Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio, vedusio, teisto,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jam paskirto suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teismas pratęsė R. M. suėmimo terminą trims mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p., t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Skundu suimtasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. R. M. skunde dėsto Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei BPK 121 str. reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina du nepilnamečius vaikus, dirba, tačiau apylinkės teismas į visa tai nekreipė dėmesio. Taip pat R. M. atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas ir atliekamas šališkai, o nesvarstęs galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas nevykdė BPK 122 str. 7 d. reikalavimų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, R. M. teigia, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

R. M. šioje byloje įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 1 d., o būtent :

- 2007 m. rugsėjo 1 – 6 dienomis, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., A. M. ir V. K., pasinaudodamas nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę, žinodamas, kad L. B. yra vaikas ir jai yra 17 metų, verbavo nukentėjusiąją vykti dirbti į Ispaniją, tačiau siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, 2007 m. rugsėjo 1 d. nugabeno ją į Vokietijos Federacinę Respubliką, (duomenys neskelbtini), kur iki 2008 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, pelnėsi iš jos prostitucijos;

- 2008 m. rugpjūčio 27 – 28 dienomis, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., R. V. ir T. M., panaudodamas psichologinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, įgijo vaiką – L. B., nuvežė ją į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini), kur, siekdamas pelnytis iš jos prostitucijos, iki 2009m. lapkričio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, laikė ją nelaisvėje ir iš jos pelnėsi.

Be to, jis pagal BK 147 str. 2 d. įtariamas tuo, kad 2009 m. vasario 4 – 8 dienomis, Kaune, prie geležinkelio stoties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., R. V., T. M., J. N. ir D. L., pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, o nukentėjusiosioms sutikus, siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, 2009 m. vasario 8 dieną gabeno A. B. ir L. B. į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini), kur iki 2009 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, pelnėsi iš jų prostitucijos.

R. M. neprisipažįsta padaręs aukščiau nurodytus nusikaltimus. Tačiau byloje šiai dienai surinkti duomenys – įtarime jam nurodytų nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų G. V., R. J. bei kitų parodymai, kratų ir asmens parodymo atpažinti protokolai, jau minėta slapto sekimo pažyma, pagal teisinės pagalbos pavedimą gauta medžiaga, banko „Swedbankas“ pateikti duomenys ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti R. M. padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais gali būti pratęstas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. išvardytų nusikaltimų ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus, daryti naujas nusikalstamas veikas bei bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Apylinkės teisme nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo gynėjas nurodė, kad suimtasis turi šeimą ir yra dirbantis. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, tačiau apie jas, o taip pat ir kitas svarbias aplinkybes jau buvo pasisakyta ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, priimtuose skiriant suėmimą R. M.. Šiuo metu minėtos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Tai, kad R. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, yra labai svarbu sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą. Tačiau, šios aplinkybės nėra vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti spręsdamas tiek suėmimo paskyrimo, tiek jo termino pratęsimo klausimus. Ne mažiau svarbu ir kitkas : suimtasis įtariamas padaręs tris labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai didesnė nei vieneri metai. R. M. neseniai buvo nuteistas ir ką tik atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Suimtajam šioje byloje inkriminuojami nusikaltimai savo pobūdžiu yra savanaudiški, jie nukreipti į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, o tai iš esmės leidžia teigti, jog lėšas pragyvenimui R. M. gauna ne tik iš savo darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos. Iš byloje esančių faktinių duomenų taip pat matyti, kad R. M. turi pakankamai tvirtų ryšių užsienyje, įtariamasis buvo vienas pagrindinių ir aktyviausių šių nusikaltimų vykdytojų. Negalima neįvertinti ir naujų duomenų – iš esmės jau baigiant ikiteisminį tyrimą įtariamajam R. M. buvo pareikštas įtarimas ir dėl neteisėto poveikio vienai iš nukentėjusiųjų šioje byloje. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir bausmių už R. M. inkriminuojamus nusikaltimus griežtumas, suteikia ir pakankamą, ir tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus sunkius nusikaltimus. Todėl šiuo metu suėmimo taikymo R. M. pagrindai nėra iš esmės pasikeitę ar visiškai išnykę.

BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog R. M. dalyvautų procese, netrukdytų jam ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima, todėl apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama skunde – vykdydamas BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, t.y. įvertinęs visas aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pagrįstai pratęsė įtariamajam skirto suėmimo taikymą aukščiau nurodytais pagrindais.

Skunde R. M. atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas šališkai. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, jog bylą tiriantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar tyrimą kontroliuojantis prokuroras asmeniškai pažinotų įtariamąjį ir būtų suinteresuoti vien tik kaltinančių jį duomenų rinkimu. Tokių duomenų skunde R. M. taip pat nepateikė. Kitokių faktinių duomenų, nei to pageidautų įtariamasis, rinkimas savaime nereiškia bylą tiriančių pareigūnų šališkumo, juolab, kad pasinaudodamas BPK 21 str. 4 d. įtvirtintomis jo teisėmis, suimtasis gali pats aktyviai dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teikti tyrimui reikšmingus dokumentus ar daiktus, lengvinančius jo teisinę padėtį šioje byloje. Be to, byloje esantys dokumentai rodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai imasi priemonių įtariamojo prašymams įgyvendinti (buvo gauti atsakymai vykdant nevienkartinius R. M. bei kitų įtariamųjų prašymus, apklausta dalis jo nurodytų liudytojų ir kt.). Taigi, suimtasis nepagrįstai skunde nurodo, kad šis tyrimas atliekamas šališkai.

Taip pat be jokio pagrindo suimtasis teigia, jog tyrimas vilkinamas. Kaip jau minėta, R. M. suėmimo laikotarpiu buvo atlikta pakankamai nemažai procesinių veiksmų vykdant jo paties bei kitų įtariamųjų bei jų gynėjo prašymus. Be to, buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į Vokietiją ir atlikti kiti šioje byloje būtini procesiniai veiksmai. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas joje atliekamas nuolat ir pakankamai intensyviai. Byla iš ties yra didelės apimties (daug bylos medžiagos, daugiau kaip 10 įtariamųjų, iš kurių 6 yra suimti), ikiteisminis tyrimas jau iš esmės baigtas, pradėta supažindinimo su bylos medžiaga procedūra.

Kaip ir ankstesniame savo skunde, R. M. teigia, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas. Tačiau apie šių teisės aktų normų taikymą aukštesnės instancijos teismas jau pasisakė 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje. Šiuo metu, neišnykus suėmimo taikymo pagrindams, apylinkės teismas suėmimo R. M. terminą pratęsė nepažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimų.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, pratęsiant suėmimo terminą teisės aktų normų reikalavimai nepažeisti, suėmimo terminas pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. bei 3 p. ir patvirtintiems byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl R. M. skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Įtariamojo R. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.