Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-05 · Administracinė byla Nr. TA-896-520/2021

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-17Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
TA-896-520/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02816-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. TA-896-520/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02816-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. L. skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovo atstovas), (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) visoje Lietuvoje 2020 m. kovo 14 d. paskelbė karantiną, kurio metu buvo negalimi jokie kontaktai (ilgalaikiai ar trumpalaikiai pasimatymai) su artimaisiais. Šių draudimų buvo privaloma laikytis iki kol bus atšauktas karantinas. Vyriausybė 2020 m. birželio mėnesį atšaukė karantiną, tačiau Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), vadovaudamiesi Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-167, neleido pareiškėjui pasimatyti su sutuoktine bei mažamečiais vaikais, kadangi pataisos namai yra pavaldūs Departamentui ir privalo laikytis Departamento nurodymų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN nuolat lankosi „Carito“ atstovai, ugdymo specialistai, kitų tarnybų darbuotojai, įvairūs darbininkai, Vilniaus PN parduotuvės darbuotojos ir pan. Jie atvykdavo į darbą iš laisvės, todėl nebuvo garantijos, kad jie neserga Covid-19. Minėtiems asmenims nereikėjo laikytis ir saugumo reikalavimų (nuo 2020 m. birželio mėnesio iki liepos 31 d. minėti asmenys į darbą ateidavo nedėvėdami apsauginių kaukių ar pirštinių, nebuvo naudojamas dezinfekcinis skystis, nesilaikoma saugaus atstumo). Minėti asmenys galėjo užkrėsti nuteistuosius, nes nuolat su jais kontaktavo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo karantino pabaigos iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. minėtiems asmenims (darbuotojams) nebuvo jokių draudimų lankytis Vilniaus PN, todėl jis, manydamas, kad nebus jokių kliūčių susitikti su savo sutuoktine bei mažamečiais vaikais, žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl susitikimo su artimaisiais ir gavo neigiamą atsakymą, kuris motyvuojamas Departamento įsakymu Nr. V-167. Po to pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Jo prašymas buvo persiųstas Departamentui, kuris, išnagrinėjęs prašymą, pateikė atsakymą Nr. 2S-2579, jog dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos šalyje nuteistųjų lankymas yra nerekomenduojamas, tačiau šis atsakymas yra absurdiškas ir ginčytinas, diskriminuojantis pareiškėją ir jo artimuosius. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje turi galioti visiems vienodi įstatymai, todėl atšaukus karantiną, turėjo būti suteikta teisė į pasimatymus. Atšaukus karantiną, žmonės galėjo lankyti artimuosius, esančius senelių namuose ar ligoninėse, tačiau kalinimo įstaigose tai daryti buvo draudžiama, todėl buvo diskriminuojamas tiek jis, tiek jo artimieji.