Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-03-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2223-922/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
e2YT-2223-922/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00179-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Turto banko, Varėnos
Advokatai
Dalia Averkienė
Civilinė byla Nr. e2YT-2223-922/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00179-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. S. ir jo atstovei advokatei Daliai Averkienei,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarei, Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po jo morinos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodoma, kad pareiškėjo motina Z. S. mirė (duomenys neskelbtini). Šeimoje gimė keturi vaikai – pareiškėjas ir trys dukros O. M., M. S. ir Z. B., kurios palikimo atsisakė. Tėvas J. S. yra miręs (duomenys neskelbtini), kuris savo turto dalį yra palikęs pareiškėjui testamentu. Pareiškėjas J. S., būdamas J. S. ir Z. S. sūnus, visada pagelbėjo tėvams. Dar esant gyviems tėvams, pareiškėjas rūpinosi tiek žemės sklypų apdirbimu, tiek namų valda, pagal poreikį – jiems priklausančia statinių dalimi. Jis su žemės ūkio technika dirbo ir tebedirba žemę, prižiūri ir naudojasi jiems tenkančia statinių dalimi. Po tėvo J. S. ir motinos Z. S. mirties visa jų turėto turto priežiūra atiteko sūnui pareiškėjui J. S.. Nors pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), jis nuolat prižiūri tėvų sodybą, toliau dirba žemę, augina gyvulius (avis), ūkininkauja, adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė tėvų palikimą. Ginčų dėl palikimo nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarė, Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimais prašo pareiškėjo pateiktą pareiškimą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas J. S. yra J. S. ir Z. S. sūnus. Pareiškėjo tėvas J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina Z. S. (asmens kodas) (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo J. S. mirties liko nekilnojamasis turtas, kuriuo bendrai naudojosi ir valdė abu sutuoktiniai J. S. ir Z. S. (kartu su kitais bendrasavininkiais), kurio atitinkama dalis priklausė ir Z. S., yra: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo J. S. mirties, pareiškėjas J. S. paveldėjo savo tėvo J. S. turtą pagal testamentą, 2009-06-11 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Iš Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarės 2019-03-08 rašto Nr. 168-S matyti, jog po Z. S. mirties įpėdiniai dėl jos turto pateikė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, palikimo priėmimo faktai neregistruoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis, būdamas vienintėlis Z. S. pirmos eilės įpėdinis, atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nepaisant to, pareiškėjas priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po Z. S. mirties, pareiškėjas rūpinosi žeme, ją dirbo, prižiūrėjo ir tvarkė, mokėjo mokesčius, o taip pat prižiūrėjo sodybą ją tvarkė, taip faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo faktinį turto valdymą. Teiginį, kad palikimas buvo priimtas, pradėjus jį faktiškai valdyti, taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atstovės parodymai, kurie neprieštarauja esamai bylos medžiagai. Pareiškėjas nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė