Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budrienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vadybos klinika“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1092-670/2011, pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Vadybos klinika“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo Kultūros paveldo departamento ieškinį atsakovui UAB „Vadybos klinika“ tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas piktybiškai ir nuolatinai nevykdė Kultūros paveldo departamento nurodymų, vengė administracinės atsakomybės ir neprižiūrėdamas nekilnojamojo turto vertybės – Belvederio dvaro rūmų, todėl padarė žalą, kurios dydis ieškovo paskaičiavimu yra 51556,00 Lt (T.2, b.l. 68-71). Duomenų apie spendimo už akių nuorašo įteikimą atsakovui byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Šio tikslo siekimas įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir sprendimo už akių priėmimo galimybė privalo būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, visokeriopos pažeistų teisių teisminės gynybos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartį, civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi individualiai įvertinti kiekvienos bylos aplinkybes (ankstesnį pasyviosios šalies elgesį procese, teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdį, byloje esančius įrodymus, objektyvias šalių galimybes įrodinėti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis ir t.t.).

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 288 str., teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prioritetas turi būti teikiamas konkretaus civilinio ginčo išsprendimo teisingumui, ir į tai turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo

CPK 122 str. 2 d. numato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinį dokumentą įteikti šiame skirsnyje nustatyta tvarka nėra galimybės, tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams CPK 123 str. 3 d. numatytu atveju (CPK 123 str. 4 d.). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 2 d., 4 d., 5 d.). Teismo šaukimas ir ieškinio (pareiškimo, skundo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, dubliko) nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. Kai teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą įteikia paštas, teismo kurjeris ar antstolis, adresatas pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos pažymoje, kurios viena dalis lieka adresatui, o kita su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinama teismui. Kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas (CPK 124 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą už akių (T.2, b.l. 68-71), nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas ieškinyje buvo prašęs priimti sprendimą už akių, jeigu per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį (T.1, b.l. 2-13).

Esant šioms aplinkybėms, teismas priėmė sprendimą už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str., 285 str., 286 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo siųsti atsakovo UAB „Vadybos klinika“ buveinės adresu Žirmūnų g. 10B-23 ir įteikti atsakovo vieninteliam akcininkui S. L. (T.2, b.l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 123 str. 2 d. juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai gali būti įteikiami ir juridinių asmenų registre nurodytiems kitiems valdymo organų nariams, o pagal juridinių asmenų registro išrašo duomenis matyti, kad Stanislovas E. L. yra vienintelis įmonės akcininkas, taip pat į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 6 d. kai bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, bei į atsakovo UAB „Vadybos klinika“ įstatų 5 skirsnio 5.1 str., numatantį, kad bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, ir 5.3 str. 2 d., numatantį, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotino akcininkų susirinkimo sprendimui (T.2, b.l. 88), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamas procesinių dokumentų įteikimą atsakovo akcininkui tinkamu, nepažeidė proceso teisės normų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pranešimas, kuriame aiškiai išdėstytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per teismo nustatytą terminą pasekmės, buvo tinkamai įteiktas atsakovui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, neinformavo teismo apie tai, kad negali atsiliepimo pateikti nustatytu terminu, neprašė teismo šį terminą pratęsti, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasibaigus nustatytam terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti priimti byloje sprendimą už akių.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi būti nustatyta ir antra aplinkybė – įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo

Teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas iš esmės grindžia netinkamu žalos dydžio nustatymu, kadangi visuomenei padarytos žalos dydis buvo paskaičiuotas remiantis orientaciniu darbų kainos skaičiavimu, kuris buvo atliktas 2010 m. spalio mėn., t.y. daugiau nei prieš metus, skaičiavimus atliko ieškovo pasamdytas, t.y. galimai neobjektyvus asmuo, be to, pasikeitus įmonės direktoriui, žala dvarui buvo ženkliai sumažinta ir tai patvirtina byloje pateiktas 2011-10-05 kultūros paveldo objekto tikrinimo aktas Nr. 82, pagal kurį 2011-08-29 ieškovo reikalavimą pašalinti pažeidimus apeliantas įvykdė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas byloje sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo UAB „Vadybos klinika“ priteisė 51556,00 Lt padarytos žalos atlyginimą ir 1655,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas sprendime vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis, paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, buvusiais iki atsakovo nurodytų aplinkybių ir 2011-10-05 kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 82, surašymo, pagal kurį, kaip teigia atsakovas 2011-08-29 ieškovo reikalavimą pašalinti pažeidimus, apeliantas įvykdė.

Remiantis teismų praktika, vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo motyvuose nurodė, kad pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-560/2008 yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pažymėtina, kad CPK 234 str. nustatyta, jog civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta CPK 133 str., 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.

Procesui vykstant pirmosios instancijos teisme galioja bendrasis žodinio bylos nagrinėjimo principas, pagal kurį visos bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos žodžiu, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (pvz., CPK 235 str. 4-5 d.; 441 str., 443 str. 5 d.). CPK 153 str. 2 d. nurodyta, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys turėjo būti informuojami CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Aiškinant sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindo aplinkybes, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimo priėmimas už akių, palyginti su kitų sprendimų priėmimu civilinėje byloje, turi tam tikrų svarbių ypatumų. Šie ypatumai yra susiję su inter alia tokio sprendimo priėmimo sąlygomis, turiniu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu, šio sprendimo peržiūrėjimu ir apskundimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus ir teismo sprendimo už akių motyvus daro išvadą, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, ir Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. priimdamas sprendimą už akių padarė aiškią klaidą, kadangi šis sprendimas buvo priimtas nesant jo priėmimo sąlygų. Nors Civilinio proceso kodekso 288 str. nenurodoma, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimas už akių taip pat turėtų būti naikinamas konstatavus nesant jo priėmimo sąlygų arba kitų CPK 285 str. nuostatų pažeidimą, nes kitos galimybės pašalinti asmens teisių pažeidimus nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Jurbarko rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. spalio 6 d. sprendimą, neįvertino bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, pateiktų atsakovo tik su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (T.2, b.l. 73-99), kurie patvirtina aplinkybes dėl galimai kitokio, nei nurodyta ieškinyje, žalos dydžio, taip pat pažymėtina, kad, esant reikalavimui atlyginti žalą, teismas neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (nenustatė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Galimybė peržiūrėti sprendimą už akių yra priemonė, kuri turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006). Atsižvelgiant į tai, teismas, atsisakydamas vertinti pareiškėjo argumentus, faktiškai nusišalintų nuo teisingumo vykdymo ir pažeistų CPK 288 str. 4 d. nuostatas.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą už akių, todėl 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.