Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės DnB banko atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DnB bankui, L. B. ir V. B. dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – B. J., R. J., T. J. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DnB bankui, L. B. ir V. B. dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – B. J., R. J., T. J. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB DnB bankui, L. B. ir V. B., kuriuo prašo pripažinti 2008-03-14 hipotekos lakštu Nr. 02120080004223 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. ir V. B. priklausančių nekilnojamojo turto daiktų hipoteką negaliojančia ab initio; pripažinti 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteką negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė Z. G. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje taikyti draudimą vykdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus (tame tarpe varžytynes) vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 iš L. B. ir V. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų (jų dalių), kurie 2008-03-14 hipotekos lakštu Nr. 02120080004223 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo įkeisti AB DnB banko naudai. Nurodė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai iš atsakovo AB DnB banko naudai ginčijamu hipotekos sandoriu apsunkintų nekilnojamųjų daiktų be jokių kliūčių bus galimi vykdyti, o juos įvykdžius, nebūtų net teorinės galimybės įvykdyti galimai šio ieškinio atžvilgiu palankų teismo sprendimą, o tuo pačiu ir pasiekti tokio sprendimo tikslą. Pažymėjo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei atitinkamai patvirtina itin didelį pavojų dėl galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizikos buvimo. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB DnB bankui, L. B. ir V. B., kuriuo prašo pripažinti 2008-03-14 hipotekos lakštu Nr. 02120080004223 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. ir V. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) hipoteką negaliojančia ab initio; pripažinti 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteką negaliojančia ab initio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė D. J. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje taikyti draudimą vykdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus (tame tarpe varžytynes) vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 iš L. B. ir V. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų (jų dalių), kurie 2008-03-14 hipotekos lakštu Nr. 02120080004223 (su visais pakeitimais ir papildymais) ir 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo įkeisti AB DnB banko naudai. Nurodė, jog ieškinyje išdėstyti išsamūs faktiniai ir teisiniai argumentai, patvirtina jo pagrįstumą, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius priverstinius skolos išieškojimo atsakovo AB DnB banko naudai veiksmus, nebūtų net teorinės galimybės įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą, o tuo pačiu ir pasiekti tokio sprendimo tikslą. Pažymėjo, jog šiuo metu priverstinės skolos išieškojimo procedūros jau yra vykdomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, jog atskirųjų skundų nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2194-260/2016 ir civilinė byla Nr. 2-2197-173/2016 buvo sujungtos, paliekant joms numerį Nr. 2-2194-260/2016. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės AB DnB banko atskirieji skundai, atsižvelgus į tai, jog skundžiamomis nutartimis sprendžiama dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat sujungti į vieną civilinę bylą, paliekant jai Nr. 2-1667-302/2016.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo prie bylos

CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovė AB DnB bankas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, taip pat 2016-10-06 pateikė teismui prašymą dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas minėtus atsakovės rašytinius paaiškinimus vertina kaip atskirojo skundo papildymą, o atskirojo skundo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims (CPK 75 str., 323 str., 338 str.). Kaip 2016-10-06 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pati atsakovė, kartu su 2016-10-06 prašymu pateikti papildomi įrodymai jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme. Be to, nagrinėjamoje byloje jau yra ir kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus taip pat atsisako priimti ir grąžina atsakovei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pažymėtina, jog įvertinus skundžiamomis nutartimis priimtus sprendimus bei atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos tapatumą, apeliacinės instancijos teismas šių nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą įvertins tais pačiais motyvais, ir atskirai dėl abiejų nutarčių nepasisakys. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškovės Z. G. ir D. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniais, kuriais prašo pripažinti 2008-03-14 hipotekos lakštu Nr. 02120080004223 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. ir V. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) hipoteką ir 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą L. B. priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteką negaliojančiomis ab initio. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus iš ieškinyje ginčijamu sandoriu įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, 2016-06-23 nutartimis ieškovių prašymus tenkino. Nesutikdama su priimtomis nutartimis atsakovė AB DnB bankas atskirajame skunde ginčija ieškinio preliminarų pagrįstumą bei nurodo, jog skundžiamos nutartys pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateiktų ieškinių forma ir turinys nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinių buvo pridėti juose išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškiniai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti preliminariai pagrįstais. Pažymėtina, jog išvados apie ieškiniuose nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bei ieškovių reikalavimų pagrįstumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šių priežasčių minėti atsakovės atskirųjų skundų argumentai dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo atmestini.Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę būsimo ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, būtina pažymėti, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškusios ieškinius dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovės realiai siekia ne hipoteka įkeisto turto išsaugojimo ar priteisimo joms, o skolų išieškojimo nukreipimo į atsakovei AB DnB bankui įkeistą turtą. Ieškovės nurodo, jog kito, neįkeisto turto, skolininkai neturi. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui egzistavimą. Priešingai, tokioje situacijoje akivaizdu, jog net ir pardavus hipoteka įkeistą turtą, o vėliau patenkinus ieškovių ieškinius, egzistuotų reali galimybė realizuoto turto kainą išieškoti iš atsakovės bei atlikti visų kreditorių skolų išieškojimą, proporcingą jų skolos dydžiui. Pažymėtina, jog atsakovės AB DnB banko, kaip finansų įstaigos, statusas leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog toks išieškojimas nebūtų apsunkintas. Atsižvelgęs į tai teismas konstatuoja, jog ieškovių pareikštų ieškinių reikalavimai ir jais siekiami tikslai nėra tiesiogiai susiję su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumu netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neegzistuojant vienai iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys laikytinos nepagrįstomis, todėl naikintinos ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovių Z. G. ir D. J. prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestini. Priimdamas tokį sprendimą teismas įvertina ir tai, kad užsitęsus vykdymo veiksmams skola atsakovui tik didėja ir situacija, kai hipoteka įkeistu turtu dėl didėjančios skolos padengti susidariusį įsiskolinimą bankui tampa vis sudėtingiau, tuo bloginama ne tik AB DnB banko padėtis, tačiau esant ieškovėms palankiam teismo sprendimui, taip pat tokio sprendimo visiško įvykdymo galimybė mažėja, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos abiejų šalių tikslams.Aptartų motyvų pagrindu iš esmės patenkinus atsakovės AB DnB banko atskiruosius skundus, dėl kitų juose išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako ir bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisia, pavesdamas šią pareigą pirmosios instancijos teismui, išnagrinėsiančiam civilinę bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2194-260/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2197-173/2016 (sujungus bylas joms suteiktas Nr. 2-2194-260/2016) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių Z. G. ir D. J. prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.