- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2-191-277/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. K. (Z. K.) ir M. K. ieškinį S. A. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo pripažinti galiojančia 2002 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai Z. K. ir M. K. iš E. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 800 Lt (231 Eur) kainą įgijo (duomenys neskelbtini), esantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovai nurodo, kad 2002 m. rugsėjo mėnesį pažįstama E. T. pasakė, kad ketina parduoti (duomenys neskelbtini) turimą žemės sklypą, nes dėl prastėjančios sveikatos nebegali jo prižiūrėti. Susitarė su E. T. dėl paminėto žemės sklypo pirkimo už 800 Lt. 2002 m. spalio 8 d. Didžiasalio seniūnijos patalpose sumokėjo E. T. 800 Lt, o E. T. perdavė jiems žemės sklypo dokumentus – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo planą ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Tą pačią dieną E. T. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl išstojimo iš bendrijos, nurodydama priežastį – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą už 800 Lt Z. K.. 2002 m. spalio 9 d. Z. K. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priimti į bendrijos narius, nes iš E. T. nusipirko sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys manė, kad sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo savininko pasikeitimo įforminimas įregistravimu bendrijoje yra pakankamas, bet maždaug po trejų metų sužinojo, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai būtinas notaro patvirtinimas. Ragino E. T. vykti pas notarą patvirtinti sutartį, bet ji, pasiteisindama silpna sveikata ir aiškindama, kad jokių pretenzijų dėl parduoto žemės sklypo neturi ir neturės, atsisakė vykti pas notarą. (duomenys neskelbtini) E. T. mirė. Jos palikimą priėmė dukra S. A., žinanti ir neginčijanti, kad E. T. paminėtą žemės sklypą pardavė ieškovams, bet į ieškovų raginimą įteisinti savininkų pasikeitimą nereaguoja. Ieškovai mano, kad yra Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos teismui pripažinti sandorį galiojančiu, nes šalys sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė: pardavėja E. T. perdavė žemės sklypą pirkėjams Z. K. ir M. K. nuosavybės teise, o pirkėjai priėmė žemės sklypą ir sumokėjo už jį nustatytą pinigų sumą.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu sprendimas priimamas už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (Civilinio kodekso 6.159 straipsnis). Įstatymas nustato, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šioje byloje visos paminėtos sąlygos yra. Ieškovai ir E. T. 2002 m. spalio 8 d. žodine forma sudarė dvišalį sandorį – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tai patvirtina: pas ieškovus esantys E. T. vardu sudaryti žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo planas ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį; E. T. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. spalio 8 d. pateiktas prašymas dėl išstojimo iš bendrijos, nurodant priežastį – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą už 800 Lt Z. K.; ieškovo Z. K. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. spalio 9 d. pateiktas prašymas dėl priėmimo į bendrijos narius, nurodant priežastį – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimą iš E. T.; (duomenys neskelbtini) pažyma, kad sodininkų bendrijoje esančiu sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi Z. K., nupirkęs sklypą iš E. T. 2002 m. spalio 8 d. Šalys sutartį faktiškai įvykdė, nes pardavėja E. T. perdavė ieškovams nuosavybės teise žemės sklypą, kurį ieškovai priėmė ir sumokėjo už jį pardavėjai nustatytą pinigų sumą – 800 Lt. Po sutarties įvykdymo E. T. vengė įforminti sandorį notarine tvarka, nes šį ieškovų teiginį paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti sandorį galiojančiu.
Pasibaigus teismo nustatytam terminui pateikti atsiliepimą į ieškinį ieškovų atstovas pateikė šalių sudarytą taikos sutartį, kurią šalys prašo patvirtinti, o bylą nutraukti. Pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog šalys pripažįsta, kad: „2002 m. spalio 8 d. pardavėja E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) kurios palikimą priėmė atsakovė S. G. a. k. (duomenys neskelbtini) su pirkėjais (ieškovais) Z. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė žodinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai reikalingas notaro patvirtinimas, pagal kurią pirkėjams jungtinės nuosavybės teise perdavė 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjai šį sklypą priėmė ir sumokėjo pardavėjai visą sutartą 800 litų (231 euro) kainą. Taip sutartis buvo įvykdyta, tačiau sutartį notarine tvarka patvirtinti pardavėja E. T. vengė, todėl sutartis galiojanti ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso Z. K. ir M. K.“. Šį taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta, nes Civilinio kodekso 6.984 straipsnis nustato, kad taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, negalioja. Imperatyvi įstatymo norma (Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalys) nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia, todėl kitoks šalių susitarimas šiuo klausimu negalioja.
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bet šioje byloje teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, nes šalys pateiktoje taikos sutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti galiojančia 2002 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai Z. K. ir M. K. iš E. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 800 Lt (231 Eur) kainą įgijo (duomenys neskelbtini), esantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.