- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 1-95-209/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.6Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, invalidumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 6p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.14.2.1Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.7Kvalifikuotas turto prievartavimas (BK 181 str. 2, 3 d.)
- 1.2.10Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK XXIV skyrius)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.)
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.12.2Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.12.2.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.7.1Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.7.2Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 2.3.7.3Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
J. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1991-05-10 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-09-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d., 241 str. 1 d., 250 str. 2 d., 146 str. 3 d., 16 str. ir 146 str. 3 d., 153 str. 1 d., 146 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. paskirta bausmė sumažinta 10 mėnesių 10 dienų; paleistas atlikus bausmę; 3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2001-01-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 246¹ str. 100 MGL (12500 Lt) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003-11-21 nutartimi atleistas nuo pagrindinės ir papildomos bausmių paskirtų 2001-01-24 nuosprendžiu, panaikinant teistumą; 4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004-05-25 nuosprendžiu pagal BK 248 str. 1 d. 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-06-17 nutartimi nuo bausmės atleistas. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d., 181 str. 2 d., 181 str. 2 d., 181 str. 2 d., 165 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. būdamas girtas, mušdamas nežymiai sužalojo savo motiną A. B., o būtent: 2004 m. birželio 25 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo motinai A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kumščiu sudavė vieną smūgį A. B. į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. M., būdamas girtas, prievartavo turtą: neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtą atvirai savo naudai vertė savo močiutę M. L., gimusią 1927-01-18, perduoti jam 5 litus, o būtent: 2006 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, A. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno kartu su senyvo amžiaus močiute M. L., gimusią 1927-01-18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė M. L. perduoti jam 5 litus, šiai atsisakius, įbauginimui panaudojo fizinį smurtą – apipylė verdančiu vandeniu, padarydamas žaizdą ir sukeldamas nukentėjusiajai M. L. fizinį skausmą.
J. M., būdamas girtas, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą prievartavo turtą: 2006 m. lapkričio 22 d. apie 17 val., tame pačiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė savo močiutę M. L. perduoti jam 5 litus alkoholio pirkimui, šiai atsakius, kad pinigų neturi, panaudojęs psichinę prievartą, pagrasino ją sumušti bei tuoj pat panaudojo prieš M. L. fizinį smurtą – kumščiu sudavė smūgius į veidą, krūtinę, per rankas, tuo sukeldamas M. L. fizinį skausmą, sulaužė telefono aparatą, o A. B. atvykus į pagalbą, pagrasino jas sumušti, sudeginti butą, motiną A. B. pastūmė ant lovos ir pastarąją smaugė, sukeldamas fizinį skausmą.
J. M., prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2006-11-23 apie 23 val. A. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno kartu su senyvo amžiaus močiute M. L., gimusia 1927-01-18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo iš močiutės M. L. 5 litų, šiai atsakius kad pinigų neturi, grasino ją sumušti bei tuoj pat panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė jai po vieną smūgį į veidą, krūtinę, kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, kairėje rankoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: 2007-02-09 apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš motinos A. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. B. priklausančius 50 Lt vertės skalbimo mašiną, 50 Lt vertės šaldytuvą „Minsk“, 100 Lt vertės siuvimo mašiną „Orša“, padarydamas nukentėjusiajai 200 Lt turtinę žalą.
Kaltinimas dėl turto prievartavimo iš A. B.
Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kuo kaltinamas supranta, matyt taip ir buvo, nes jis buvo girtas ir nieko neprisimena. Ėjo pas motiną A. B. paprašyti 5 litų alkoholiniams gėrimams, tačiau kas įvyko motinos bute neprisimena.
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos sūnus J. M. gyveno pas jos mamą M. L.. Sūnus iš jos dažnai prašydavo pinigų, ji jam dažnai duodavo pinigų, o išprašyti pinigų jis sugebėdavo. 2004-06-25, apie 21 val., į jos butą atėjo sūnus J. M., kuris buvo girtas ir prašė 5 litų. Ji pasakė, kad jis girtas ir pinigų neduos, pareikalavo, kad jis išeitų iš buto. Tada J. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu smogė jai į veidą. Į buto koridorių išėjo jos vyras G. B. ir jie dviese surišo J. M. bei iškvietė policiją, kuri kaltinamąjį išsivežė, o kitą dieną paleido. Sūnus būdamas girtas yra labai agresyvus, nesuvaldomas. Po smūgio sudavimo pinigų neprašė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2007-01-13 A. B. parodė, kad 2004-06-25 apie 21.00 val. į butą atėjo jos sūnus J., buto duris atidarė jos vyras G. B.. Jai išėjus į buto koridorių sūnus pradėjo prašyti pinigų. Jis buvo neblaivus. Ji pasakė, kad pinigų neduos ir paprašė išeiti, tada jis ją išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, taip ją sužalodamas (26 b.l.).
Šalies argumentai
Pareiškime Generalinei prokuratūrai A. B. nurodo, kad sūnaus elgesys kelia siaubą ir ji bijo, kad su ja nebūtų susidorota. 2004-06-25, apie 21.00 val., sūnus reikalavo pinigų. Vos tik sūnui pasakė, kad pinigų neduos ir paprašė išeiti, jis ją užpuolė plūsdamas necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė į veidą, taip ją sužalodamas. Prašo ištirti ar J. M. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK požymių ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (1-2 b.l.).
Liudytojas G. B. patvirtino A. B. parodymus, matė, kaip kaltinamasis smogė vieną smūgį kumščiu į veidą, po to jie iškvietė policiją, pareigūnai J. M. išsivežė į policiją.
Iš teismo medicinos specialisto 2004-06-28 išvados Nr.3107/04(01) matyti, kad asmeniškai prašant 2004-06-28 buvo apžiūrėta A. B., kuri paaiškino, kad 2004-06-25 apie 21 val. namuose sūnus, būdamas neblaivus, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Po sužalojimo į medikus nesikreipė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. padaryta paviršutinė muštinė žaizda kairio antakio srityje bei poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo organai šią kaltinamojo veiką kvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d. kaip turto prievartavimą. Turto prievartavimas būtų, jeigu kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtą, verstų kitą asmenį perduoti turtą. Kaltinamasis J. M. atėjo pas savo motiną prašyti pinigų. Prašydamas 5 litus jis jokio smurto ir grasinimų pavartoti smurtą nenaudojo. Motinai atsisakius duoti 5 litus, nes jis buvo girtas, buvo įsitikinusi, kad pinigus pragers, pradėjus sūnų varyti iš namų, kaltinamasis supyko, įvyko tarpusavio konfliktas ir kaltinamasis vieną kartą kumščiu smogė motinai į veidą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po suduoto smūgio bei smūgio sudavimo metu jis jokių pinigų nereikalavo. Kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami, kaip nusikaltimas prieš asmenį, t.y. pagal BK 140 str. 1 d., nes J. M., suduodamas kumščiu smūgį A. B. į veidą, nežymiai ją sužalojo. Kadangi dėl šio sužalojimo yra nukentėjusiosios skundas, kaltinamasis atsako už padarytą veiką, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje prašo J. M. nubausti.
Kadangi faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės nesiskiria, kaltinamojo veika iš BK 181 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas girtas iš močiutės M. L. prašė 5 litų alkoholio nusipirkimui. Močiutė jam anksčiau duodavo po 5-10 litų. Šį kartą atsisakė duoti pinigų, sakė, kad pinigų neturi. Jis ant močiutės supyko ir apipylė verdančiu vandeniu. Tai padaręs pats išsigando ir pabėgo iš namų. Vėliau, po kokių dviejų dienų grįžęs namo, atsiprašė močiutės, gailėjosi dėl padaryto. Buvo girtas, todėl ne viską prisimena. Bet jeigu močiutė taip sako, taip ir buvo.
Nukentėjusioji M. L. (jos parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. tvarka, nes nedalyvauja dėl svarbių priežasčių – nevaikšto) parodė, kad ji gyveno savo dukros A. B. bute (duomenys neskelbtini), pas ją gyveno anūkas J. M.. Namuose visada turėjo ką pavalgyti, maisto produktų netrūkdavo, tačiau anūkas reikalaudavo pinigų alkoholiniams gėrimams. Ji jam duodavo po 5 litus, o vėliau pensiją atiduodavo dukrai A. B., kuri rūpindavosi maistu, sumokėdavo mokesčius. Pinigus atiduodavo dukrai, kad anūkas jų neatimtų. Smulkių pinigų ji turėdavo, bet anūkui ne visada duodavo, nes nenorėjo, kad jis gertų. Kai neduodavo pinigų, anūkas jai grasindavo, įvairiai baugindavo. Prisimena, kad praeitų metų rudenį ji anūkui atsisakė duoti pinigų, tada J. supyko ir reikalaudamas pinigų apipylė ją karštu vandeniu, jai labai skaudėjo pilvą, bet pas daktarus nesikreipė, niekam apie tai nepasakojo, nes buvo gaila anūko. Apipylęs karštu vandeniu J. išbėgo iš namų (30-31, 80-82 b.l.).
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad maudydama savo motiną M. L. ant pilvo pamatė nudegimą. Tada iš motinos sužinojo, kad J. M. ją apipylė verdančiu vandeniu, nes reikalavo 5 litų, o močiutė jam nedavė. J. nuėjo į virtuvę, atsinešė virdulį su karštu vandeniu, priėjo prie lovos ir pakėlęs antklodę ją apipylė karštu vandeniu. Iki tol kol ji pamatė žaizdą, motina jai nieko nesakė, nes gailėdavo anūko. Dėl žaizdos pas gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, žaizda užgijo.
Kaltinamasis J. M., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iš savo močiutės M. L. reikalavo 5 litų alkoholiniams gėrimams įsigyti, savo neteisėtiems reikalavimams įgyvendinti panaudojo fizinį smurtą – apipylė verdančiu vandeniu. Fizinis smurtas panaudotas kaip bauginimo priemonė, kad močiutė pati jam atiduotų 5 litus. Be to, močiutė anūko bijodavo dėl ankstesnių grasinimų, pinigus anūkui duodavo iš baimės, bijodama jo, bet tuo pačiu ir gailėdamasi anūko. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 2 d., sudėtį. Pinigų užvaldyti nepavyko, nes M. L. šį kartą pinigų neturėjo. Pats kaltinamasis niekur nedirbo, buvo išlaikomas motinos ir močiutės, todėl jokio teisėto pagrindo į M. L. santaupas neturėjo, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d.
2006 m. lapkričio 22 d., panaudojant grasinimus ir fizinį smurtą
Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo girtas ir neprisimena, tačiau buvo taip, kaip aiškina mama ir močiutė. Prisimena, kad močiutei sudavė keletą smūgių, kad močiutė skambino mamai, o jis sudaužė telefoną, kad ji neskambintų. Smūgius močiutei sudavė reikalaudamas iš jos 5 litų „pilstuko“ pirkimui. Kad smaugė mamą neprisimena. Tačiau prisimena, kad mamai išėjus iš buto, jis išėjo iš buto, kad motina neiškviestų policijos.
Nukentėjusioji M. L. (jos parodymai teisiamajame posėdyje balsu perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. nustatyta tvarka, nes posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių – nevaikšto) parodė, kad tą vakarą anūkas J. pas ją atėjo būdamas girtas ir reikalavo 5 litų tam, kad nusipirktų išgerti. Ji pasakė, kad pinigų neturi. Reikalaudamas pinigų anūkas kumščiu sudavė į veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė neprisimena. Prisimena, kad paskambino dukrai ir pasakė, kad „J. girtas mušasi“. Tada anūkas sudaužė telefono aparatą. Smulkių pinigų ji turėjo, tačiau jam nedavė, nes nenorėjo, kad jis gertų ir dėl to, kad jis ją buvo apipylęs verdančiu vandeniu. Nors telefoną jis jau buvo sudaužęs, tačiau jai pavyko dukrai prisiskambinti. Kai skambino, J. ją mušė per rankas. Atėjo duktė Ana, tada J. pradėjo smaugti jos dukrą, savo motiną. Dukrai pavyko pabėgti, tada J. irgi išėjo, nes bijojo, kad atvažiuos policija (31, 80-82 b.l.).
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2006-11-22 apie 18 val. jai paskambino motina M. L. ir pasakė, kad anūkas J. ją muša ir reikalauja pinigų. Ji tuojau nubėgo pas motiną, kurios bute gyveno jos sūnus J., prašė nusiraminti, neskriausti močiutės. J. ją pastūmė ant lovos ir pradėjo smaugti. Smaugdamas sūnus šaukė, kad užmuš tiek ją, tiek ir jos motiną, butus padegs. Jai pavyko išsinerti iš palto ir pabėgti. Bėgdama pasakė, jog iškvies policiją, matė, kaip sūnus išėjo iš buto ir kažkur nuėjo. Ji motinos pensiją laikydavo savo namuose, o motinai palikdavo keletą litų jos reikmėms, kad J. neatimtų visos pensijos. Motina sakė, kad J. sudaužė telefono aparatą, kad ji jai neskambintų.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2007-11-22 vakare jis buvo namuose. Žmonai paskambino motina M. L. ir pasakė, kad anūkas J. mušasi, reikalauja pinigų. Žmona iškarto pas ją nuėjo. Grįžusi pasakė, kad sūnus ją smaugė, keikėsi ir grasino. Jai pavyko išsilaisvinti išsinėrus iš palto ir pabėgti iš buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad J. M., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iš savo močiutės M. L. reikalavo 5 litų alkoholiniams gėrimams, panaudojo psichinį smurtą grasinimus bei fizinį smurtą – smūgių sudavimą. M. L. paskambinus dukrai A. B. (kaltinamojo motinai), sudaužė telefono aparatą, o prieš atvykusią motiną panaudojo fizinį smurtą – ją smaugė. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 2 d.
Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šio įvykio neprisimena, bet neneigia, kad taip buvo. Jis močiutės prašė 5 litų, tačiau ji nedavė, todėl būdamas girtas galėjo grasinti ir suduoti smūgius. Neprisimena nei į kurią vietą, nei kiek smūgių sudavė. Po šio įvykio močiutė išėjo iš namų ir gyvena pas mamą A. B., o jis liko gyventi tame bute, kur gyvena iki šiol.
Nukentėjusioji M. L. (jos parodymai teisiamajame posėdyje balsu perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. nustatyta tvarka, nes posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių – nevaikšto) parodė, kad kitą dieną J. vėl atėjo į jos butą. Ji jau miegojo, jis vėl reikalavo pinigų ir jų negavęs pradėjo ją mušti, sudavė į veidą, į krūtinę, kiek kartų sudavė neprisimena, buvo mėlynė ant veido. Jai buvo ir skaudu ir baisu. Kadangi J. buvo girtas, jai pavyko ištrūkti ir nubėgti pas dukrą. Ji negalėjo atidaryti namo laiptinės durų, nes spyna buvo kodinė. Tada ji nubėgo pas I. K. (dukterėčios vyrą). I. nuėjo pas jos dukrą A. B. ir papasakojo kas atsitiko. Ryte pas I. K. atėjo A. B. ir ją parsivedė gyventi pas save, kur ji gyvena iki šiol. Jai yra gaila anūko, tačiau ji nori, kad jis būtų nubaustas pagal įstatymus. Smulkių pinigų ji turėdavo, bet nenorėjo, kad anūkas gertų (30-31, 80-82 b.l.).
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad sekančią dieną po to, kai sūnus J. sumušė jos motiną bei smaugė ją, t.y. 2006-11-23, apie 23 val., sūnus J. vėl iš močiutės reikalavo pinigų, ją sumušė. Kadangi J. M. buvo girtas mamai pavyko išsprūsti. Ji norėjo ateiti pas ją, tačiau jų namo laiptinės durys kodinės ir ji negalėjo įeiti. Tada mama nuėjo pas netoliese gyvenančią dukterėčią ir jos vyrą I. K.. Naktį pas ją atėjo I. K. ir pasakė, kad J. sumušė mamą ir liepė jai ką nors daryti. Po to įvykio mamą nuvežė pas ekspertą ir nuo to laiko ji gyvena pas ją. Pas mamą matė sumušimus ant veido, krūtinės ir rankos.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2006-11-23 naktį J. sumušė žmonos motiną M. L. dėl to, kad jis reikalavo pinigų. Apie šį įvykį jis sužinojo iš I. K., kuris atėjo į jų butą ir apie tai papasakojo. Po to M. L. gyvena jų bute, o J. liko gyventi bute, kuriame gyveno M. L..
Liudytojas I. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, naktį, į jo namus atėjo jo žmonos pusseserės A. B. motina M. L., kuri buvo sumušta. Ant jos skruosto buvo kraujosruva, pasakė, kad ją sumušė anūkas J. M., o į dukters butą patekti negali, nes nežino laiptinės durų kodo. Kadangi buvo vėlu, M. L. liko nakvoti pas juos. Jis naktį nuėjo pas A. B. ir papasakojo apie įvykį. Buvo nuėjęs į butą, kuriame gyveno M. L., kur nieko nebuvo. Jis užrakino buto duris, o buto raktus atidavė A. B..
Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.709/06(01) nurodyta, kad M. L. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairėje rankoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-11-23) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 b.l.).
Teismas daro išvadą, kad J. M. prievartavo turtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą. Būdamas girtas iš močiutės pareikalavo 5 litus alkoholio pirkimui, jai grasino, negavęs pinigų sudavė kumščiu smūgius į veidą, krūtinę, ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. J. M. veika kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d.
J. M. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai slapta pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t.y. po to, kai buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. B. uždraudė jam gyventi šiame bute, 2006-11-23 apie 23.30 val. išdaužęs 23 Lt vertės balkono lango stiklą, pro nerakinamas balkono duris neteisėtai, prieš savininkės A. B. valią, slapta įsibrovė į jai priklausantį butą ir prieš buto savininkės valią jame gyvena iki šiol, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d.
Kaltinamasis J. M. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad po 2006-11-23 įvykio močiutė M. L. išėjo gyventi pas jo motiną. Buto durys buvo užrakintos, o jis neturėjo rakto, todėl išėmė balkono stiklą ir pro nerakintas balkono duris pateko į butą, kad galėtų ir toliau ten gyventi. Jis gyveno ir gyvena iki šiol tame bute, kitur jam nėra kur eiti. Tame bute buvo likę jo daiktai: batai, rūbai. Mama leido šiame bute gyventi iki teismo. Su močiute jis gyvena maždaug nuo 1991 metų, kai ji dar gyveno (duomenys neskelbtini) prospekte, o jis mokėsi proftechninėje mokykloje.
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos sūnus gyveno jos bute kartu su močiute, tam ji neprieštaravo. Tačiau po 2006-11-23 įvykio ji motiną pasiėmė gyventi pas save. Butą užrakino ir buto rakto sūnui nedavė. Sūnus J. išdaužė balkono langą, pro jį pateko į vidų ir bute gyvena iki šiol. Sūnus į butą pateko be jos sutikimo, nors ji vėliau jam leido ten gyventi. Sūnaus asmeniniai daiktai buvo likę bute, bet šiuo metu jis jokių daiktų neturi. Viską ką galima išnešti išnešė ir pragėrė. Šiuo metu tame bute gyvena su kažkokia mergina, abudu buvo atėję ir prašė leisti gyventi bute, žadėjo mokėti už buto paslaugas, bet jis negauna jokių pajamų. J. M. nė karto nėra davęs pinigų. Jos įsitikinimu, sūnus J. M. neteisėtai įsibrovė į butą ir ten gyvena neteisėtai.
Liudytojas G. B. parodė, kad J. M. rakto nuo buto neturi, į butą patenka per išdaužto lango balkoną. Buvo prieš teismą nuėjęs apžiūrėti butą: viskas išdaužyta, nieko iš baldų nelikę. J. gyvena tame bute iki šiol.
BK 165 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą slaptą, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko valią įsibrovimą į kito žmogaus butą. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešėją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. J. M. su močiute M. L. gyveno nuo 1991 metų, jam buvo leista gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyveno kartu su močiute, t.y. jis buvo šio buto gyventojas, visi asmeniniai daiktai buvo laikomi šiame bute. Neturėdamas buto raktų J. M. išėmęs balkono langą pateko į savo gyvenamąją vietą – butą ir ten gyvena toliau, o vėliau motina A. B. jam leido šiame bute gyventi. J. M. tyčia nebuvo nukreipta į būsto neliečiamumą, jis sugrįžo į butą kaip šio buto gyventojas, todėl J. M. pagal BK 165 str. 1 d. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Be to, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.612 str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tokių asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos.
Kaltinamasis J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvenant motinos A. B. bute, neturėdamas pinigų nutarė į supirktuvę priduoti aliuminį. Jis per buto langą išmetė šaldytuvą, skalbimo mašiną ir siuvimo mašiną, išardžius šiuos daiktus, aliuminį už 20 litų pridavė į metalo supirktuvę, o pinigus pragėrė. Tokia mintis jam kilo gulint kambaryje bute, kuriame jis gyveno.
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2007-02-09 sūnus J. iš jos buto išnešė šaldytuvą 50 Lt vertės, skalbimo mašiną 50 Lt vertės, siuvimo mašiną 100 Lt vertės, viso padarė nuostolių už 200 Lt. Šiuos daiktus jis galėjo išnešti tik pro langą. Tai jis padarė gyvendamas jos bute. Daiktai buvo seni, bet veikiantis. Nuostolių neatlygino.
Teismas daro išvadą, kad šie veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto grobimą įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas į patalpą kaip kvalifikuojanti aplinkybė šalinamas, nes sumanymas pagrobti šiuos daiktus kaltinamajam kilo gyvenant ir būnant tame bute. Pagal BK 190 str. turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Kadangi pagrobtų daiktų vertė yra 200 litų, kaltinamojo veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 178 str. 4 d., nes pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji civilinė ieškovė prašo iš kaltinamojo priteisti 330 litų turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (68 b.l.). Turtinę žalą sudaro 50 Lt vertės skalbimo mašinos, 50 Lt vertės šaldytuvo, 100 Lt vertės siuvimo mašinos pagrobimas, du bendros 60 Lt vertės balkono sudaužyti stiklai ir 70 Lt vertės sulaužytas telefono aparatas. Ši materialinė žala įrodyta, kaltinamasis jų vertės neginčija, žala priteistina pilnai.
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nukentėjusiajai A. B. neturtinė žala priteistina, nes J. M. tyčiniais veiksmais ją ir jos motiną mušdavo, tai darė ne vieną kartą, tuo įbaugindamas nukentėjusiąsias, dėl ko A. B. buvo priversta savo senyvo amžiaus motiną M. L. pasiimti gyventi pas save. Kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį (jokio turto neturi, niekur nedirbo), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.) ir daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys sumoje 1000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškiai per didelis ir tenkintinas pilnai.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena, tačiau jų neneigia, netrukdė ikiteisminio tyrimo organams ir teismui nustatyti tiesą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d.). Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šias veikas padarė dėl girtumo, būdamas blaivus nė karto rankos prieš motiną ir močiutę nėra pakėlęs.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 3 sunkūs nusikaltimai, vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), visos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kaltininko neigiamą asmenybę (anksčiau teistas 4 kartus, tačiau išvadų nepadarė, girtauja, padarė 5 nusikalstamas veikas, baustas administracinėmis nuobaudomis). Atsižvelgiama ir į tai, kad smurtą naudojo prieš savo motiną bei senyvo amžiaus močiutę, kurios jį išlaikė. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau už turto prievartavimą skirtina bausmė mažesnė negu numatytas sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str. str.,
nusprendė:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2004-06-25 A. B. nežymus sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2006 m. rugsėjo mėnesį M. L. turto prievartavimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. (2006-11-22 M. L. turto prievartavimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 181 str. 2 d. (2006-11-23 M. L. turto prievartavimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2007-02-09 A. B. daiktų už 200 Lt vagystę) areštu 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apimant bei iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trims metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.
J. M., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteisti iš J. M. 330 litų turtinės ir vieną tūkstantį litų neturtinės žalos atlyginimo A. B..
Daiktinį įrodymą (0,7 litro talpos butelis „Karvedys“), saugomą Vilniaus rajono policijos komisariato saugyklos (b.l. 56), sunaikinti.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.