Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (D. K.) atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria D. K. skundas netenkintas ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-99508-2024 (ROIK: 23208808479) paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) vyresniojo specialisto 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-99508-2024 D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad 2022 m. lapkričio 9 d. 11.04 val., Minsko pl. 11, vairuojant transporto priemonę „Audi A8“, pažymėtą laikinaisiais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 67 km/val. ir važiavo 127 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 127 punkto reikalavimus. Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu D. K. paskirta 530 EUR dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovas advokatas M. Zalepūga prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde cituojamas ANK 566, 641 straipsniai, 652 straipsnio 1 dalis. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsniais, akcentuojama, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi, administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių , o sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos išvados; argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti, priešingi įrodymai, atmetami.

3.2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas įvykio metu vairavo automobilį ir padarė pažeidimą – skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo vadovaujamasi, yra 2024 m. balandžio 3 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 0239-ANR_P-42624-2024, kuriame yra užfiksuotas pažeidimo padarymo momentas stacionare greičio matavimo įranga. Vis tik, šiame protokole esančios fotonuotraukos yra itin neinformatyvios – nuotraukoje, kurioje užfiksuotas asmuo vairuojantis automobilį, didžioji dalis vairuotojo veido yra (už)dengta galinio vaizdo veidrodėliu, todėl objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks asmuo vairuoja automobilį. Skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodyta, kad pareiškėjo veido bruožai sutampa su asmens, užfiksuoto pažeidimo padarymo metu veido bruožais. Vis tik, kokie tie veido bruožai ir kas konkrečiai sutampa, skundžiamoje nutartyje nenurodyta ir išsamiau nepasisakyta, todėl yra pažeistos ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Be to, pirmosios instancijos teismas, nemotyvavo, kodėl atmetė bei nesirėmė pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais apie aplinkybes, kad automobilis buvo perduotas jį vairavusiam V. P. (V. P.), ir taip pažeidė ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3.3. Atstovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių objektyviai nėra galimybės suprasti, kokie konkretūs bylos įrodymai pagrindžia D. K. kaltę. Iš byloje esančių duomenų matoma, jog tiek D. K., tiek ir automobilį pažeidimo metu vairavęs V. P., yra panašaus amžiaus (skirtumas 6,5 metų), abu asmenys asmens dokumentų nuotraukose yra užfiksuoti kaip dėvintys barzdas, yra panašaus kūno sudėjimo. Dėl to, jog galinio vaizdo veidrodėlis uždengia didžiąją dalį veido, nesimato bene išraiškingiausios veido dalies – akių, ir tai yra kliūtis be jokios abejonės identifikuoti asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį. Be to, dėl esančių fotonuotraukos trūkumų, pareiškėjas yra priverstas gintis nuo nepagrįstai pareikšto kaltinimo, įrodinėti savo nekaltumą, nors tam neturi pareigos. Atstovo teigimu, šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, kai vien tik dėl to, kad pareiškėjas dėl nekokybiškos pažeidimo padarymo metu padarytos fotonuotraukos, objektyviai negalėdamas paneigti savo nekaltumo, buvo nepagrįstai pripažintas kaltu. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės abstrakčiais teiginiais įvardindamas, jog D. K. veido bruožai sutampa su asmens, užfiksuoto pažeidimo padarymo metu veido bruožais, nieko daugiau konkrečiai nenurodydamas, D. K. skundo netenkino ir pripažino jį kaltu dėl teisės pažeidimo, kurio jis nepadarė.

3.4. Pažymima, jog bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi pareigūnė bei pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų, tuo šiurkščiai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Šios aplinkybės lėmė ir materialiosios teisės normos pažeidimą dėl netinkamo D. K. veiksmų teisinio kvalifikavimo. Taigi skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl egzistuoja pagrindas ją panaikinti šiame skunde nurodytų argumentų pagrindu, o administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato M. Zalepūgos apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

6. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. 11.04 val., Minsko pl. 11, vairuojant transporto priemonę „Audi A8“, pažymėtą laikinaisiais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), vairuotojas nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 67 km/val. ir važiavo 127 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Nagrinėjamu atveju dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) padarymo fakto klausimas nėra keliamas. Vis tik, ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo paminėtą transporto priemonę ir maksimalų leistiną greitį viršydamas 67 km/val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-99508-2024 D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio administracinio nusižengimo padarymą, tačiau tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniu skundu savo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą neigė motyvuodamas tuo, kad automobilį „Audi A8“ tuo metu vairavo Ukrainos pilietis V. P.. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįsti D. K. kaltei padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

8. Pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, padarytos greičio matuokliu aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu, matyti, kad joje yra užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo (b. l. 101). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovas kritiškai vertina šią nuotrauką, nes didžioji dalis vairuotojo veido yra dengiama galinio vaizdo veidrodėliu, todėl objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks asmuo vairuoja automobilį. Vis tik, su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Išanalizavus dar kartą administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, konstatuojama, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji yra informatyvi.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad vizualiai palyginus D. K. nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka D. K., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Tokia išvada daroma palyginus skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su administracinio nusižengimo byloje esančia V. P. nuotrauka iš leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir D. K. nuotrauka, gauta iš valstybinių registrų (b. l. 103-104). Pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – veido formą, smailėjantį smakrą, nosies formą ir dydį, lūpų bei ausų formą, jie yra analogiški D. K. veido bruožams. Lyginant V. P. nuotrauką, matoma, jog priešingai nei administracinį nusižengimą padariusio asmens, jo lūpų kampai yra nusvirę, ausys prigludusios, skirtinga nosies forma, be to, kiek stambesnio kūno sudėjimo. Taigi sugretinus D. K. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas bei lyginant jas su V. P. nuotrauka, apeliacinės instancijos teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra D. K.. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę skundo nagrinėjimo metu palyginti teismo posėdyje dalyvavusio D. K. išvaizdą su nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda, ir jam abejonių, kad D. K. ir yra asmuo, užfiksuotas ir greičio matuoklio nuotraukoje, nekilo.

10. Aktualu ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. K. nurodė, jog tuo metu, kai automobilį vairavo V. P., jis sėdėjo šalia jo, priekinėje keleivio vietoje. Tuo tarpu iš greičio matavimo prietaisu padarytos nuotraukos, kuri užfiksavo nustatyto greičio viršijimą, nematyti, kad šalia vairuotojo būtų sėdėjęs keleivis. Apeliacinės instancijos teismas, tokius D. K. paaiškinimus, neatitinkančius greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos, laiko tik jo gynybine pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

11. Pirmosios instancijos teisme dėl aplinkybių nustatymo buvo apklausti ir liudytojai. Liudytoju apklaustas R. L., administracinio nusižengimo dieną patvirtino perdavęs automobilį D. K. dėl bandomojo važiavimo, o V. P. nurodė nematęs. Paaiškino jog iš pradžių administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. O., nes jis tai dienai buvo išsiėmęs leidimą. Vis tik, jis automobiliu nevažiavo, todėl buvo perleistas D. K. (b. l. 131). Liudytoju apklaustas A. O. nurodė, jog pamatęs administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, manė, jog pažeidimo metu vairavo ne jis. Tuo įsitikino pamatęs nuotrauką – tai buvo automobilio su raudonais numeriais fiksuotas pažeidimas. Tuomet prisiminė, kad tai tikrai ne jis, o greičiausiai buvo D. K., kuriam buvo perduotas automobilis. Gyvai V. P. nematė (b. l. 131). Tokių nustatytų duomenų visuma sąlygoja išvadą, kad 2022 m. lapkričio 9 d. automobilis buvo perduotas tik D. K., jis vienas dalyvavo jį atsiimant, nei vienas iš apklaustų liudytojų V. P. nematė. Proceso metu apklausti V. P. nebuvo galimybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu asmuo buvo miręs.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nustatyto administracinio nusižengimo subjekto. Jokių objektyvių D. K. kaltę paneigiančių duomenų apeliaciniame skunde nepateikta, tik savaip interpretuojami administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai. Akivaizdu, kad atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Nagrinėjamu atveju vertinti surinktus įrodymus kitaip, nei aptarta šioje nutartyje ir įvertino pirmosios instancijos teismas, dėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų D. K. atstovo argumentų apeliaciniame skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės aspektais. Abejonių tuo, jog D. K. paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Vertinant D. K. asmenybę nustatyta, kad jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – didžioji dalis padarytų nusižengimų yra susiję su transporto priemonės vairavimu, dominuoja nustatyto greičio viršijimas. Nepaisant to, kad beveik visas dėl administracinių nusižengimų paskirtas baudas D. K. yra sumokėjęs, daug administracinių nuobaudų yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus asmuo darė nepraėjus metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo, t. y. baudos sumokėjimo. Aptartos aplinkybės D. K., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti KET reikalavimų, o jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. paskirtas arti maksimalaus straipsnio sankcijoje numatytas baudos dydis bei privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui nėra laikytini neproporcingais ar per griežtais.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl D. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad greičio matuokliu skaitmeninėje fotonuotraukoje buvo užfiksuotos D. K., o ne V. P.. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nenustačius pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti tiek Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą, tiek skundžiamą nutartį, D. K. atstovo advokato M. Zalepūgos apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (D. K.) atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.