Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį, 174 straipsnį nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK 2016 m. liepos 22 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. D. atžvilgiu pagal ATPK 50³ straipsnį, 174 straipsnį nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pastarąjį nutarimą E. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi E. B. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 22 d. nutarimą nurodydamas, kad policijos sprendimas nutraukti adm. Teisės pažeidimo byla yra pagrįstas, nes jokių objektyvių duomenų, jog žaidžiant kamuoliu buvo tyčia sugadintas ar sunaikintas turtas, atlikti viešąją tvarką pažeidžiantys veiksmai, įvykio metu nenustatyta jokių nedidelio chuliganizmo požymių.

Apeliantės manymu, teismo išvada yra neobjektyvi, prieštaraujanti geros moralės ir teisingumo principams. Nurodo, kad apylinkės teismas teikė pirmenybę D. D. parodymams. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad sienos apgadinimai buvo padaryti ankščiau, o ne 2015 m. gegužės 6 d., kad ankštame namo kieme nekilo triukšmas, nebuvo pažeista žmonių rimtis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Patikrinus Vilniaus apygardos teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ištyręs visas bylos aplinkybes ir galimus įrodymus, teismo išvados padarytos argumentuotai, todėl priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. D. atžvilgiu pagal ATPK 50³, 174 straipsnius nutraukė nurodydamas, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog namo sienos tinkas byra dėl D. D. ar jos sūnaus tiesioginių veiksmų, taip pat, kad jos veiksmuose nėra ir nedidelio chuliganizmo sudėties požymių.

Nors apeliantė savo skunde kategoriškai teigia, kad namo Skapo gatvėje sienos tinkas nubyrėjo dėl D. D. ir jos sūnaus žaidimų kieme su kamuoliu ir tokiu būdu buvo sugadintas namo fasadas, kurį reikėjo remontuoti, tačiau byloje nepakanka duomenų patvirtinančių šiuos apeliantės teiginius.

Liudytojas F. C. parodė, kad matė kaip kieme Dž.Dz. žaidė kamuoliu su savo sūnumi ten kur stovi automobiliai, daug langų ir durų, pastarasis liudytojas nurodė, jog kieme girdėjosi jų balsai, tačiau ar kamuoliu žaidę asmenys pataikė į sieną jis nematė, kadangi įvykio dieną juos stebėjo pro lango iš viršaus (b.l.153-155).

Liudytojas R. Š. paaiškino, jog matė kaip kieme 2016 m. gegužės 6 d. Dž.Dz. žaidė su vaiku kamuoliu, kol E. B. pro langą padarė jiems pastabą, jog nespardytų kamuolio, nes vyksta remonto darbai. Pastarasis liudytojas nurodė, kad matė kaip kamuolys nuriedėjo į gėlyną, po automobiliu ir į vartus pataikė, tačiau jis pats nematė, kad kamuolys būtų pataikęs į namo sieną, kadangi dirbo ir neturėjo laiko stebėti jų žaidimo (b.l.155-156).

Liudytojas M. R. parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. matė kaip Dž.Dz. su sūnumi kieme žaidė futbolą. Liudytojas nurodė, kad žaisdami jie triukšmavo mažas vaikas šaukė pataikė ar nepataikė, tačiau ar kamuolys pataikė tiesiai į sieną jis pats konkrečiai nematė, matė tik nutrupėjusį sienos tinką (b.l.156-157).

Dž.Dz. parodė, kad įvykio dieną su savo sūnumi, kuriam šešeri metai, kieme žaidė futbolą pripučiamu kamuoliu. Nurodė, jog kamuolio nuotrauka yra byloje (b.l.58). Žaisdami jie praleidžia kaimynus, automobiliams netrukdo, yra susipažinę su taisyklėmis, kaip žaisti, kad nesugadinti turto. Nurodė, kad tą dieną E. B. nusileido iš buto ir pradėjo bartis, kad jie liautųsi žaisti, tačiau taip būna visuomet, kadangi ji nemėgsta jų ir kiekviena kartą dėl visko barasi. Taip pat nurodė, jog arčiau namų nėra žaidimų aikštelės, o nuo tokio žaidimo sienos tinkas nutrupėti negali (b.l.92-93).

Nors apeliantė savo skunde teigia, kad liudytojas R. Š. pastebėjo ant pastato sienos purvino kamuolio dėmes, kad liudytojas F. C. matė, jog po žaidimo buvo apgadintos namo sienos, tačiau nei vienas iš ankščiau paminėtų liudytojų bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtini, jog patys akivaizdžiai matė, kad žaidimo metu kamuolys būtų atsitrenkęs į pastato sieną, negalėjo. Taigi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, liudytojų mačiusių kaip buvo apgadinta namo siena nėra.

Dalis E. B. teismui pateiktų įvairių medžiagų įsigijimo kvitų yra įgyti dar iki 2016 m. gegužės 6 d., t.y. iki D. D. ir jos sūnaus žaidimo namo kieme, todėl darytina išvada, kad namo remontui buvo ruošiamasi dar iki byloje aptariamo įvykio. Nors pareiškėjos teigimu, būtent 2016 m. gegužės 6 d. buvo apgadinta namo siena, tačiau kokius konkrečiai apgadinimus padarė Dž.Dz. su savo sūnumi įvykio dieną, teismas nustatyti neturi galimybių. Jokių naujų duomenų pareiškėja nepateikė ir skunde Vilniaus apygardos teismui.

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad E. B. priešiškai nusiteikusi prieš Dž.Dz., kadangi tarp jų nuolat vyksta konfliktai. Akivaizdu, jog pastarosios parodymai gali būti tendencingi, siekiant pakenkti asmeniui su kuriuo nuolat konfliktuojama.

ATPK 50³ straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) buvo numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materialus pažeidimas, todėl būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.

Remiantis byloje esančiais liudytojų parodymais Dž.Dz. su savo šešerių metų sūnumi žaidė nedideliu kamuoliu namo kieme, akivaizdu, jog pastarieji jokių turto gadinimo veiksmų neatliko. Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad namo siena buvo sugadinta ir remontuojama būtent dėl to, kad įvykio dieną Dž.Dz. su sūnumi žaisdama kamuoliu trankė į sieną, ir tokiu būdu ją sugadino.

Byloje nėra akivaizdžių, neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog namo sienos tinkas byra dėl D. D. ar jos mažamečio sūnaus tiesioginių veiksmų.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Dž.Dz. su sūnumi žaidė taip intensyviai, jog kieme dėl to kilo daug triukšmo. Šių pareiškėjos teiginių nepatvirtino net jos pačios nurodyti liudytojai R. Š. ir M. R.

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad Dž.Dz. veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje sudėties.

ATPK 174 straipsnyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pastarojo straipsnio dispozicijoje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad pastarasis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose, o veiksmai turi būti pažeidžiantys viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Pažymėtina, kad šis pažeidimas taip pat padaromas tyčia. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Dž.Dz. tiesiog savo namo kieme žaidė su savo mažamečiu vaiku kamuoliu ir tyčios atlikti viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus ar trikdyti viešąją rimtį neturėjo.

Nors apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50³, 174 straipsnius nutraukta be pagrindo, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog tai, kad D. D. sportinis žaidimas su vaiku kieme nepatiko E. B. nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo padaryti pažeidimai numatyti ATPK 50³, 174 straipsniuose.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. D. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50³ bei 174 straipsniuose nutraukta pagrįstai.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia aukščiau išdėstyti E. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.