaikas pateks į vieną pasirinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų taip kaip numato Aprašas. Pirmenybė pritaikyta iš karto, kai tik ji atsirado ir apie ją buvo pranešta. Aprašas nenumato galimybės paskirti vietą įstaigoje individualiu aktu. Teismo sprendimu įpareigoti vaiką paskirti į grupę galimybė būtų tik nustačius, kad kiti vaikai neteisėtai buvo paskirti į grupes apeinant pareiškėjo vaiko vietą eilėje, tačiau tokie duomenys nebuvo nustatyti. Dėl pirmenybės taikymo galimybės po 2016-09-01, atsakovas taip pat vadovavosi teisės aktu – 2015-11-11 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-235 patvirtinta Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo redakcija, kurios 18.2 punkte nustatyta, kad pirmenybę patvirtinantys duomenys tikrinami formuojant grupes – nuo gegužės 11 iki 17 d. (pagal einamųjų metų balandžio 30 d. duomenis), o 27 p. nustatyta, kad IS tvarkytojas vaikus priskiria į naujas grupes nuo einamųjų metų gegužės 18 d. iki gegužės 31 d. (pagal iki einamųjų metų balandžio 30 d. pateiktus prašymus). Tuo metu pareiškėjai nebuvo pateikę netgi 2016-06-30 skundo, kuriame nurodė, kad 2016-09-01 vaikas jau bus iš daugiavaikės šeimos. Taigi, vaikai į grupes nuo 2016-09-01 suskirstyti pagal galiojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie procesai vyko neteisėtai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šie Aprašo punktai, kurie numato grupių sudarymo datas yra neapibrėžti. Juose aiškiai nurodyta, kokiai datai bus apskaičiuojamos pirmenybės ir sudaromos grupės. O tokį reguliavimą pateisina toliau aprašomos procedūros, kurioms reikia nemažai papildomo laiko – tėvams pranešama apie apie skirtą vietą, reikia jų sutikimo iki einamųjų metų birželio 30 d., tėvai gali prašyti šį terminą pratęsti, po to sudaroma ugdymo sutartis, suformuojama vaiko asmens byla, rašomas direktoriaus įsakymas ir kt. Kadangi ši tvarka taikoma visiems vienodai, nėra pagrindo išvadai, kad toks reguliavimas turi diskriminavimo požymių. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vaikui būtų netaikyta pirmenybė, nurodyta Aprašo 17.1.2 punkte, todėl pareiškėjo abejonės dėl šio punkto aiškumo šioje byloje neturi teisinės reikšmės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus.
Pareiškėjas teismui pateikė procesinį prašymą ištirti ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 17.1.1. p. numatantis, kad pirmenybė būti priimtiems į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes suteikiama vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą) (2016 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-540 redakcija, galiojanti nuo 2016-09-01) neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punkto nuostatoms, ir pripažinus, kad nurodytas punktas prieštarauja minėtoms teisės normoms, jį panaikinti; ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo 17.1.1. p. redakcija, įtvirtinusi pirmenybę eilėje vaikams, kurių abiejų tėvų (globėjų) arba vieno iš tėvų (globėjų), jeigu kitas yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu (pridedami skenuoti dokumentai) deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1-235 patvirtinta nauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 „Dėl Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015-12-15) neprieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punkto nuostatom, ir pripažinus, kad nurodytas punktas prieštarauja minėtoms teisės normoms, jį panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 113 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, nes administraciniame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo nuomone daromo jo teisių pažeidimo. ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą, jeigu teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gana abstrakčiai nurodo, kokioms įstatymų nuostatoms galimai gali prieštarauti jo nurodyta teisės norma. Tačiau iš esmės pareiškėjas kelia abejones dėl nurodytos normos dėl to, kad ji galimai priešatarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs, o 2 dalyje nustatyta, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Kaip reikalavimas dėl vieno iš tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos įstaigai priskirtoje teritorijoje ne mažiau kaip 2 metus, gali būti siejamas su nurodoma Konstitucijos nuostata, pareiškėjas nepaaiškina, tačiau laiko tokią Aprašo nuostatą diskriminacine. Teismas tokiam vertinimui nepritaria, nes ši nuostata, suteikianti vieną iš pirmenybių patekti į norimą įstaigą, taikoma absoliučiai visiems tėvams, visoms šeimoms, kuriose yra vienoda situacija, kad tik vienas iš tėvų deklaruoja gyvenamąją vietą (ir taip pat vaiko gyvenamąją vietą) atskirai nuo šeimos.
Teismas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl diskriminavimo sąvokos ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo. Asmenų diskriminavimas paprastai yra suprantamas kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo, t. y. tam tikros asmenų grupės teisių apribojimas, jų pastatymas į blogesnę padėtį kitų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju tam tikrai asmenų grupei yra suteikiama pirmenybė, tačiau atsižvelgiant į Aprašu reguliuojamus santykius, į tai, kad ši pirmenybė taikoma sudarant eiles į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurių visiems Vilniuje gyvenantiems vaikams nepakanka, į tai, kad įstatymu Vilniaus miesto savivaldybei (valstybei) nėra nustatyta pareiga imtis priemonių dėl ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą užtikrinimo valstybinėje vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visiems Vilniaus miesto vaikams, diskriminavimo sąvokos taikymas nagrinėjamu atveju kaip tai daro pareiškėjas, iš viso nėra teisingas. Dėl tokių klausimų reguliavimo atsakovui Vietos savivaldos įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatos (jos nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kuriuo patvirtintas Aprašas, įžanginėje dalyje) ir leido priimti norminį teisės aktą. Teismas neabejoja nurodytos Aprašo normos teisėtumu, nes vertina, kad asmenų diskriminavimo šiuo atveju įtarti nėra pagrindo, eilių sudarymo kriterijai Apraše išdėstyti aiškiai, jie pagrįsti logiškai, taikomi visiems Vilniaus gyventojams vienodai (tokia išvada grindžiama Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimo, Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimo ir LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A520-1503/2013 nuostatomis). Todėl nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą. Šis prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Netenkinti prašymo sustabdyti administracinę bylą ir pradėti norminio administracinio akto dalies teisėtumo tyrimą.
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.