Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. U. administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U., gim. 1978 m. vasario 2 d., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

2019 m. balandžio 21 d., 11.17 val., Mažeikių r. sav., Ruzgų k., Mokyklos g. 22, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, nespėjo sustabdyti automobilio, dėl ko atsitrenkė į pravertas parduotuvės duris. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas iš eismo įvykio vietos patraukė automobilį, apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir parduotuvės durys, padaryta 1 100 Eur žala, t. y. padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Už tokias veikas numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis paaiškino, kad iki eismo įvykio automobilį vairavo būdamas blaivus, alkoholį gėrė po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes buvo labai išsigandęs.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. padarė nurodytus administracinius nusižengimus, įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas dėl administracinės teisenos pradėjimo, liudytojų P. J., A. K., Ž. L. apklausos protokolai, R. U. apklausos protokolas, blaivumo testo rezultatas, transporto priemonė techninės apžiūros aktas, kitų objektų apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, fotolentelė, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, vaizdo medžiaga, esanti kompaktiniame diske, nukentėjusiojo P. J. paaiškinimas ir administracinėn atsakomybėn traukimo asmens paaiškinimas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. U. padarytos veikos atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. U. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai, nes jis, vairuodamas transporto priemonę nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo, nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į pravertas parduotuvės duris, kurias apgadino, padarydamas 1 100 Eur žala, t. y. padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti atsakomybe sunkinančia aplinkybe vairavimo neblaivaus, nes girtumas pažeidėjui buvo nustatytas po eismo įvykio praėjus 5 valandoms, o jo versija, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, nėra paneigta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į R. U. asmenybę (administracine tvarka ne kartą baustas, nuobaudos galioja, dirba, teistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant jam sankcijose numatytas minimalias baudas, jas subendrinant ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 21 d., 11.18 val., vairuodamas A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į parduotuvės, esančios Mažeikių r., Ruzgų k., Mokyklos g. 22, duris, kurias apgadino, ir, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, tai yra 2019 m. balandžio 21 d., 16.34 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,37 prom. girtumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Šiuo nuosprendžiu R. U. skirta galutinė subendrinta bausmė – 45 BBD (MGL) dydžio, t. y. 2 250 Eur bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 22 d., ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – automobilio (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 653 Eur, konfiskavimas.

Kaip matyti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, R. U. pripažintas kaltu dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuris yra aktualus ir šiai administracinei bylai, kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl R. U. veikų susijusių su tuo pačiu kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje priimta nuosprendis, eismo įvykiu.

Nors teismas nuosprendžiu skyrė R. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nuosprendis yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui ir nėra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina spręsti dėl R. U. dėl ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas pripažįsta, kad byloje nepavyko neginčijamai nustatyti, jog R. U. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas neblaivus. Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio pripažintinas netinkamu (pažeidėjas nesiekė išsiaiškinti įvykio aplinkybių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus), rodančiu jo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusižengimų pobūdį (jie kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei, daro žalą turtui), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius pažeidėją – ankstesni keli administraciniai nusižengimai padaryti taip pat pažeidžiant kelių eismo taisykles, vengiant neblaivumo patikrinimo, už juos paskirtos nuobaudos galioja. Taip pat įvertindamas tai, kad duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, kas leidžia teismui spręsti, jog paskirtos baudos nebuvo sumokėtos, o tai, teismo įsitikinimu, rodo, kad bausmės paskirtis nėra įgyvendinta, pažeidėjas po ankstesnių baustumų išvadų nepadarė ir toliau nepaiso įstatymo nuostatų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 (vienerius) metus uždraudžiant vairuoti transporto priemones.

ANK 664 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

ANK 665 straipsnis 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). <...> Žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018).

Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 21 d. nutarimu nukentėjusiuoju pripažinta P. J. ir byloje yra pateiktas UAB „Langės langai“ 2019 m. balandžio 30 d. komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta stiklinių lauko durų ir jų montavimo darbų kaina – 1 100 Eur. Byloje nėra dokumentų, įrodančių realiai nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio, kurį sukėlė R. U., padarytos žalos dydį (patirtus nuostolius) ir žalos dydžio negalima nustatyti, neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, todėl teismas šioje administracinio nusižengimo byloje nesprendžia dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, tačiau pripažįsta nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 614, 635–637, 646 straipsniais, 665 straipsnio 2 dalimi, 675, 687 straipsniais,

nutaria:

R. U. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur (dešimties eurų) bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. U. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 22 d.

Pripažinti nukentėjusiajam P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti R. U., jog baudą turi pradėti mokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 19100616069 arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu laiku nesumokėjus nustatytos baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.