Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-12 · Administracinė byla Nr. I-2533-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-12
Bylos Nr.
I-2533-580/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
V. M.
Trečiasis asmuo
A. P., UAB „Audersima“
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTIS2009 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,dalyvaujant pareiškėjai V. M.,atsakovo atstovui Irmantui Tumui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant pareiškėjai V. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Audersima“ ir A. P..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos skunde prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2009-07-31 sprendimą Nr. 2009/03-4R-201.

Paaiškino, kad Komisija įpareigojo Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos pakartotinai išnagrinėti V. M. 2009-05-06 skundą dalyje dėl antros eilės kreditorinių reikalavimų tenkinimo pagrįstumo bei priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu. Atsakovas teigė sudaręs komisiją pareiškėjos skundui nagrinėti ir, atsižvelgdamas į šios komisijos išvadas bei į pareiškėjos skundą, 2009-06-12 rašte Nr. (6.16)A2-1703 atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pagal įmonių bankrotą reguliuojančius teisės aktus, įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimas, nesant teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, negalimas. Pažymėjo, kad IĮ „V. ir S. M. prekybos centro“ antros eilės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartimis, kurios įsiteisėjusios ir, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, vykdytinos. Teisminiai procesai, vykstantys už bankroto proceso ribų, nėra teisine kliūtimi administratoriui tenkinti teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Nesant nustatytų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, bankroto administratoriui nebuvo jokio pagrindo atidėlioti įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas teigė savo sprendime pasisakęs dėl visų esminių pareiškėjos skundo reikalavimų. Nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nei kitos teisės normos neįpareigoja viešojo administravimo subjekto atsakyti pareiškėjui paeiliui į kiekvieną jo skunde išsakytą teiginį.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos teisė ginčyti 2009-06-12 raštą Nr. (6.16)A2-1703 ikiteisminėse administracinių ginčų nagrinėjimo institucijose ir administraciniuose teismuose yra abejotina. Sprendimas turėjo įtakos tik bankroto administratoriaus teisėms ir pareigoms. Pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis dėl atsakovo atlikto tyrimo ir skundžiamo rašto pateikimo nepakito ir nebūtų pakitusi, net jeigu būtų paskirta nuobauda administratoriui. Atsakovo nuomone, 2009-06-12 raštas Nr. (6.16)A2-1703 laikytinas ne administraciniu aktu, o informacinio pobūdžio raštu, suteikiančiu pareiškėjai informaciją apie skundo tyrimą, nustatytus faktus ir suformuluotas išvadas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos 2009-07-31 sprendimą Nr. 2009/03-4R-201.

Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad teisminiai procesai, vykstantys už bankroto proceso ribų, nėra teisine kliūtimi administratoriui tenkinti teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, kad pats bankroto administratorius savo ataskaitoje nurodo teisminius procesus, susijusius su bankrutuojančios IĮ „V. ir S. M. prekybos centro“ kreditorių reikalavimais. Pareiškėjos nuomone, Įmonių bankroto valdymo departamentas nenuginčijo Komisijos išvados, kad teismuose vykstantys procesai reiškia, jog nėra patvirtinta galutinė IĮ „V. ir S. M. prekybos centro“ kreditorių finansinių reikalavimų suma.

Pažymėjo, kad nei viena Įmonių bankroto įstatymo norma nenustato, kad tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali atidėti ar sustabdyti bankrutuojančios įmonės lėšų išmokėjimą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neįvertino Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyvios normos, nustatančios, kad, teismui iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama toliau vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo ir visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad administratorius A. P. pateikė ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl kai kuriems IĮ „V. ir S. M. prekybos centro“ kreditoriams išmokėtų lėšų susigrąžinimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-473-153/2006). Šioje byloje teismas nurodė, kad draudžiama atsiskaityti su įmonės kreditoriais kitokia, negu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ne tik buvusiems įmonės vadovams (savininkams), bet ir bankroto administratoriui ir įpareigojo kreditorius grąžinti iš IĮ „V. ir S. M. prekybos centro“ gautas lėšas.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, reikalaujančių individualų teisės aktą pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, ir nenustatė, kokie konkrečiai reikalavimai yra pareikšti bylose, nenurodė, kodėl jų patenkinimas ar atmetimas neturi įtakos sprendžiant, ar administratorius pagrįstai dviems kreditoriams išmokėjo dideles pinigų sumas bei nepagrindė savo išvadų teisės aktų normomis.

Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėja neturi teisės ginčyti Įmonių bankroto valdymo departamento 2009-06-12 rašto Nr. (6.16)A2-1703 ikiteisminėse administracinių ginčų nagrinėjimo institucijose ir administraciniuose teismuose. Nurodė, kad Departamento sprendimas ir jame išdėstytos išvados tiesiogiai įtakoja pareiškėjos interesus.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Audersima“ atsiliepime prašė panaikinti Komisijos 2009-07-31 sprendimą Nr. 2009/03-4R-201.

Pažymėjo, kad Komisijai priimant minėtą sprendimą, jau buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009, todėl buvo įsiteisėjusi ir Kauno apygardos teismo 2009-01-08 nutartis pripažinti IĮ „V. ir S. M. prekybos centrą“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. Pastarąja nutartimi, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsniu, buvo patvirtinta kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų suma.

Palaikė atsakovo poziciją, kad ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009 įsiteisėjimo, teismo priimtos nutartys dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus kreditorinių reikalavimų patvirtinimo su vėlesniais patikslinimais buvo įsiteisėjusios, todėl jomis galima buvo vadovautis atsiskaitant su kreditoriais ir nesant įsiteisėjusios nutarties dėl įmonės paskelbimo bankrutavusia ir likviduotina. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, net jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo sustabdęs Kauno apygardos teismo 2009-01-08 nutarties vykdymą, tai nereiškia, kad buvo uždraustas atsiskaitymas su kreditoriais vadovaujantis teismo priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriomis buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bankroto procedūros vykdymo eigoje. Teigti, kad teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra ginčijami, galima būtų tik tuo atveju, jei teismas būtų priėmęs nutartį dėl proceso atnaujinimo, siekiant peržiūrėti priimtas ir įsiteisėjusias nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Pažymėjo, kad atsiskaitymas su kreditoriais netrukdo iki pat įmonės pabaigos tikslinti kreditorinius reikalavimus. Pasikeitus kreditorinio reikalavimo dydžiui, kreditoriui arba administratoriui atsirastų pareiga arba grąžinti permoką arba sumokėti nepriemoką. Paaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 1 dalį kreditoriniai reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmiausia pagal eiliškumą tenkinami reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o paskui ta pačia eile tenkinami kreditoriniai reikalavimai dėl palūkanų ir netesybų. Bankroto administratorius patenkino antros eilės kreditorių AB „Turto banko“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo dalį, kurią sudarė nepriemoka be paskaičiuotų delspinigių, tuo tarpu V. M. teisme ginčija delspinigių perskaičiavimą. Bankroto administratorius, išmokėdamas pinigus kreditoriams, įvertino tą faktą, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis peržiūrėti jau patvirtintą pagrindinį kreditorinį reikalavimą – paskaičiuotą nepriemoką, galima tik teismui atnaujinus procesą. Tačiau bylų dėl proceso atnaujinimo nebuvo.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėja pateikė ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui dėl atsiskaitymo su antros eilės kreditoriais teisėtumo ir šioje byloje teismas įvertins, ar vykstantys teisminiai procesai tiesiogiai įtakoja ar stabdo įsiteisėjusių nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2004-03-22 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-17/2004 priėmė nutartį iškelti bankroto bylą IĮ „V. ir S. M. prekybos centrui“, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Audersima“ įgaliotą asmenį A. P. (Komisijos bylos medžiaga, l. 30-33). 2008-01-08 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-18-230/2009 priėmė nutartį pripažinti IĮ „V. ir S. M. prekybos centrą“ bankrutavusia ir ją likviduoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-26 nutartimi atskirąjį skundą atmetė. (Komisijos bylos medžiaga, l. 86-92). 2009-04-03 V. M. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir prašė sustabdyti minėtų nutarčių vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-08 nutartimi priėmė kasacinį skundą bei sustabdė skundžiamų nutarčių vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (Komisijos bylos medžiaga, l. 93-94). V. M. 2009-04-17 raštu apie tai informavo bankroto administratorių A. P. (Komisijos bylos medžiaga, l. 96).

2009-05-06 V. M. atsakovui pateikė skundą dėl administratoriaus A. P. veiksmų, nurodydama, kad administratorius, neatsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2009-01-08 nutarties vykdymo sustabdymą, atlieka veiksmus, kurie galimi tik bankrutuojančios įmonės likvidavimo stadijoje: organizuoja įmonės turto pardavimą, tenkina kreditorių reikalavimus, t. y. 2009 sausio mėn. išmokėjo 1047282,70 Lt Turto bankui, vasario mėn. išmokėjo 126850 Lt VSDFV Marijampolės skyriui, nors bankroto bylą nagrinėjančiame teisme sprendžiamas ginčas dėl šių kreditorių pareigos perskaičiuoti delspinigius (Komisijos bylos medžiaga, l. 105-109). Pareiškėja prašė atlikti administratoriaus UAB „Audersima“ veiklos tyrimą IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ bankroto byloje ir įvertinti administratoriaus UAB „Audersima“ A. P. kompetenciją atlikti bankroto administratoriaus paslaugas, darant reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir siekiant sau naudos; kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo.

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius 2009-05-28 įsakymu Nr. V-30 sudarė bankrutuojančios IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ administratoriaus UAB „Audersima“ veiklos tikrinimo komisiją bei pavedė minėtai komisijai iki 2009-06-04 patikrinti bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ veiklą, vykdant bankroto procedūras bankrutuojančioje IĮ „V. ir S. M. prekybos centras“ ir iki 2009-06-11 pateikti patikrinimo išvadas Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriui bei bankroto administratoriui (Komisijos bylos medžiaga, l. 119).

Atsakovas 2009-06-12 raštu Nr. (6.16)A2-1703 informavo V. M. apie Veiklos tikrinimo komisijos nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl bankroto administratoriaus veiklos (Komisijos bylos medžiaga, l. 123-124). V. M. 2009-07-17 su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama Departamento 2009-06-12 sprendimą Nr. (6.16)A2-1703 pripažinti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos skundą dėl UAB „Audersima“ įgalioto asmens A. P. veiksmų bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Komisijos bylos medžiaga, l. 1-4).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-07-31 sprendimu Nr. 2009/03-4R-201 įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti V. M. 2009-05-06 skundą dalyje dėl antros eilės kreditorinių reikalavimų tenkinimo pagrįstumo bei priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 10-16). Sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad atsakovas neįvertino pareiškėjos skundo argumentų dėl antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pagrįstumo ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkantį teisės aktą.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis numato teisę ginčo šaliai, nesutinkančiai su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, skųsti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tiek Administracinių ginčų komisijų įstatymas, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymas numato apribojimus kreipiantis dėl administracinių aktų bei administracinių subjektų veiksmų teisėtumo patikrinimo. Komisija bei teismai gali nagrinėti skundus ne dėl bet kurių aktų ir veiksmų teisėtumo, o tik dėl tų, kurie atitinka įstatymo nustatytas skundo padavimo teisės sąlygas.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnis nustato, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, o 11 straipsnis suteikia teisę kreiptis su skundu (prašymu) į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais tiems asmenims, taip pat viešojo administravimo subjektams, kurie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Komisijos nagrinėjimo dalyku gali būti tik asmenų teises pažeidžiantis individualus administracinis aktas, veiksmai ar neveikimas. Tam, kad Komisija turėtų teisę nagrinėti skundą visų pirma turi būti nustatomos abi sąlygos. Analogiškai reglamentuota ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje.

Kaip jau minėta, pareiškėja į atsakovą kreipėsi su dviem reikalavimais – atlikti bankroto administratoriaus veiklos tyrimą ir įvertinus bankroto administratoriaus A. P. kvalifikaciją kreiptis dėl leidimo teikti administratoriaus paslaugas panaikinimo. Skunde Komisijai pareiškėja nurodė tik vieną reikalavimą – panaikinti atsakovo sprendimą dėl A. P. veiksmų įvertinimo ir įpareigoti išnagrinėti iš naujo. Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Įmonių bankroto valdymo departamento sprendimas dalyje dėl A. P. veiklos įvertinimo ir Komisijos sprendimo grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pagrįstumas.

Teisių, pareigų ir interesų pažeidimas administracinio subjekto veiksmais, kaip sąlyga kreiptis į teismą, aiškinama pabrėžiant, kad subjekto veiksmais turi būti pakeičiamas asmens teisių ir pareigų turinys. Dėl administracinio subjekto atliktų veiksmų asmenų teisės ir pareigos turi atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Teismo nuomone, nuo to, kad bankroto administratoriaus A. P. veiksmai būtų įvertinti neigiamai ir jam būtų pritaikytos sankcijos pareiškėjos ar jos įmonės nei teisės, nei pareigos nepasikeistų. Todėl negalima laikyti, kad pareiškėjos teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti atsakovui priėmus 2009-06-12 sprendimą. Tuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į Komisiją. Tokiu atveju Komisija turėjo bylą nutraukti kaip nežinybingą vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.4 punktu.

Įmonių bankroto valdymo departamento uždaviniai ir funkcijos nustatyti Ūkio ministro 2007-12-20 įsakymu Nr. 4-535 patvirtintuose nuostatuose. Sutinkamai su šiuo teisės aktu atsakovui nėra suteikta teisė teikti privalomų išaiškinimų bankroto teisės taikymo klausimais ir spręsti bankrutuojančios įmonės ginčų su bankroto administratoriumi dėl teisės aiškinimo. Ginčus dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo sprendžia teismai. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalis numato, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Ši funkcija vykdoma remiantis Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis. Pagal minėtų taisyklių 23 punktą atlikdamas administratorių veiklos stebėseną, Įmonių bankroto valdymo departamentas turi pareigą nustatyti bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus, analizuoti juos lemiančias aplinkybes ir Ūkio ministerijai siūlyti priemones joms šalinti; analizuoti ir apibendrinti prašymų turinį, sisteminti bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus; tikrinti, ar administratorius atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovo vykdyta jam teisės aktuose nenustatytas pareigas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-580/2008, yra nutaręs, kad reikalavimai dėl Įmonių bankroto valdymo departamento raštų, kuriais informuojama apie bankroto administratoriaus veiklos tyrimą, nenagrinėtini administraciniuose teismuose, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina administracinių teismų remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta daroma išvada, kad Komisijos sprendimas turi būti panaikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nutarė:

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-07-31 sprendimą Nr. 2009/03-4R-201 ir bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūra Marija StrumskienėVeslava RuskanBronius Januška