- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1-477-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08352-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- J. K., R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei G. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. vasario 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykusio vakarėlio metu, pavogė nukentėjusiajai R. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius – auksinę grandinėlę 80 eurų vertės, auksinę apyrankę 50 eurų vertės, auksinį pakabuką su akmeniu 50 eurų vertės, vestuvinį auksinį žiedą 250 eurų vertės, auksinį žiedą su perlu 400 eurų vertės, auksinį pakabuką su perlu 400 eurų vertės, auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku 150 eurų vertės, auksinį žiedą 300 eurų vertės, auksinę grandinėlę 80 eurų vertės, bendrai nukentėjusiajai R. K. priklausantį 1760 eurų vertės turtą.
Šiais veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. L. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl aštuonių aukso dirbinių prisipažįsta, nes reikėjo pinigų. Dėl kitų daiktų savo kaltės nepripažįsta. Tiksliai neatsimena kaip buvo, bet jis paėmė dirbinius iš kambario, iš dėžutės. Buto adreso neatsimena. Dirbiniai buvo vienoje vietoje – dėžutėje, kuri buvo stalčiuje. Jis nežino ar stalčius buvo spintos ar komodos. Niekas nematė, kaip jis paėmė dirbinius, liudytojų nebuvo. Neatsimena kaip atsidūrė toje patalpoje, kur buvo dirbiniai, buvo blaivus. Tuos dirbinius pridavė lombarde Žirmūnų g., Vilniuje. Priduoti padėjo draugas, kurio vakarėlyje nebuvo. Už papuošalus gavo 200 eurų. Kokie tai buvo daiktai nelabai pamena, jų buvo maždaug aštuoni, buvo žiedas iš balto, tamsiai geltono ir geltono aukso. Nepamena, kuriame kambaryje rado dirbinius. Kai paėmė dirbinius žmonių nebuvo. Nors buvo tamsu, bet šviesos nereikėjo, buvo paryčiai, užuolaidos atitrauktos. Niekas negalėjo matyti, nebent mergina, kuri užėjo tuo metu, kai jis ėmė dirbinius. Su O. jis kalbėjo vėliau, kai pastarasis užėjo, kalbėjo apie tai ką veiks vėliau bet ne apie daiktus. Mano, kad tų dirbinių vertė ir civilinis ieškinys galėtų būti apie 1000 eurų. Nurodyta 2000 eurų suma yra aiškiai per didelė. Sidabrinių dirbinių jis neėmė. Pagrobtus dirbinius įsidėjo į kišenę ir bandė tą pačią dieną priduoti, tačiau kažkas netiko, Kalvarijų gatvėje nepriėmė. Tada kitą dieną su draugu nuvyko į Žirmūnų g. Jis paėmė pinigus iš draugo. Dėl telefono dingimo nieko nežino, jis neėmė jokio telefono. Paėmė tik auksinius dirbinius, kitų daiktų neėmė. Pripažįsta 880 Eur turtinę žalą, tai sumai buvo dirbinių, nes lombardas mažai duoda. Tačiau spintose jis nieko neieškojo, apie stalo įrankius, kurie buvo laikomi „lagaminėlyje“, nieko nežino. S. K. jis nepažinojo, jį į vakarėlį pakvietė O., kai susitiko dieną prieš. Juvelyrinius dirbinius rado atsitiktinai ir tada sugalvojo paimti. Jis ieškojo cigarečių, kurias buvo nusipirkęs ir kurias kažkas buvo paėmęs. Atidarė stalčiuką ir rado dirbinius dėžutėje. Auksą norėjo priduoti, dėl to paprašė P.. Jis nežino koks telefonas dingo iš buto. Telefono neėmė, tačiau jeigu kaltina, tai viską pripažįsta, nes atsibodo vaikščioti į teismo posėdžius. Daugiau nežino ką pasakyti, nori sužinoti ką vykdyti ir kur sumokėti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog pavogė iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykusio vakarėlio metu auksinius dirbinius, kurie vėliau buvo rasti lombarde ir atiduoti savininkams. Kokie tiksliai buvo dirbinai jis neatsimena, galimai 8 aukso dirbiniai, kurie buvo priduoti į lombardą ir vėliau rasti policijos. Dėl kitų įtarime išvardintų daiktų savo kaltės nepripažįsta, nes jų nevogė. Jis neėmė jokio telefono ir jokių sidabrinių dirbinių, taip pat neėmė buto dokumentų, jų net nematė, be to neturėtų kur jų realizuoti. Į buvusį vakarėlį jį pakvietė S.. Kadangi tuo metu jis niekur nedirbo, jam reikėjo pinigų. Jis pamatė, kad kažkuriame kambaryje, kur tiksliai neatsimena, yra aukso dirbinių, todėl nusprendė juos pavogti, kad galėtų priduoti į lombardą. Taip jis ir padarė, tik neatsimena ar kas nors matė, kaip jis paėmė dirbinius. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) Žirmūnų gatvėje tuos dirbinius pridavė jo prašymu pažįstamas P. P., nes jis neturėjo paso. P. pasakė, kad čia jo močiutės aukso dirbiniai. Kitų dirbinių bei daiktų nevogė. Prisipažįsta, kad pavogė tik keletą aukso dirbinių, kurie buvo priduoti į lombardą. Dirbinius vogė vienas, kur dingo kiti daiktai nežino. Šiuo metu dirba su tėvu, alkoholinių gėrimų nebevartoja, dėl padaryto labai gailisi (1 t., b. l. 93-94).
Nukentėjusysis J. K. teisme parodė, kad buvo išvažiavę į užsienį 3-4 dienoms, o grįžę rado įvykdytą vagystę. Paaiškėjus kas dalyvavo, pranešė policijai. Policija operatyviai surado lombardą, kur buvo dalis pavogtų daiktų. Iš anūkės S. K. kažką sužinoti beviltiška. Ji pažadėjo prižiūrėti šunį ir jų butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet surengė vakarėlį. Tai buvo pirmas kartas, kai patikėjo saugoti butą mergaitei. Ji pažadėjo, kad bute nieko nebus, jokių vakarėlių, bet deja pažado nesilaikė. Jis viską išvardino, kas yra dingę. Jie buvo šoke, nes ieškota per visus keturis kambarius. Kai grįžo iš kelionės, butas buvo kosmetiškai aptvarkytas, nauji baldai sugadinti. Tai tik smulkmenos, didžiausia moralinė žala dėl anūkės. Ji nieko nesakė apie vakarėlį. Dingęs mobilus telefonas buvo firmos, gulėjo ant staliuko, popieriaus lapu buvo uždengtas, kad nekristų į akis. Savo civilinį ieškinį palaiko. Be to, dingo buto dokumentai. Anūkė S. pati visko turbūt nesuvokė, nematė, nežinojo. Anūkė pradžioje neigė, bet po to prisipažino, kad buvo vakarėlis, nes kaimynė pasakė, kad buvo didelis triukšmas. Dirbiniai buvo sudėti miegamajame naktinio stalelio stalčiuke. Gintarai gulėdavo atskirai, o žiedas buvo trijų rūšių aukso, deja lombarde jo jau nebuvo. Jis matė, kas buvo lombarde, ką tyrėjas sugebėjo atgauti.
Nukentėjusioji R. K. teisme parodė, kad sugrįžus iš kelionės, nesimatė, kad butas buvo po didelio vakarėlio. Pirmiausia pamatė, kad nėra telefono, kaimynas pasakė, kad buvo triukšmas. Jai kilo mintis pasižiūrėti, kur jos brangenybės. Atidarius raudoną dėžutę, ten auksinių dirbinių nebuvo. Iš karto paklausė anūkės S., kuri pasakė, kad buvo draugų. Kas konkrečiai buvo pasakyti negalėjo, tada kreipėsi į policiją. Kaltinamasis nepripažįsta, kad sidabrinių dirbinių nebuvo. Ji pažiūrėjo ko nėra ir tai surašė tyrėjas. Buvo ieškota neatsitiktinai – spintos išvartytos, buvo ieškota sekcijoje. Tame pačiame stalčiuje laikė visus dirbinius, tik auksas buvo atskiroje dėžutėje. Palaiko savo civilinį ieškinį. Neatidaryta įrankių dėžutės metalinis užraktas – jis išlaužtas iš kraštų ir sugadintas. Buto dokumentai buvo iš registrų centro. Gali būti, kad buvo ieškota spintoje pinigų. Dirbiniai buvo paimti be dėžutės, likę dirbiniai buvo kitokie, ne auksiniai. Registrų centro neinformavo apie dingusius dokumentus. Asmens dokumentai nedingo.
Liudytoja nepilnametė S. K. teisme parodė, kad jie miegojo kai dingo daiktai. Buvo atsibudęs tik D.. Su D. jie susitiko mieste. Didžioji dalis vakarėlio dalyvių miegojo viename kambaryje, kiti – neatsimena, gal kitame kambaryje. Ji nematė, kad būtų buvę ieškota daiktų. Tiksliai neatsimena, vakarėlyje dalyvavo gal 12 asmenų. Vakarėlis truko visą savaitgalį – 3 dienas ir 2 naktis. D. atėjo tik šeštadienį ir praleido vieną naktį. Ji bandė su tėvais išsiaiškinti per draugus, kur dingo daiktai. V. S. matė, kai D. iš stalčiaus traukė grandinėles, žiedus. Ji sužinojo iš tėčio, kad seneliai pasigedo daiktų. D. atsirado vakarėlyje per O., kuris jos paklausė ar gali ateiti D.. Ji neatsimena, kas miegojo miegamajame, antrame aukšte. D. tame kambaryje nebuvo. Jie vartojo alkoholį, kurį nupirko pažįstamas per draugus, vardo nežino. Antrą dieną D. pirko šampaną, daugiau ji neatsimena, labai girti nebuvo. Pirmas aiškintis įvykio aplinkybes pradėjo jos tėvas, jis pasikvietė V. ir O., kurie pasakė kokiame lombarde gali būti daiktai. Po kurio laiko jie pranešė, kad matė D. vagystę. Įrodyti neišėjo, nes D. neprisipažino. Seneliai parašė pareiškimą, dėl telefono nieko neparašė. Vagystės faktas paaiškėjo iš tėčio. Jos pačios daiktai nedingo.
Liudytojos S. K. įstatyminis atstovas tėvas D. K. teisme papildė, kad kai buvo susitikęs su D. ir kitu jaunimu, vieni į kitus pirštais rodė, sakė, kad nieko nematė. O. ir V. matė lombardo kvitus, kažkieno vardu buvo priduota, ne viename lombarde buvo priduota – juvelyriniai dirbiniai Žirmūnų g., o telefonas – Kalvarijų g., bet rado tik juvelyrinius dirbinius. Jis sužinojo iš O., kur buvo priduotas telefonas. O. sakė, kad pridavimo kvitas pas D..
Liudytojos S. K. įstatyminė atstovė motina G. K. teisme paaiškino, kad pirmiausia įtarė O., bet O. kaltę vertė ant D.. O. turėjo informacijos, kad telefonas buvo priduotas lombarde Kalvarijų gatvėje P. vardu.
Liudytojas O. P. teisme parodė, kad jį V. pakvietė į vakarėlį. Pirmą dieną linksminosi, gėrė, kitą dieną neturėjo alkoholio, tai paprašė D., kad nupirktų. D. paklausė ar gali pasilikti, S. sutiko. Nuėjo miegoti ir viskas. Jis miegojo svetainėje ir D. buvo atidaręs spintą, atrodo M. miegojo tame pačiame kambaryje. Kokiu tai buvo laiku nežino, viskas vyko tamsoje, tiksliai neatsimena aplinkybių. Nematė jokių lombardo pridavimo kvitų. Jis kitą dieną su D. norėjo priduoti auksą. Kai išėjo iš vakarėlio, D. pasakė jam, kad paėmė auksą. D. išėjęs iš Kalvarijų g., kur negalėjo priduoti aukso, sakė priduos kitur. Po to jis sužinojo, kad D. auksą pridavė. Pagarsinus O. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60, 82-83), paaiškino, kad galvojo, jog čia dėl aukso, po to sužinojo, kad dingęs telefonas. Jie išėjo iš buto, ką D. norėjo priduoti neatsimena. Gali būti, kad tada buvo geriau prisiminęs ir tie parodymai tikslesni. Kai atėjo į vakarėlį, tai jau buvo alkoholio, žmonių dešimt. Kitą dieną alkoholį pirko D.. Gėrė visi, ar D. gėrė, pasakyti negali. Jis, M., S. ir jo brolis miegojo viename kambaryje. Po to jis sužinojo iš D., kad P. pridavė auksą. Jis suprato iš susirašinėjimo, kad nori kažką pavogti, neturi telefono žinučių, nes pasikeitė telefoną, šių žinučių jis jau neturėjo, kai buvo pradėtas tyrimas.
Liudytoja nepilnametė L. M. teisme parodė, kad vienintelis dalykas, kodėl D. tai padarė, nes jis nėjo miegoti ir sėdėjo virtuvėje. Ji su D. susipažino tą dieną, kai vyko vakarėlis. Ji žino, kad iš buto dingo daiktai, nematė, kas galėjo tuos daiktus paimti. Jie visi vienas kitu pasitikėjo, todėl ir nusprendė, kad D. paėmė daiktus, nes pastarasis vienintelis buvo nepažįstamas. Pagarsinus L. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 36), paaiškino, kad V. taip pasakojo. Susirašinėjimas vyko tarp V. ir D.. Per vakarėlį kažkas rado O. telefoną ir kažkas turėjo perskaityti. Nežino, kas vartojo alkoholį, nes tiksliai nepamena. Pirmą dieną alkoholį pirko pažįstamas, antrą – D.. Ji su O. išėjo į miestą ir D. pirko cigaretes ir alkoholį mieste.
Liudytojas P. P. teisme parodė, kad susitiko su D., kuris negalėjo priduoti daiktų lombarde, nes neturėjo dokumento. Jis yra vyresnis, todėl nuėjo, pridavė, neklausinėjo iš kur D. gavo papuošalų. Jam nepasakė, kad tie daiktai vogti. Buvo grandinėlių, kiek ir kokių, tiksliai neatsimena. Telefono nebuvo. Pridavė (duomenys neskelbtini) lombarde, gavo 300 eurų, viską atidavė D., kuris jam davė 5 eurus. D. neminėjo jokio telefono aparato, kad nori priduoti. Dėl kitų daiktų pridavimo jis nebuvo susitikęs su D.. Su D. pažįstami apie 4-5 metus. Jis tik žinojo, kad vyko vakarėlis, bet jame nedalyvavo. Jis pridavė dirbinius, kuriuos jam padavė D.. Dirbinius D. turėjo saujoje. Jis atvyko vienas su pasu, jam išrašė pridavimo čekį, kuris ir liko lombarde, neatsimena, kad davė čekio kopiją. Dabar tiksliai neatsimena kokie buvo dirbiniai, buvo ne viena grandinėlė. Kaip jam atrodo, sidabrinių dirbinių nebuvo. Jis pridavimo kvito neturi. Trijų aukso žiedų nebuvo. D. jo prašė priduoti vieną kartą. Kai jis pridavė dirbinius, D. laukė netoliese.
Liudytojas nepilnametis V. S. atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 186 str. 2 d., 276 str. 1 d., pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais liudytojas parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltės nepripažįsta, jokių daiktų iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevogė. Vakarėlis vyko nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. Šeštadienį į vakarėlį pasiprašė D. L. ir jis buvo pakviestas, nes buvo pilnametis ir galėjo nupirkti jiems alkoholio. Tada, kai jis nuėjo miegoti į senelių kambarį, atėjo D., kuris ištraukė raudoną dėžutę, kurioje buvo aukso dirbiniai, ir iš dėžutės įsidėjo sau į kišenę. Tuo metu, kai D. dėjo auksą į kišenę, į kambarį įėjo M., kuri vos nepričiupo D., tačiau jis spėjo paslėpti ir M. nieko nesuprato. Tada D. iškrito vienas žiedas, kurį jis pakėlė ir taip pat įsidėjo sau į kišenę, o dėžutę išmetė po lova. Jis (liudytojas) buvo labai išsigandęs, bijojo, kad D. jam kažką padarys, todėl D. nesustabdė. Tiksliai neatsimena kada, bet T. jam sakė, kad matė kaip D. atidarinėjo spinteles, o kai paklausė D. ko ieško, šis atsakė, kad ieško kepurės. Kaip D. vogė telefoną, jis nieko nežino, tačiau kažkurią dieną po vakarėlio, jis ir O. susitiko su D. ir pastarasis prašė su juo kartu nuvykti į lombardą Kalvarijų g., D. norėjo priduoti telefoną. Kokį telefoną norėjo priduoti D., jis nežino, net neklausė iš kur pas D. telefonas, bet mano, kad ten buvo pavogtas iš buto telefonas „Huawei“. Kai D. gavo pinigus, su jais nesidalino. Kiek jam yra žinoma, D. aukso dirbinius davė kažkokiam asmeniui, kuris dirbinius pridavė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Jis su O. jokių daiktų nevogė, viską padarė D.. Ar D. galėjo pavogti buto dokumentus, tai labai abejoja, nes D. neturėtų kur jų padėti, jis pats jokių dokumentų nematė. Papildomai apklaustas, patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 68-69, 85).
Liudytoja nepilnametė M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. buvo savo draugės senelių bute vakarėlyje. Viskas vyko įprastai, nebuvo nieko ypatingo, kol sužinojo, kad iš minėto buto dingo juvelyriniai dirbiniai ir mobilusis telefonas. Ji nežino, kas juos pavogė, tik girdėjo pasakojimus, kad O. susirašinėjo su D., ir šis sakė, kad reikia imti auksą. Dar O. pasakojo, kad matė kaip atsikėlė D. ir pradėjo atidarinėti spinteles, kažko ieškoti. Todėl dabar visi galvoja, kad vagystę įvykdė D.. Apie dingusį telefoną, nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 30).
Liudytoja nepilnametė A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. vasario mėnesį, atėjo į vakarėlį pas savo draugę S. K.. Viskas vyko įprastai, ji nieko įtartino nepastebėjo. Šeštadienį į vakarėlį atėjo jai nepažįstamas D., ji žinojo tik tiek, kad jis yra pilnametis. Kaip ir kas pavogė daiktus ji nežino ir nematė. Tik po poros dienų sužinojo iš S. K., kad daiktus pavogė D.. Ji iš S. sužinojo, kad D. pavogė telefoną ir juvelyrinius dirbinius. Ji pati nieko įtartino nematė (1 t., b. l. 33).
Liudytojas nepilnametis S. B. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasarį, dienos neprisimena, buvo vakarėlyje pas draugę S. K., nakvojo dvi naktis. Minėtame vakarėlyje buvo D. L.. Jis nematė, kad D. įvykio dieną darytų kažką įtartino, elgėsi ramiai. Po vakarėlio iš S. tėvo sužinojo, kad D. apvogė butą. Jis pats nieko nematė ir negali pasakyti kas tai padarė, taip pat nematė kas dingo (1 t., b. l. 42).
Liudytojas nepilnametis T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie vagystę, kuri buvo 2016 m. vasario mėnesį, gali pasakyti, kad dalyvavo vakarėlyje pas S. K.. Į vakarėlį buvo atėjęs pilnametis D., kurį matė pirmą kartą. D. jam iš karto pasirodė įtartinas, dėl ko pasakyti negali. D. taip pat dalyvavo vakarėlyje. Kaip D. kažką pavogė, jis nematė. Tačiau iš S., kitą dieną po vakarėlio sužinojo, kad iš buto dingo juvelyriniai dirbiniai ir dar kažkokie daiktai. Jis iš karto suprato, kad tai padarė D., nes vakarėlio metu D. vaikščiojo pirmyn, atgal, po visą butą, kažką žiūrinėjo. Po to, kai jis sužinojo, kad dingo daiktai, suprato, kodėl D. taip elgėsi. Taip pat jam pasakė Saulė ir jos tėvas, kad tai padarė D.. Jis pats asmeniškai nematė, kaip D. kažką vogtų (1 t., b. l. 44).
Iš 2016 m. vasario 19 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas J. K. pranešė, jog nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vakarėlio metu iš buto buvo pavogti juvelyriniai dirbiniai, mobiliojo ryšio telefonas ir buto dokumentai. Žala tikslinama. 2016 m. vasario 19 d. pateiktas J. K. pareiškimas, kuriame užfiksuotos jam žinomos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 8-10).
2016 m. kovo 8 d. pareikštas J. K. civilinis ieškinys 385 eurų sumai, iš jų 285 eurai turtinė žala ir 100 eurų neturtinė žala (1 t., b. l. 17).
2016 m. kovo 8 d. pareikštas R. K. civilinis ieškinys 1880 eurų sumai, iš jų 880 eurų turtinė žala ir 1000 eurų neturtinė žala (1 t., b. l. 23).
Iš 2016 m. kovo 25 d. N. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08352-16, patikrinus V. S. informaciją, buvo nuvykta į lombardą, esantį Vilniuje, Kalvarijų g., bendrauta su lombardo savininku, patikrinus, nustatyta, kad telefonas „Huawei P8 Lite“ IMEI (duomenys neskelbtini) į minėtą lombardą nebuvo priduotas. Paskelbta minėto telefono paieška (1 t., b. l. 45).
Iš numeruoto daikto išrašo nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 24 d. 13.15 val. ieškomas pavogtas telefonas „Huawei P8 Lite“ IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46).
Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad savanoriškai pateikti juvelyriniai dirbiniai iš lombardo. Iš lombardo kvito kopijos matyti, kad 2016 m. vasario 15 d. P. P., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė dvi grandinėles, du žiedus, apyrankę, 3 pakabukus, bendrai 207,90 Eur sumai. Fiskalinis čekis patvirtina, kad P. P. 2016 m. vasario 15 d. 11.29 val. išmokėta 207,90 Eur. Apžiūros protokolu apžiūrėti pateikti aukso dirbiniai, kurie užfiksuoti fotolentelėse (1 t., b. l. 47-54).
2016 m. lapkričio 24 d. prokurorės Danutės Kisinienės nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl įtariamųjų O. P. ir V. S., nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 72-74).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. L. kaltė dėl auksinių juvelyrinių dirbinių: auksinės grandinėlės 80 eurų vertės, auksinės apyrankės 50 eurų vertės, auksinio pakabuko su akmeniu 50 eurų vertės, vestuvinio auksinio žiedo 250 eurų vertės, auksinio žiedo su perlu 400 eurų vertės, auksinio pakabuko su perlu 400 eurų vertės, auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku 150 eurų vertės, auksinio žiedo 300 eurų vertės, auksinės grandinėlės 80 eurų vertės, už bendrą 1760 eurų sumą, pagrobimo iš nukentėjusiosios R. K. yra visiškai įrodyta nukentėjusios R. K. pareiškimu ir jos parodymais teisme, liudytojų P. P., O. P., S. K. parodymais, V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, savanoriško daiktų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo D. L. teisme duotais parodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. L. nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2016 m. vasario 14 d. vakarėlio metu, iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai R. K. priklausantį 1760 eurų vertės turtą.
Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad D. L. pagrobė nukentėjusiajam J. K. priklausantį telefonas „Huawei P8 Lite“ IMEI (duomenys neskelbtini), 280 eurų vertės su 5 eurų vertės „Omnitel“ SIM kortele, bendros 285 eurų vertės, taip pat nukentėjusiajai R. K. priklausančius juvelyrinius dirbinius: sidabrinį pakabuką 100 eurų vertės, sidabrinį žiedą su mėnulio akmeniu 50 eurų vertės, sidabrinius karolius su rubinais ir safyrais 100 eurų vertės, gintarinius karolius 150 eurų vertės, baltą gintaro gabalą 50 eurų vertės, bendros 450 eurų vertės, bei materialinės vertės neturinčius buto dokumentus, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad D. L. paėmė tik aukso dirbinius iš dėžutės, buvusios stalčiuje. Nukentėjusioji R. K. nurodė, kad tame pačiame stalčiuje laikė visus juvelyrinius dirbinius, tik auksas buvo atskiroje dėžutėje. Liudytojas V. S. patvirtino, kad matė kaip D. L. paėmė raudoną dėžutę su aukso dirbiniais iš stalčiaus, ir joje buvusius papuošalus įsidėjo sau į kišenę. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. L. paėmė daugiau papuošalų nėra. Pats kaltinamasis neigia paėmęs sidabrinius ir gintarinius dirbinius. D. L. teigė, kad jam reikėjo pinigų, tačiau jokių duomenų apie šių dirbinių realizavimą byloje nėra, o kad juos būtų išmetęs mažai tikėtina. Nukentėjusysis J. K. nurodo, kad vagystės metu dingo jo tarnybinis telefonas „Huawei P8 Lite“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad niekas iš liudytojų nematė, jog D. L. būtų paėmęs šį telefoną. Tikrinant V. S. ir O. P. pateiktą versiją, kad D. L. 2016 m. vasario 15 d. minėtą telefoną pridavė į lombardą Kalvarijų g., ji nepasitvirtino. Tokį faktą patvirtina tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 45). Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad nėra jokių faktinių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad D. L. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. vykusio vakarėlio metu, iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiajam J. K. priklausantį 285 eurų vertės turtą ir nukentėjusiajai R. K. priklausantį 500 eurų vertės turtą (2260-1760 Eur) bei nukentėjusiesiems J. ir R. K. priklausančius ir materialinės vertės neturinčius dokumentus, todėl minėtas aplinkybes teismas šalina iš kaltinimo, kaip neįrodytas. Šių aplinkybių pašalinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui dėl likusio turto pagrobimo ir nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybės nekeičia. Tuo pačiu teismas pažymi, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, abejonėmis ar prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas. Taip pat kaltinime nurodyta, kad D. L. daiktus pagrobė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis bute buvo tik nuo 2016 m. vasario 13 d. (šeštadienio) iki 2016 m. vasario 14 d., todėl kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką teismas patikslina.
Kaltinamojo D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.
D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į padarytos žalos dydį (1760 Eur), kurios dalis atlyginta, nes dalis juvelyrinių dirbinių grąžinti nukentėjusiajai, kaltinamasis pažadėjo atlyginti likusią žalą, į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, oficialiai nedirba), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimą, kurio terminas, artimas tokios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Nors prokurorė siūlė skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, tačiau teismo nuomone, vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Todėl šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta ir neproporcinga padarytam nusikaltimui.
D. L. laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 104) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 285 eurų turtinės ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog neįrodyta, kad žala dėl telefono netekimo atsirado dėl kaltinamojo D. L. veiksmų, civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė 1880 eurų civilinį ieškinį, t. y. 880 eurų turtinei žalai dėl pagrobtų juvelyrinių dirbinių ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad jai grąžinti 8 auksiniai juvelyriniai dirbiniai, iš kurių dvi grąžintos grandinėlės yra suplėšytos, jų pataisymui reikia 50 eurų, taip pat jai yra negrąžinti papuošalai: auksinis žiedas 300 eurų vertės, auksinė trumpa grandinėlė 80 eurų vertės, sidabrinis pakabukas 100 eurų vertės, sidabrinis žiedas 50 eurų vertės, sidabriniai karoliai 100 eurų vertės, gintariniai karoliai 150 eurų vertės, gintaro gabalas 50 eurų vertės. R. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 430 eurų turtinės žalos yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo D. L. veiksmų, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas, kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).
Taip pat nukentėjusioji prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl vagystės nukentėjusioji patyrė stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismo nuomone, turi būti mažinamas atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, pačios nukentėjusiosios iš dalies rizikingą elgesį, nes vertingus daiktus laikė neužtikrindama jų saugumo, patikėdama juos saugoti nepilnametei vaikaitei, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiajai R. K. priteistina 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str.). Pažymėtina ir tai, kad priteisti didesnę sumą šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BK 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atvejais neturtinės žalos atlyginimo klausimas dažniausiai nėra svarstomas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ar mokytis; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. K. padarytą 730 eurų turtinę ir neturtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Atmesti civilinio ieškovo J. K. civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo iš D. L..
Civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. L. civilinei ieškovei R. K. 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.