Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016 m. balandžio 6 d. 20.06 val. S. Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 222 punktų reikalavimus, tuo padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. L. su pareikštais kaltinimais nesutiko, paaiškindama, kad 2016 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. grįžo iš darbo. Savo kieme, S. Stanevičiaus g. 19, pastatė automobilį. Savo automobilį statėsi šalia „Toyota“ automobilio. Šis automobilis kieme pastoviai stovi, jis nevažiuoja. Ji žinojo, kad jis nevažiuoja, todėl priparkavo savo automobilį arčiau „Toyota“ automobilio. Po to nuėjo namo. Grįžo jos vyras. Jis paėmė jos automobilį ir išvažiavo. Po kiek laiko jai skambino vyras ir klausė, ar neįvažiavo į automobilį. Ji atsakė, kad ne. Vyrui buvo skambinęs kaimynas ir klausęs, ar ji neįvažiavo į jo automobilį. Jokių apgadinimų ant jos automobilio nebuvo. Po to atvažiavo policija ir pasakė, kad ji įvažiavo į kitą automobilį. Kai parkavo, nematė kitų žmonių, negirdėjo jokių garsų, nejautė kontakto su kitu automobiliu. Jos automobilis nėra naujas, jam gal 10 m. Ant jos automobilio esantys dryželiai yra kitokios spalvos nei nukentėjusiojo automobilis.

Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad buvo išvažiavęs kitu automobiliu ir grįžo namo gal apie puse penkių. Tuo metu dar nebuvo kaimynės automobilio. Pas jį apie 16.30 – 16.45 val. atėjo kaimynas Martynas ir pranešė apie įvykį. Jis jam pasakė, jog atvažiavo kaimynė A. L., jai nepavyko prisiparkuoti ir atsitrenkė į jo automobilį. Kaimynas konkrečiai įvardino kitą automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Kaimyno langas yra į kiemo pusę. Apžiūrėjęs savo automobilį (tai buvo po pusvalandžio nuo kaimyno pranešimo), pamatė, kad būtent vairuotojo pusėje, kurią nurodė kaimynas, atsirado įlenkimas. Kaimynės automobilio nerado. Tris kartus bandė susisiekti su G. L.. Jis jam neatsiliepė. Tada jam parašė žinutę, kad paskambintų. Vėliau jis grįžo namo. Susitiko su juo ir paklausė, ar nieko neatsitiko ir ar nenori jam kažko papasakoti. Jis jam grubiai atsakė, ko jis iš jo nori. Paklausė, kad gal video kamera ką nors nufilmavo, tačiau jis jam grubiai atsakinėjo. Jis jam po to papasakojo apie įvykusį įvykį. Sakė jam pasižiūrėti į jo automobilio galinį bamperį. G. L. jam atsakė, jog ten nieko nėra ir gali žiūrėti. Nuėjo pažiūrėti, P. L. nėjo žiūrėti. Automobilis buvo švarus, ant jo buvo 3 dryžiukai, bet įlenkimo nebuvo. Pasakė jam, kad sutvarkė jau automobilį. Jie apsižodžiavo ir išėjo namo. Patikslino, kad įbrėžimai buvo tamsūs, o jo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Iki šio įvykio aikštelėje jo automobilis stovėjo iki mėnesio. Kasdien apžiūrėdavo savo automobilį. Iki šio įvykio jo automobilio galiniame bamperyje buvo atsilupę dažai, o automobilio sparnas buvo apgadintas per šį įvykį. Mano, kad kaimynės automobilis buvo sutvarkytas, nes ant automobilio nebuvo nė dulkelės, toks jausmas, kad jis buvo ką tik nuplautas, nuvalytas. Nurodė, kad jis nematė geltonų įbrėžimų ant kaimynės automobilio, o nuotraukose nesimato ta vieta, kuri pažeista. Mano, kad galėjo kaimynės automobilis padaryti tokius pažeidimus jo automobiliui, nes įlenkta vieta, kuri iki tol nebuvo įbrėžta.

Liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad buvo sutaręs automobilį remontuoti, todėl anksčiau grįžo namo, paskambino dukrai, kad patrauktų „Chrysler“ automobilį ir į jo vietą pasistatė kitą automobilį. Iškart „Chrysler“ automobiliu nuvažiavo į servisą. Prabuvo ten porą valandų, tada grįžo namo. Pamatė telefone žinutę nuo kaimyno, kurioje buvo klausiama, ar nieko nenori kaimynui pasakyti. Pamatė kaimyną kieme, pasistatė automobilį. Kaimynas paklausė, ar jam nieko nenori pasakyti. Kaimynas klausė, ar jam žmona nieko nesakė. Pokalbis truko apie 5 min. Jis perdavė žmonai, ką sakė Arūnas. Žmona sakė, kad nieko nenori pasakyti. Po to Arūnas vėl prisikabino, sakė, kad jo žmona jo automobilį užkabino. Lyg tik kaimynas nuėjo apžiūrėti automobilio. Parodė, kad jis pats pasiūlė kaimynui nueiti apsižiūrėti automobilį. Viskas vyko 2016 m. balandžio 6 d. apie 16.20 val., Stanevičiaus g. 19. Jis pats namo grįžo su „Opel“ automobiliu. Grįžęs matė, kur stovi „Chrysler“ automobilis. Šalia „Chrysler“ automobilio buvo „Toyota“ automobilis ir dar iš kairės buvo „Passat“ automobilis. Dukra išvarė „Chrysler“, po to sėdo į jį ir išvažiavo į servisą. Prieš sėsdamas važiuoti, neapžiūrėjo automobilio. Automobilis nebuvo plautas. Servise buvo atliekamas turbinos vamzdžio remontas ir jokie kiti remonto darbai nebuvo atlikti. Automobilis nebuvo plautas ar poliruotas. Žmona jam nemeluotų, būtų pasakiusi, jei būtų įvažiavusi į kitą automobilį. Nurodė, kad nėjo apžiūrėti kaimyno automobilio, nes pasitikėjo žmona, jog ji nesukėlė eismo įvykio, todėl ir nėjo apžiūrėti. Teigė, kad galimai buvo tie dryžiukai jau kai pirko savo automobilį.

Liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad šių metų balandžio mėn. eismo įvykį Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, matė asmeniškai, nes stovėjo su vaiku prie uždaryto lango ir jam matomumo niekas nekliudė. Matė, kaip parkavosi asmens automobilis. Parkavimasis nepavyko. Kai asmuo trečią kartą bandė parkuotis, tada kliudė „Toyota“ automobilį. Kai iš automobilio išlipo asmuo, pamatė, kad automobilį „Chrysler“ vairavo Aida, kuri ir kliudė „Toyota“ automobilį. Stebėjo įvykį nuo tada, kai įvažiavo automobilis. Matė, kad atbuline tvarka važiavo automobilis. Jis bandė tarp dviejų automobilių parkuotis, tačiau nepavykus, kliudė kitą automobilį. Tvirtino, kad sujudėjo tas automobilis, į kurį įvažiavo. Kliudė trečią, t. y. paskutinį kartą, kai bandė parkuotis. Automobilio parkavimas truko apie 1-2 min. Vairuotoja iškart iš automobilio neišlipo, pasėdėjo automobilyje gal apie 1 min. Kitų asmenų automobilyje nematė. Vairuotoja ramiai nuėjo lyg nieko nebūtų atsitikę. Iki pranešant Arūnui apie įvykį (tai buvo maždaug po 15 min. nuo įvykio), nuėjo pasižiūrėti automobilio. Po to nuėjęs pažiūrėti, „Chrysler“ automobilio nebebuvo, o buvo „Opel“ automobilis. Pagalvojo, kad kaimynė slepia įvykį. Nuėjo pas Arūną ir jam pasakė. Nurodė, kad pamatė šviežią įbrėžimą, o „Chrysler“ automobilis buvo tvarkingas. Taigi pradžioje vienas apžiūrėjo automobilį, po to Arūnas apžiūrėjo. Mano, kad buvo pakankamai vietos, kad priparkuoti automobilį. Vairuotoja pažiūrėjo į tą pusę, į kurią atsitrenkė, t. y. žvilgtelėjo į įvykio vietą.

Liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad jis išrašė 2016 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą serija PLO Nr. 075. Atliko darbus tik tuos, kurie nurodyti sąskaitoje. Jokių sugadinimų iš automobilio dešinės pusės nebuvo. Šiuo atveju jis priiminėjo užsakymą, o kas pristatė automobilį, neatsimena. Patį automobilį atsimena. Automobilis buvo pristatytas tą pačia dieną, kaip ir sąskaita išrašyta. Automobilį atsiėmė tas pats asmuo, kuris pristatė automobilį. Net jei prašoma pakeisti kažkokią detalę, tai vis tiek apeina automobilį ir jį apžiūri. Šiuo atveju jis tik keitė turbinos šlangą. Automobilį atvaręs vairuotojas yra nepastovus klientas, gal tik vieną kartą ir buvo. Asmuo neprašė patikrinti viso automobilio, todėl ir netikrino. Kartais savo nuožiūra, kai pamato, kad kažkokia guma suplyšusi, tuomet pasako asmeniui. Automobilį nuplauna, jeigu asmuo paprašo. Šiuo atveju nebuvo prašoma. Automobilis nebuvo ir dažomas. Žarnos pakeitimo darbai truko apie valandą. Nurodė, kad jis vienas dirba servise.

Ekspertas V. M. paaiškino, kad jam buvo užduoti 4 klausimai ir kad į juos galėtų atsakyti, jis pirmiausia apžiūrėjo automobilį. Padarė nuotraukas, atliko eismo įvykio vietos apžiūrą. Atsakant į užduotus klausimus, jam buvo pateikta medžiaga. Reikėjo įvertinti kiekvieną iš automobilių ir nustatyti jų susiderinimo mechanizmą. Ant automobilio ,,Chrysler‘‘ bamperio dešinės pusės galima nuotraukose įžiūrėti du nežymius įbrėžimus, o ant automobilio ,,Toyota“ užpakalinio kairiojo sparno matosi, kad jis yra įlenktas. Tokiai deformacijai susidaryti reikalingas pakankamai žymus deformuojantis poveikis iš kairės. Matosi, kad tas sparnas turi ir korozijos pažeidimų (mėlynomis rodyklėmis pažymėta) ir taip pat, kad užpakalinio bamperio kairė pusė yra nubrozdinta (pažymėta geltonai). Tiems sugadinimams susidaryti reikėjo pakankamai žymaus poveikio, kairiojo sparno deformacija yra ženkli, čia buvo kontaktuota su standžiu aukštu išsikišančiu elementu, o kitas dalykas – nubrozdinimas užpakalinio bamperio ženklus, turėjo įvykti irgi pakankamai juntamas kontaktas (kito objekto su bamperiu), kad susidarytų tie įbrėžimai. Apžiūrėjus automobilį ,,Chrysler“, nustatė, kad ant užpakalinio bamperio dešinio šono yra įbrėžimų, jų pobūdis atitinka policijos medžiagoje užfiksuotą pobūdį. Nustatyti 5 įbrėžimai, 2 iš jų ženklesni, 1 įbrėžimas turi gelsvų dažų atspalvį. Visi įbrėžimai yra lygiagretūs, jie turėjo susidaryti vieno liestinio kontakto metu ir krypties pasikeitimas įmanomas, jeigu kitas judantis objektas turėjo liestinį kontaktą ir tas objektas turėjo judėti automobilio ,,Chrysler“ atžvilgiu link jo galo. Tas krypties pasikeitimas paaiškinamas tuo, kad objektas sustojo. Įbrėžimų kryptis link automobilio galo, tai vadinasi, jie turėjo susidaryti automobiliui ,,Chrysler‘‘ važiuojant į priekį. Kadangi sugadinimas ties pačiu kampu, tai sunkiai įsivaizduojama, kad važiuojant į priekį būtų liestas automobilio dešinysis kampas. Šitie sugadinamai yra būdingi kontaktui, kai kitas objektas liečia tą automobilį. ,,Chrysler‘‘ sugadinimai yra paviršiniai, bamperio apdaila nėra deformuota. Tam, kad susidarytų ,,Toyota‘‘ sugadinamai, tai turėjo pakankamai būti reikšmingas poveikis. Jeigu būtų įvykęs tarp automobilių kontaktas, tai negalėjo nuo to kontakto susidaryti ,,Toyota‘‘ sugadinimai, kadangi jie visiškai neadekvatūs. ,,Toyota“ sugadinimai pakankamai ženklūs, o ,,Chrysler‘‘ - paviršiniai. Nurodė, kad „Toyota“ automobilis nebuvo apžiūrėtas, jis tik būdamas eismo įvykio vietoje matė tą automobilį. Prie to automobilio nesilietė, jo nefotografavo. Jam užteko informacijos iš turimų nuotraukų. Automobilis, kuris lietė ,,Chrysler‘‘, turėjo geltonų dažų pigmentą, o visi įbrėžimai ant ,,Chrysler‘‘ yra vienodo pobūdžio. „Toyota“ automobilio sparnas įlenktas ne dėl kontakto su ,,Chrysler‘‘ bamperiu, nes jis yra plastmasinis. Dėl tokio lengvo kontakto tikrai neįmanomas toks sugadinimas ,,Toyotoje“. Jis bamperio nenuiminėjo, nes nebuvo tam poreikio. Trečioje nuotraukoje matosi briauna, jeigu jau taip įvyktų, tai savaime aišku, kad ant tos briaunos turėjo būti kontakto požymiai. Kontakto požymiai matosi ant lygaus ploto. O kitas dalykas, tai ta briauna nėra tokia kampuota, kad būtų susidariusi deformacija. Deformacija tikrai ne nuo automobilio ,,Chrysler‘‘. Užfiksuotas yra automobilis su bamperio apdaila. Bamperio apdaila yra plastikinė. Jeigu jo forma pasikeičia, reikalingas ženklesnis dinaminis poveikis. Šiuo atveju tokio poveikio nėra. Jeigu nutrauktas stipresnis užsikabinimas būtų plastiko deformacija, toks bamperis neliktų, koks jis yra. Turi omenyje ,,Chrysler“ automobilį. Korozija ant „Toyota“ automobilio susidarė maždaug per metus. 2 nuotraukoje matosi nubraukyti dažai, o tokių dažų nesimato, yra tik įbrėžimai. Gal dažus ir įmanoma skiedikliu nuvalyti, bet tada turėtų likti pažeidimai, kurių jau nenutrinsi. Išvada nesikeistų, jeigu jam būtų pateiktas apžiūrėti automobilis ,,Toyota‘‘.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016 m. balandžio 6 d. 20.06 val. S. Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, kuris, pažeisdamas KET reikalavimus, sugadino (apgadino) kitam asmeniui priklausantį kelio ar kitą įrenginį, krovinį, transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo paaiškinimų, liudytojų parodymų, eksperto išvados bei paaiškinimų ir ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, video medžiagą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad A. L. padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, o, remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nors byloje liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad tiesiogiai matė eismo įvykį, t.y. kad, vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga A. L. kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio E. G. 2016 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad abiejų automobilių apgadinimų aukštis atitinka, tačiau tokie, kokie užfiksuoti rasti abiejų automobilių apgadinimai (nukentėjusiojo nurodyti jo automobilio apgadinimai, nes iš byloje esančios foto nuotraukos 54 bylos lape matyti, kad „Toyota“ turi įvairaus pobūdžio senesnių apgadinimų) pagal eksperto V. M. išvadą negalėjo susidaryti (atsirasti) tiriamo eismo įvykio metu. Tuo labiau ekspertas paneigė, jog ant automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įbrėžimai galėjo susidaryti šiam automobiliui važiuojant atbuline eiga, paaiškindamas, kad jie (įbrėžimai) susidaryti galėjo tik automobiliui ,,Chrysler‘‘ važiuojant į priekį. Kitų bylos duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų eksperto V. M. išvadas bei paaiškinimus, nėra, o abejoti ar nesiremti eksperto išvadomis teismas neturi pagrindo.

Byloje pateiktas video įrašas (b.l. 56) taip pat neįrodo, kad 2016 m. balandžio 6 d. 20.06 val. S. Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, A. L. vairuojamas automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tuo labiau to, kad padarė stovinčiam „Toyota“ automobiliui apgadinimus.

Nukentėjusiojo A. Č. argumentai, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti sutaisytas ar nudažytas, tokiu būdu paslepiant tikruosius eismo įvykio metu jo patirtus apgadinimus, atmestini kaip prielaidos, kurios niekuo neįrodytos. Priešingai, tokią nukentėjusiojo versiją paneigia byloje liudytoju apklaustas serviso darbuotojas M. S., kuris parodė, kad 2016 m. balandžio 6 d. automobiliui „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tik turbinos žarnos sąvaržos keitimas ir jokie kiti remonto darbai, įskaitant automobilio dažymą bei plovimą, nebuvo atlikti.

Paskutinio teismo posėdžio metu buvo nuspręsta nebešaukti liudytoju Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio E. G. (jis šaukiamas liudytoju neatvyko į 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. liepos 1 d. posėdžius, nors šaukimai buvo įteikti tinkamai), nes įrodinėjimas administraciniame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, papildomas įrodymų tyrimas (pareigūno apklausa) būtų perteklinis ir nebūtų reikšmingas bylos faktinių aplinkybių nustatymui. Tuo labiau, kad nurodytas pareigūnas tiesiogiai nematė ir nedalyvavo eismo įvykyje, o jo 2016 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta išvada, jog abiejų automobilių apgadinimų aukštis atitiko neįrodo bei nepaneigia aukščiau esančiais įrodymais padarytų išvadų, kad ant nukentėjusiojo A. Č. automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys apgadinimai atsirado dėl 2016 m. balandžio 6 d. 20.06 val. eismo įvykio ir dėl šio eismo įvykio kalta A. L..

Kadangi nenustatyta, kad A. L. sukėlė 2016 m. balandžio 6 d., adresu S. Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, eismo įvykį, todėl kaltinimas, pareikštas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas, o byla šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nenustačius eismo įvykio, negali būti ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (LR ATPK 130 str. 1 d.), todėl ir šioje dalyje byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.