- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-75-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01158-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. G. A., D. A., G. A., E. A.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Faber klasika“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui A. G. A., ieškovų atstovui advokatui K. J., atsakovės atstovams J. P., advokatei L. D., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. A., D. A., G. A., E. A., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Faber klasika“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo (sudedamoji dalis – 2014 m. rugsėjo 18 d. papildomas sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-329-713/2014 pagal A. G. A., D. A., G. A., E. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Faber klasika“ dėl vartojimo sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą duodančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė nutraukti tarp ieškovo A. G. A. ir atsakovės UAB „Faber klasika“ sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo baldų įsigijimo, iš atsakovės priteisti: ieškovui A. G. A. už ginčo baldus sumokėtą kainą – 19 808 Lt, 3 033,95 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei E. A. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei G. A. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei D. A. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad iš atsakovės už bendrą 20 808,22 Lt kainą užsisakė naujus klasikinio stiliaus baldus vaiko (G. A.) kambariui: viengulę lovą, spintą, rašomąjį stalą; miegamajam kambariui (kuriame su tėvais miega E. A.): dvigulę lovą, komodą, spinteles prie lovos. 2012 m. sausio 30 d. tarp šalių buvo pasirašyta sutartis-užsakymas, kurios pagrindu ieškovas atsakovei 2012 m. sausio 31 d. sumokėjo avansą. Likusią sumą ieškovas sumokėjo atsakovei po baldų pristatymo ieškovams dienos. Tarp šalių susiklostė vartojimo sutartiniai santykiai. Sumontavus baldus, ieškovai buvo priversti dalį jų nedelsiant grąžinti pardavėjui, nes išryškėjo prekių kokybės trūkumai: neužsidarė spintos durys, rašomajame stale trūko lentynėlių, lovos galvūgalyje buvo paliktos neužtaisytos technologinės skylės, trūko atramų lovos grotelėms. Ieškovai baldus išsirinko baldų salone, kuriame buvo eksponuojami medžio masyvo baldai, tačiau, gavus prekes, paaiškėjo, kad kai kurie jų pagaminti iš faneros (komoda, spinta, lovų galvūgaliai), dalis – iš baldinės plokštės, medžio masyvo panaudota minimaliai, o naudota mediena – pigi, nekokybiška, juodalksnis, nuo baldų sklido aitrus kvapas. Atsakovės atstovas patikino ieškovus, kad kvapas ilgainiui išnyks. Atsakovė baldų techninius defektus ištaisė ir ieškovams suteikė 1 000,22 Lt nuolaidą, todėl galutinė už baldus sumokėta kana yra 19 808 Lt. Naujai įsigytais baldais apstatytuose vaiko kambaryje ir miegamajame, kuriame miega kitas vaikas, aitrus, stipriai išreikštas kvapas nedingo, todėl ieškovai 2012 m. rugpjūčio 14 d. susisiekė su atsakovės atstovu S. R., kuris tą pačią dieną atvyko į ieškovų namus ir paėmė rašomojo stalo detalę tyrimams atlikti. Ieškovas tuomet žodžiu pasiūlė pasiimti visus baldus ir grąžinti sumokėtus pinigus. 2012 m. rugpjūčio 15 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. lapkričio 27 d. ieškovas atsakovei pateikė raštiškas pretenzijas, prašydamas pasiimti baldus ir gražinti pinigus, nes ieškovų netenkino baldų kokybė: skleidžiamas aitrus kvapas, kuris neišnyko per daugiau kaip tris mėnesius, naudojantis atsakovės baldais, G. ir E. A. atsirado alerginės reakcijos, įvairūs negalavimai. Atsakovės prašymu, 2012 m. rugsėjo 3–4 d. VšĮ „TUVtechnika“ ištyrė ginčo baldų detalę ir nustatė, kad bandyta detalė iš apdailintos medienos skydo atitinka E1 klasės reikalavimus, nustatytus LST EN 13986:2006 „Medienos skydai, naudojami statybinėms konstrukcijoms. Charakteristikos, atitikties įvertinimas ir ženklinimas“. Susipažinęs su atsakovės atliktų tyrimų rezultatais, ieškovas savo iniciatyva keletą kartų kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, UAB „Ekonometrija“ kambario, kuriame stovi baldai, oro tyrimams atlikti. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad vaiko kambaryje formaldehido koncentracija didžiausią leidžiamą formaldehido paros koncentraciją viršija nuo 6 iki 8 kartų. UAB „Alzida“ medžiagų ir bandymų laboratorijoje buvo atlikti įsigytų baldų detalių tyrimai ir nustatyta, kad formaldehido išsiskyrimas vaikų kambaryje netenkina statybinių konstrukcijų leidžiamų formaldehido išsiskyrimo normų. Kadangi baldai yra nekokybiški, vadovaudamiesi CK 6.636 straipsnio 8 dalimi, prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti ieškovams iš atsakovės už baldus sumokėtą kainą. Ieškovai iki ieškinio pateikimo teismui turėjo 3 033,95 Lt išlaidų, siekdami įsitikinti ginčo baldų kenksmingumu ir jų poveikiu sveikatai. Vadovaudamiesi CK 6.363 straipsnio 5 dalimi, prašė iš atsakovės priteisti šią sumą turtinei žalai atlyginti. Įsigijus baldus, ieškovėms E. A. (3 m.), G. A. (12 m.), D. A. prasidėjo alerginis dermatitas, kosulys, gaivos svaigimas, nuolatiniai sveikatos sutrikimai. Be to, ieškovų buvimas formaldehido garais užterštose patalpose padidino vėžio atsiradimo riziką, o tai ieškovams sukėlė nepamatuojamą nerimą dėl savo ir mažamečių vaikų sveikatos. Ieškovų nuomone, prašoma priteisti neturtinė žala po 10 000 Lt mažametėms dukroms ir po 5 000 Lt ieškovams yra pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino A. G. A., D. A., G. A., E. A. ieškinį. Nutraukė 2012 m. sausio 30 d. sutartį–užsakymą, kurios pagrindu buvo išrašyta sąskaita faktūra – invoice serija FKK Nr. 1204/006, sudarytą tarp ieškovo A. G. A. ir atsakovės, įpareigojo ieškovą A. G. A. vieno mėnesio laikotarpyje perduoti atsakovei antstolio S. U. 2012 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 88 nurodytus baldus: viengulę lovą, dvi spinteles prie lovos, stalą, komodą, dviejų durų spintą ir dvigulę lovą, o atsakovę juos pasiimti, priteisė ieškovui A. G. A. iš atsakovės 19 808 Lt, sumokėtus pagal 2012 m. sausio 30 d. sutartį–užsakymą ir sąskaitą faktūrą – invoice serija FKK Nr. 1204/006, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei D. A. iš atsakovės 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisė G. A. 5 000 Lt neturtinei žalai ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, paskyrė A. G. A. ir D. A. priteistos sumos tvarkytojais uzufrukto teisėmis, priteisė E. A. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, paskyrė A. G. A. ir D. A. priteistos sumos tvarkytojais uzufrukto teisėmis, priteisė atsakovei iš ieškovo A. G. A. 1 162 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalis, priteisė ieškovui A. G. A. iš atsakovės 2 142,18 Lt nuostoliams, patirtiems iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atlyginti.
Konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieškovas baldus pirko kaip fizinis asmuo asmeniniams, šeimos, namų ūkio namų poreikiams tenkinti, baldus atsakovas pristatė ieškovo nurodytu adresu, o ne į biurą, baldai buvo skirti naudojimui namie: lovos, komoda, spintelės prie lovos, atsakovė 2012 m. balandžio 24 d. sąskaitą faktūrą – invoice serija FKK Nr. 1204/006 išrašė fizinio asmens vardu, nurodė ieškovo A. G. A. asmens kodą, ieškovas, kaip fizinis asmuo, priėmė prekes ir už jas sumokėjo. Sprendė, kad ši sąskaita rodo, kad tarp šalių buvo susitarimas pirkti–parduoti baldus, o sąskaitoje atsakovės nurodyti duomenys apie pirktus biuro baldus neatitinka tikrovės, nes ieškovas pirko ne biuro baldus, o baldus namų ūkio poreikiams tenkinti. Laikė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėjo, kad faktas, jog į bylą ieškovai nepateikė sutarties, neleidžia spręsti, kad tokią sutartį sudarė ne fizinis, o juridinis asmuo. Nesivadovavo VšĮ „TUVtechnika“ ir UAB „Alzida“ išvadomis, kadangi šių bendrovių tyrimai atlikti pagal standartą LST EN 13986:2006, kuris skirtas statybinėms konstrukcijoms, o ne namų apstatymo baldams tirti. Įvertinęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus, UAB „Ekometrija“ atliktų cheminių oro tyrimų, atliktų ieškovo vaiko kambaryje 2012 m. spalio 12–15 d., 2012 m. lapkričio 16–19 d., 2012 m. lapkričio 15–20 d. rezultatus, pagal kuriuos vienkartinė ir vidutinė paros formaldehido kiekio koncentracija ore nuo 0,012 mg/m³ iki 0,081 mg/m³ ir žymiai viršija leistiną normą – 0,01 mg/m³, aplinkybę, kad formaldehidas nuodinga medžiaga, dirginanti kvėpavimo takus, akis, nosies ir gerklės gleivines, patvirtino byloje apklausti liudytojai: gydytoja alergologė J. S., UAB „Alzida“ technikos vadovė L. D., Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus chemijos specialistė G. R., UAB „Furnitest“ direktorė J. M., padarė išvadą, kad formaldehido koncentracija balduose viršija leistiną normą, yra pavojinga žmogaus sveikatai, parduoti baldai nėra saugūs, neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl nėra kokybiški (CK 6.363 str. 1, 2 d.). Nesirėmė atsakovės pateikta dr. P. P. 2013 m. birželio 21 d. išvada Nr. 0039/13, kadangi dr. P. P., duodamas išvadą, citavo J. S. straipsnį ir nurodė, kad alergija dažniausiai paveldima, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad liudytojos ir straipsnio autorės J. S. straipsnyje, išspausdintame žurnale „Farmacija ir laikas“, 2003, Nr. 4, p 32, autorė yra nurodžiusi priešingai – alergija nepaveldima, be to, tyrimas buvo atliktas dėl kitų ligų, atlikto tyrimo išvados nesusiję su gydytojos J. S. nustatyta diagnoze J20. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės G. A. ir E. A. neturėjo nusiskundimų sveikata iki baldų sumontavimo 2012 m. balandžio 30 d., po baldų atsiradimo ieškovų namuose nepilnametės mergaitės susirgo alerginiu dermatitu, prasidėjo astmos priepuoliai, sprendė, kad naujų baldų sumontavimas ieškovų namuose buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – liga. Sprendė, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę verslininkui nustatytos pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą neįvykdymu; priežastinis ryšys – nuo pirktų baldų atvežimo ir sumontavimo namuose šeimos nariai pradėjo sirgti iki to laiko jiems nebūdingomis ligomis; ieškovai patyrė nuostolius, sumokėdami už baldus ir negalėdami jais naudotis; verslininko atsakomybė, kuri atsiranda be kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. sausio 30 d. šalių sudaryta sutartis–užsakymas ir 2012 m. balandžio 24 d. išrašyta sąskaita faktūra – invoice serija FKK Nr. 1204/006 kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartis, konstatavo, kad ieškovai turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus (CK 6.363 str. 8 d.). Padarė išvadą, kad ieškovų 2 142,18 Lt išlaidos (1 093,2 Lt išlaidos dėl oro cheminių tyrimų atlikimo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, 732 Lt vaikų sveikatos tyrimų UAB „Beta medical“ išlaidos, 300 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 16,98 Lt susirašinėjimo su atsakove pašto išlaidos) patirtos išskirtinai dėl atsakovės parduotų nekokybiškų prekių, išlaidos pagrįstos, buvo būtinos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Sprendė, kad ieškovų prašymas priteisti 891,77 Lt išlaidas už UAB „Alzida“ atliktus baldų detalių bandymus negali būti patenkintinas, nes pats ieškovas pripažino, jog tyrimas buvo atliktas pagal netinkamą standartą ir jo išvadomis vadovautis negalima. Nustatęs, kad G. ir E. A. 2012 m. rugsėjo 24 d. diagnozuotas alerginis dermatitas, kurio simptomai išnyksta vaikams išvykus iš namų, šeimos nariams prasidėjo galvos skausmai, išsausėjo oda, E. A., konstatuotas tracheobronchitas su bronchospazmu dėl virusinės infekcijos, alergiją gali iššaukti formaldehido koncentracija, G. A. diagnozuotas padidėjęs bronchų jautrumas, konstatuotas 85 proc. bronchų reaktyvumas, rodantis cheminių dirgiklių pasekmes, konstatuota kvėpavimo takų liga trachiobronchitas (kodas J20), anksčiau mergaitė nebuvo alergiška, alergija neišnyks, ji gali tik kartotis, abi mergaitės stebimos dėl astmos, ieškovei D. A. 2012 m. gruodžio 18 d. diagnozuotas bronchitas, 2012 m. gruodžio 20 d. ji pakartotinai nusiųsta konsultacijai į Kauno klinikas, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovė susirgo bronchitu dėl baldų skleidžiamo formaldehido, ieškovai A. G. A. ir D. A. dėl įsigytos netinkamos prekės turėjo nepatogumų, pergyvenimų, atsirado nuolatinis nerimas dėl nepilnamečių dukrų sveikatos sutrikimų, jų pasekmių ateičiai, ieškovai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų dėl vaikų ateities, nepatogumų dėl nuolatinių tyrimų, pastovaus skambinimo ir susirašinėjimo su atsakove ir institucijomis, ginančiomis vartotojų teises, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš dalies patenkino ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, laikydamas, kad priteistinos sumos yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas patenkintas pilnai, ieškovas už advokato pagalbą sumokėjo beveik 5 kartus mažesnį honorarą, atsakovės 17 430 Lt bylinėjimosi išlaidas laikė neprotingomis, iš dalies nesusijusiomis su nagrinėjama byla (skundas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ieškovo įmonės veiklos, skundas dėl antstolės Lukšienės veiksmų), todėl jas sumažino iki 3 630 Lt. Įvertinęs ieškovų patenkintų (68 proc.) ir atmestų (32 proc.) reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 162 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliacinius skundus padavė ieškovai ir atsakovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria sumažintas ieškovų reikalautos neturtinės žalos dydis.
Neįvertintas mergaičių sveikatos sutrikdymo mastas ir laipsnis ne vien įvykusio fakto aspektu, bet ir ateities požiūriu – kaip kūno sužalojimai ir skausmo sukėlimas paveiks tolimesnę mažamečių mergaičių sveikatą. Remiantis byloje liudijusios sveikatos specialistės parodymais, abiejų mergaičių sveikatos sutrikimai niekada neišnyks, alergija ir dermatitas gali tik plėstis kitai medžiagai. Byloje nustatyta, kad nei vienas iš ieškovų šeimos narių praeityje neturėjo tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų ar polinkio tam. E. ir G. A. ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, dabartinis skausmingas gydymas sutrikdė normalų jų augimą. Aukšta kancerogeninės medžiagos koncentracija padarė negrįžtamo pobūdžio žalą ieškovių sveikatai, todėl ji turi būti vertinama kaip nepašalinama žala. Kaip patvirtino byloje liudijusi dr. J. S., kiti alerginiai simptomai, nustatyti vaikams ir ieškovei D. A., neišnyks ir tik didės, sukeldami sveikatos pakitimus ateityje.
Neatsižvelgta, kad, paaiškėjusi aplinkybė, jog įsigyti baldai skleidžia tokią sveikatai ir gyvybei pavojingą cheminę medžiagą kaip formaldehidas, ieškovams A. G. A. ir D. A. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, atsirado nuolatinis nerimas dėl sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių ateičiai. Jų išgyvenimai yra ypatingai skausmingi, įvertinant aplinkybę, jog mažametes mergaites su tėvais sieja labai glaudus ryšys, o sužalojimas mergaitėms atsitiko ypatingai jauname amžiuje – vienai būnant 12 metų amžiaus, kitai – 2 metų. Be to, šie išgyvenimai sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms, turtines pasekmes, t. y. išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos).
Įvertintina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris sėkmingai plėtoja savo verslą, bet nesiėmė jokių priemonių platinamų prekių daromai žalai išvengti.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkinta reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, priimti naują sprendimą dėl šių reikalavimų ir juos patenkinti visiškai.
Apeliaciniuose skunduose (dėl 2014 m. birželio 30 d. sprendimo ir 2014 m. rugsėjo 18 d. papildomo sprendimo, kuris yra sudedamoji 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalis) atsakovė nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįsta išvada, kad atsakovės ieškovui parduoti baldai nėra saugūs, nes formaldehido koncentracija balduose neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Lietuvos higienos normą 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (taršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ maksimali leistina vienkartinė formaldehido koncentracija ore yra 0,1 mg/m³, leistina paros formaldehido koncentracija yra 0,01 mg/m³. Dėl to nepagrįstas teismo traktavimas, kad leistina formaldehido norma Lietuvoje yra 0,01 mg/m³. Suklydus dėl leistinos formaldehido normos, padaryta klaidinga išvada, jog skirtingu metu atlikti tyrimai rodo, kad viršyta leistina norma 0,01 mg/m³. 2012 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokole Nr. Ch-K-2171 užfiksuota, jog vienkartinė formaldehido koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 0,04 mg/m³, 2012 m. spalio 4 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokole Nr. Ch-K-2474 užfiksuota, jog vienkartinė formaldehido koncentracija gyvenamosios aplinkos ore (vaiko kambario viduryje) yra 0,03 mg/m³. Taigi visi bylos protokolai, kuriuose fiksuota vienkartinė formaldehido koncentracija, vienareikšmiai patvirtina, jog formaldehido koncentracija ieškovų gyvenamosios aplinkos ore 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. spalio 4 d. buvo žymiai mažesnė nei leistina maksimali norma. 2012 m. spalio 17 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus protokole Nr. Ch 5948-CH 5951 yra fiksuotas nebe vienkartinės, o paros formaldehido koncentracijos rezultatas. Protokole yra nurodyta, jog formaldehido koncentracija yra mažiau nei 0,012 mg/m³. Lyginant protokole nurodytą rezultatą su leistina formaldehido paros norma, yra akivaizdu, jog leistina formaldehido norma nėra viršyta. 2012 m. spalio 5 d. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokole Nr. Ch 5472 yra nurodyta, jog formaldehido koncentracija vaiko kambaryje yra 0,008 +/- 0,001 mg/m³. Pastabose pažymėta, jog „nustatyta formaldehido didžiausia paros leidžiama koncentracija neviršija Lietuvos Respublikos normoje HN35:2007 nurodytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (0,01 mg/m³)“. Šio įrodymo teismas nevertino, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. UAB „Ekometrija“ protokolas Nr. 30, kuriame užfiksuota, jog formaldehido vidutinė paros koncentracija ieškovų gyvenamosios aplinkos ore yra 0,073 mg/m³, 2012 m. lapkričio 20 d. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokolas Nr. Ch6503, kuriame užfiksuota, jog formaldehido vidutinė paros koncentracija yra 0,081 +/- 0,008 mg/m³, 2012 m. lapkričio 20 d. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokolas Nr. CH-K-2960, kuriame yra fiksuota, jog formaldehido vidutinė paros koncentracija yra 0,063 +/- 0,012 mg/m³ (norma paros koncentracijai 0,01 mg/m³), turėjo būti vertinti kritiškai ir nebuvo galima jais remtis. Higienos normos 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (taršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ 8 punktas numato, jog gyvenamosios aplinkos oro paros užterštumo lygis nustatomas atlikus ne mažiau kaip 4 vienkartines oro užterštumo analizes per parą lygiais laiko tarpais. Minėtų trijų protokolų pastabose nurodyta, jog oro mėginys imtas kaip paros vidutinis: 4 kartus po 20 min. su 5 min. laiko intervalais tarp ėminių. Taigi minėtų laboratorijų bandymai formaldehido paros vidutinei koncentracijai nustatyti buvo atlikti jokiame teisės akte nereglamentuotu būdu, nes nebuvo išlaikytas paros reikalavimas. Ne pagal teisės aktų reikalavimus atlikus bandymus, buvo gauti neteisingi duomenys apie formaldehido paros vidutinę koncentraciją. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nurodytus argumentus, rėmėsi byloje liudijusio Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo V. K. parodymais – jo tvirtinimu, atlikti tyrimai nepažeidė 8 punkto reikalavimų, nes svarbu, kad mėginiai būtų imami lygiais laiko intervalais ir bendras mėginių ėmimo laikas neviršytų paros laiko. V. K. nėra teisininkas, jo pasisakymai dėl Lietuvos higienos normos 35:2007 8 punkto reguliavimo turėjo būti vertinti kaip asmens nuomonė, o ne kaip prima facie įrodymas. Be to, buvo ignoruoti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus specialistės G. R. parodymai, kad jei bandymas atliekamas 4 kartus po 20 min., tai neatitinka 8 punkto reikalavimų. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. protokolai Nr. Ch747 ir Nr. Ch 2069 nėra aktualūs ginčui dėl baldų kokybės spręsti, nes oro mėginiai ieškovų gyvenamosios aplinkos ore buvo imti jau nesant atsakovės baldų, o 2012 m. spalio 5 d. protokolai Nr. Ch 5473 ir Nr. 5474 neaktualūs dėl to, kad buvo tirtas oras svetainėje ir lauke, kur nebuvo ginčo baldų.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant įrodymus, nesivadovauta logikos dėsniais. Visi bandymai vienkartinei formaldehido koncentracijai nustatyti nerodė formaldehido normos perviršio, du pirmieji bandymai formaldehido paros koncentracijai nustatyti, atlikti išlaikant paros reikalavimą nerodė formaldehido perviršio, trys paskutinieji bandymai paros formaldehido koncentracijai nustatyti, atlikti kitu būdu nei pirmuosius kartus, t. y. neišlaikant paros reikalavimo, jau ėmė rodyti formaldehido paros koncentracijos perviršį. Tai suponuoja išvadą, jog, trečią kartą atlikus bandymą (bandymą atliko trys laboratorijos 2012 m. lapkričio 15 d.) formaldehido paros koncentracijai nustatyti, neišlaikant paros reikalavimo ir tuo pažeidžiant Lietuvos higienos normos 35:2007 8 punktą, buvo gauti iškreipti ir neteisingi duomenys, jog formaldehido paros koncentracija ieškovų gyvenamosios aplinkos ore viršija leistinas normas.
Nepagrįstai atmestas VšĮ „TUVtechnika“ (laboratorijos, tyrusios formaldehido koncentraciją parduotame ginčo balde) protokolas ir nesiremta šio protokolo rezultatais. Tiekiamų į Lietuvos rinką polimerinių baldinių medžiagų saugos sveikatai reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-895 patvirtina higienos norma HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“. Higienos normos 105:2004 15 punktas apibrėžia reikalavimus gaminant polimerinius statybos produktus ir polimerines baldines medžiagas. 15.8 punktas reglamentuoja, pagal kokius standartus yra atliekama polimerinių statybos produktų ir baldinių medžiagų kontrolė. Šiame punkte numatyta, kad medienos skydo kontrolė turi būti atliekama pagal LST EN 1986:2003 „Medienos skydai, naudojami konstrukcijoms“ standartą. Dėl to ginčo baldų, kurie yra pagaminti iš medienos skydų, kontrolė galėjo būti atliekama pagal standartą LST EN 1986. Pagrįstai nesivadovauta UAB „Alzida“ protokolu, kadangi, tiriant pateiktas medines detales, bandymas buvo atliktas pagal metodą EN 120, kuris taikytinas baldui, pagamintam iš smulkinių plokštės, taip pažeidžiant higienos normos 105:2004 reikalavimą baldą, pagamintą iš medienos skydo, tirti EN 717-2 metodu. Dėl šių aplinkybių UAB „Alzida“ protokolas yra nepatikimas įrodymas ir juo remtis negalima.
Nepagrįsta išvada, kad tarp šalių dėl baldų pirkimo susiklostė vartojimo santykiai. 2012 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija FKK Nr. 1204/006 patvirtina, jog baldų pirkimo pardavimo sutartis nėra vartojimo sutartis. Ignoruota aplinkybė, kad sąskaitai faktūrai dėl baldų pirkimo išrašyti ieškovas pateikė savo PVM mokėtojo kodą. Ieškovas, sąskaitos už baldus išrašymui pateikdamas savo PVM mokėtojo kodą, save identifikavo kaip ūkinės komercinės veiklos vykdytoją, o baldų pastatymo vieta neturi reikšmės. Į bylą įtraukus išvadą teikiančią instituciją –Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, ignoruota jos 2013 m. rugsėjo 19 d. išvada, jog šioje byloje sprendžiamas ne iš vartojimo santykių kylantis ginčas. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atsakovės atstovai niekada nepripažino, jog ieškovas baldus pirko asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti.
Ieškovams nepagrįstai priteista neturtinė žala. Neįrodyta, kad atsakovės ieškovui parduoti baldai buvo nekokybiški, skleidė didesnį nei leistiną cheminės medžiagos – formaldehido – kiekį. Neįrodytas priežastinis ryšys, nes nei vienas įrodymas neleidžia tvirtinti, jog atsakovės baldai ieškovų vaikams sukėlė sveikatos sutrikimus. Be to, byloje nėra įrodymų, jog abiems mergaitėms prasidėjo astmos priepuoliai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog G. A. astminį kosulį iššaukia atsakovės balduose esantis formaldehidas. Iš G. A. sveikatos istorijos matyti, kad mergaitė kosuliu, dėl kurio teko kreiptis pas gydytojus, skundėsi dar 2008 metais, todėl ieškovų namuose 2012 m. gegužės 19 d. sumontuoti baldai negali būti 2008 m. atsiradusio astminio kosulio priežastimi. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog alerginiu dermatitu mergaitės susirgo dėl atsakovo baldų. Priešingai, pateikta teismo medicinos gydytojo dr. P. P. išvada, surašyta remiantis į bylą pateiktais mergaičių medicininiais dokumentais, patvirtino, kad formaldehidas, esantis balduose, negali būti mergaičių sergamos ligos – alerginio dermatito –priežastimi. Pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti dr. P. P. išvadą, kaip įrodymą, tuo motyvu, jog dr. P. P. iškraipė žurnale „Farmacija ir laikas“, 2003, Nr. 4, 32 puslapyje išspausdinto J. S. straipsnio turinį, nes J. S. straipsnyje yra nurodžiusi, kad alergija dažniausiai esti paveldima, kaip ir nurodė savo išvadoje dr. P. P.. Dr. P. P. savo tyrimą atliko ir išvadas pateikė taip pat ir dėl priežastinio ryšio – ar formaldehidas, esantis balde, galėjo sukelti E. ir G. A. alerginį dermatitą ir astmą. Taigi dr. P. P. išvadoje analizuoti klausimai patenka į šios bylos įrodinėjimo dalyką.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai ieškovams priteista turtinė žala, nes išvada, jog ginčo baldai yra nekokybiški, nes formaldehidas, esantis juose, viršija leistinas normas, yra neteisinga dėl jau minėtų argumentų.
Netinkamai išspręstas advokato išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovės patirtos išlaidos nuo 17 430 Lt sumos iki 3 630 Lt sumos sumažintos teismo iniciatyva, netaikant CPK 98 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog advokato išlaidos, susidariusios byloje, sprendžiant jų priteisimo klausimą turi būti įvertinamos pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus šalys prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, kad VšĮ „TUVtechnika“ atlikto tyrimo rezultatai buvo lyginami su norma LST EN 13986:2006, kuri skirta medienos skydams, naudojamiems statybinėms konstrukcijoms. Lietuvos standartizacijos departamentas, internetiniame puslapyje teikdamas informaciją apie LST EN 13986:2006 standartą, nurodo, jog šis standartas neskirtas tiems medienos skydams, kurie nenaudojami statybinėms konstrukcijoms. VšĮ „TUVtechnika“ bandymų protokole nurodyta, kad bandyta detalė iš apdailintos medienos skydo (lentyna iš ofiso spintos art. 487A), tačiau ieškovas nepirko nei ofiso spintos, nei tokio medienos skydo. Atsakovės ieškovui parduoti baldai neatitiko įstatyme numatytų kokybės reikalavimų, kadangi byloje nustatyta, jog formaldehido kiekis viršija paros didžiausią leistiną koncentraciją, todėl ieškovų sveikatai daroma žala. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus vedėjas V. K. paliudijo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012 m. lapkričio mėn. atliktai tyrimai nepažeidė Lietuvos higienos normos 35:2007 8 punkto, nes svarbu, kad mėginiai būtų lygiais laiko intervalais ir bendras mėginių ėmimo laikas neviršytų paros laiko, kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju. Atliekant pirmą tyrimą ilgesniais intervalais buvo fiksuotas formaldehido paros didžiausios leistinos koncentracijos viršijimas – 0,012 mg/m³. Formaldehido išsiskyrimui į aplinką įtakos daro aplinkos pokyčiai (drėgmė ir šiluma). Pirmų dviejų tyrimų laikotarpiu – 2012 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. spalio 11 d. šildymo sezonas dar nebuvo pradėtas, 2012 m. lapkričio 15 d. tyrimo laikotarpiu šildymo sezonas buvo pradėtas, taigi temperatūros pokyčiai galėjo įtakoti neleistiną formaldehido kiekio išsiskyrimą į aplinką. Tyrimų rezultatams svyruojant, užsakovo ir vykdytojo susitarimu, siekiant eliminuoti galimą paklaidą, vienu metu pasitelktos trys tyrimų laboratorijos, kurios visos fiksavo viršytą formaldehido paros didžiausią leistiną koncentraciją. Atsakovė, nesutikdama su UAB „Ekometrija“ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012 m. lapkričio mėn. atliktų tyrimų rezultatais, niekaip nepaneigė visų kitų 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. vasario mėn. atliktų tyrimų ir medikų išvadų. UAB „Alzida“ protokolas yra patikimas įrodymas, nes Higienos normos 105:2004 3 lentelėje nurodyta pastaba, kad įprastinių gaminių pradinį produkto tipo bandymą taip pat galima atlikti remiantis turimais bandymų pagal EN 120 arba EN 717-2 duomenimis, gautais atliekant produkcijos kontrolę įmonėje arba iš išorinės kontrolės įstaigos. Be to, baldai yra kombinuoti, t. y. iš medžio masyvo ir medienos plokštės, todėl detalės buvo ištirtos laikantis visų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovų iš atsakovės įsigyti baldai yra skirti mažamečio vaiko ir šeimos miegamojo kambariams (viengulė ir dvigulė lovos, spinta, rašomasis stalas komoda, spintelės prie lovos), t.y. jie skirti asmeniniams šeimos poreikiams, o ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Svarbus yra ne sąskaitoje faktūroje ties ieškovo duomenimis papildomai įrašytas jo PVM mokėtojo kodas, o pačių įsigytų daiktų panaudojimo pobūdis. Byloje yra pateikta auditorių kompanijos „MGI in Salvo“, tvarkančios A. G. A. (kaip verslininko) buhalterinę apskaitą, pažyma, kad 2012 metais, kai buvo sudaryta sutartis su atsakove, nebuvo jokių pirkimų ir atsiskaitymų su įtrauktų į ieškovo individualios veiklos buhalterinę apskaitą santykyje su atsakove. Nepilnamečių mergaičių sveikatos sutrikdymai, pažymėti kodais J.00, J06.0, J06.9, buvo nurodyti tik pirminės grandies šeimos gydytojų siuntimuose antrinio lygio medikų konsultacijoms. Po atitinkamų tyrimų ir aukštesnio lygio grandies medikų apžiūrų buvo konstatuotos kitos diagnozės, atitinkančios susirgimo kodą J.20. Teismo medicinos specialistas P. P. savo konsultacinėse išvadose rėmėsi medicininėmis apybraižomis, parengtomis dr. J. S., kuri paneigė P. P. išvadas. Byloje pateiktas 2013 m. vasario 11 d. TV laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašas ir šio vaizdo įrašo ištraukos stenograma, kuriuose atsakovės teisininkas laidos vedėjams pripažįsta, kad atsakovei yra žinoma, jog jų baldų gamyboje naudojamos kancerogeninės medžiagos, šių medžiagų ilgalaikis poveikis gali būti labai neigiamas ir atsakovė tai toleruoja. Byloje pateiktos medikų išvados patvirtina, kad ieškovams įsigijus baldus iš atsakovės, mažametėms mergaitėms, jų motinai prasidėjo alerginis dermatitas, kosulys, galvos svaigimas, nuolatiniai sveikatos sutrikimai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad bylos įrodymai neleidžia konstatuoti, jog atsakovės ieškovui parduoti baldai buvo nekokybiški, skleidė didesnį nei leistiną cheminės medžiagos – formaldehido – kiekį. Nėra įrodymų, vienareikšmiai patvirtinančių, jog alerginis dermatitas, padidėjęs bronchų jautrumas, tracheobronchitas su bronchospazmu mergaitėms atsirado dėl atsakovės balduose buvusio formaldehido. E. ir G. A. nebuvo nustatyta alergija formaldehidui. Straipsnis „Alergija: priežastys, požymiai ir gydymas“, išspausdintas žurnale „Farmacija ir laikas“, patvirtina, jog alergija dažniausiai esti paveldima. 2012 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog ieškovė D. A. yra alergiška – ji turi alergiją žiedadulkėms, erkėms. Taigi alerginį dermatitą mergaitėms galėjo nulemti ir genetinis polinkis. E. A. buvęs nustatytas tracheobronchitas su bronchospasmu negali būti siejamas su atsakovės baldais, nes išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog tracheobronchitą su bronchiniu spazmu sukėlė virusas. Priežastinio ryšio tarp G. A. 2012 m. nustatyto padidėjusio bronchų jautrumo ir atsakovės baldų nepatvirtina nei vienas įrodymas. Alerginio dermatito simptomai buvo laikini, nes ieškovai ieškinyje nurodė, kad jo simptomai išnyksta vaikams išvykus iš namų. Bylos įrodymai patvirtina, kad nepatogumai dėl mergaitėms diagnozuoto alerginio dermatito nebuvo lydimi fizinio skausmo, buvo tik negausus bėrimas tam tikrose kūno vietose, vietų, kurios buvo negausiai išbertos, sausumas. Šie nepatogumai buvo trumpalaikiai, jau 2012 m. rugsėjo 24 d. išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog, objektyviai apžiūrėjus mergaites, oda neišberta. Ieškovai, reikalaudami didelių sumų, siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovai D. A. ir A. G. A. į bylą nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių, jog sirgo depresija, patyrė psichologinį sukrėtimą ar stiprius dvasinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šalių sudarytą baldų įsigijimo sutartį, pripažino ją vartojimo sutartimi, ar teisingai nusprendė dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, priteisdamas ieškovams neturtinę ir turtinę žalą.
Dėl sutarties nutraukimo
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baldų įsigijimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi bei šios sutarties nutraukimo.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis apibrėžia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normas sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 pagal ieškovo 257-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams UAB “Vilniaus vandenys”, UAB “Vilniaus energija”, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, UAB “Termomatika” dėl pripažinimo tiekėjais, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, teisinių santykių modifikavimo).
Sprendžiant dėl ginčo sutartinių santykių pobūdžio, negalima vienareikšmiškai remtis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 19 d. išvada, nes šią išvadą ji grindė vien 2012 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija FKK Nr. 1204/006 nurodytu pirkėjo PVM mokėtojo kodu (PVM mokėtojas yra ūkinės komercinės veiklos vykdytojas). Nors, atsakovei išrašant šią sąskaitą, ieškovas pateikė savo PVM mokėtojo kodą, o joje įrašyti biuro baldai, tikroji šių baldų paskirtis, dėl kurios šalys susitarė ieškovams baldus išsirinkus iš atsakovės gaminių katalogų (viengulė ir dvigulė lovos, spintelės prie lovų, spinta, rašomasis stalas), jų pristatymo vieta (ieškovų gyvenamasis namas) rodo, kad ieškovai baldus užsakė asmeniniams šeimos poreikiams.
Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad nuo atsakovės parduotų baldų sklido aitrus kvapas, dėl kurio ieškovai nurodė baldais nebesinaudojantys, laikantys juos atskiroje patalpoje. CK 6.363 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas įtvirtina, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. jo savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jei daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, ieškovų įsigytų baldų paskirtimi ir protingumo principu pripažintina, kad pirkėjams nepriimtiną kvapą skleidžiančios lovos, kiti miegamajame bei vaikų kambariuose esantys baldai yra netinkamai naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami (nepriimtiną kvapą skleidžiančiose lovose miegoti, naudoti šalia lovų esančias spinteles ir komodą, spintą, darbui naudotis rašomuoju stalu), todėl yra nekokybiški (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti baldų įsigijimo sutartį, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovams sumokėtą kainą.
Dėl formaldehido koncentracijos balduose
Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog baldai dėl kvapo neatitinka to paties pobūdžio daiktų kokybės rodiklių, nėra tapati juose esančio formaldehido koncentracijos neatitikimui reikalavimams, nustatytiems specialiuose teisės aktuose. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad formaldehido koncentracija ore (kambaryje) viršija leistiną normą. Tokių įrodymų ieškovai nepateikė.
Pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Lietuvos higienos normą 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (taršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ maksimali leistina vienkartinė formaldehido koncentracija ore yra 0,1 mg/m³, leistina paros formaldehido koncentracija yra 0,01 mg/m³ (t. 1 b.l.126). Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad leistina formaldehido norma Lietuvoje yra 0,01 mg/m³. Apeliantė atsakovė teisingai teigia, kad, suklydus dėl leistinos formaldehido normos, padaryta klaidinga išvada, jog skirtingu metu atlikti tyrimai rodo viršytą leistiną normą 0,01 mg/m³. 2012 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokole Nr. Ch-K-2171 užfiksuota, jog vienkartinė formaldehido koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 0,04 mg/m³, 2012 m. spalio 4 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus protokole Nr. Ch-K-2474 užfiksuota, jog vienkartinė formaldehido koncentracija gyvenamosios aplinkos ore (vaiko kambario viduryje) yra 0,03 mg/m³. Tai reiškia, kad vienkartinė formaldehido koncentracija ieškovų gyvenamosios aplinkos ore 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2012 m. spalio 4 d. buvo žymiai mažesnė, nei leistina maksimali norma. Analogiškai 2012 m. spalio 12 d. paimto mėginio užfiksuota 0,012 tų pačių matavimo vientų formaldehido koncentracija (mažiau tyrimo metodo nustatymo ribos), 2012 m. rugsėjo 14 d. paimto mėginio – 0,04 tų pačių matavimo vientų formaldehido koncentracija. 2012 m. spalio 17 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus protokole Nr. Ch 5948-CH 5951 yra fiksuotas paros formaldehido koncentracijos rezultatas. Protokole nurodyta, jog formaldehido koncentracija yra mažiau nei 0,012 mg/m³, taigi, leistina formaldehido norma nėra viršyta. 2012 m. spalio 5 d. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus protokole Nr. Ch 5472, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino, nurodyta, kad formaldehido koncentracija vaiko kambaryje yra 0,008 +/- 0,001 mg/m³. Pastabose pažymėta, jog „nustatyta formaldehido didžiausia paros leidžiama koncentracija neviršija Lietuvos Respublikos normoje HN35:2007 nurodytos didžiausios leidžiamos koncentracijos (0,01 mg/m³)“. 2013 m. vasario 6 d. užfiksuota 0,02 formaldehido koncentracija, 2013 m. balandžio 4 d.– 0,012 ( mažiau tyrimo metodo nustatymo ribos).
Tokiu būdu matyti, jog visais matavimų atvejais vienkartinė paros formaldehido koncentracijos ieškovų patalpose matavimo dozė neviršija leistinos normos.
Paros formaldehido koncentracija ieškovų patalpose buvo nustyta, mėginius imant kas 20 minučių, mėginio ėmimo laikas – 5 minutės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamosios aplinkos oro paros užterštumo lygio nustatytymo metodikos, nurodytos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos 35:2007 8 punkte įtvirtintame reikalavime dėl gyvenamosios aplinkos oro paros užterštumo lygio nustatytymo, atlikus ne mažiau kaip 4 vienkartines oro užterštumo analizes per parą lygiais laiko tarpais, rėmėsi Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo V. K. parodymais, nurodydamas, kad atlikti tyrimai nepažeidė 8 punkto reikalavimų – svarbu, kad mėginiai būtų imami lygiais laiko intervalais ir bendras mėginių ėmimo laikas neviršytų paros laiko, kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju. Išklausęs šio liudotojo parodymų garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis liudytojas parodė, kad 8 punkto interpretacija Lietuvoje nėra apibrėžta, iki galo neaiški, ją traktuoja kaip koliziją (neaišku, ar lygiais laiko tarpais per vieną parą turi būti imami mėginiai, ar atliekami jų tyrimai), dėl šios priežasties tyrimo atlikimo būdas derinamas su užsakovu ir yra priklausomas nuo jo užduoties laboratorijai (2014 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo laikas 14.55). Dėl to darytina išvada, kad mėginiai turėtų būti immami arba mėginių tyrimai atliekami kas ketvirtį Sutiktina su apeliante atsakove, kad sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos 35:2007 8 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl gyvenamosios aplinkos oro paros užterštumo lygio nustatymo taikytinas, žodžius „per parą lygiais laiko tarpais“ aiškinant pagal bendrinę jų reikšmę. Tos pačios laboratorijos oro tyrimų grupės daruotoja G. R., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aprodė, jog bandymo atlikimas keturis kartus kas 20 minučių šio punkto reikalavimų neatitinka, tai galėjo būti daryta laboratorijos iniciatyva jos darbo patikrinimui kaip palyginamieji tyrimai, kuriuos vedėjas gali organizuoti bet kada, šie tyrimai gali būti traktuojami kaip vienkartinė koncentracija, užskaitoma kaip orientacinė emisija (išsiskyrimas iš taršos šaltinio, paviršių). Nagrinėjamu atveju, kad nereikėtų visą parą gyventi pas ieškovą, buvo panaudotas 20 minučių metodas. Be to, liudytoja parodė, kad formaldehidą išsiria ne tik baldas, bet ir sintetinės medžiagos (kilimai, plastmasė, klijai). Abu liudytojai parodė, kad laboratorija išvadų neteikia, jų tyrimai yra palyginamasis darbas, komentaras žmogui, pageidavusiam tyrimą atlikti (t. 3 b.l. 80-81). Esant neaiškiam nurodomos normos traktavimui, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tyrimo būdas buvo parinktas pagal suinteresuotos šalies pageidavimą, o kilus ginčui dėl atlikimo būdo, ieškovai nepateikė nešališkų įrodymų dėl paros matavimų atlikimo (pvz., cheminių tyrimų protokolo ekspertinio įvertinimo), taip pat į tai, kad ieškovų namas yra pastatytas 2006-2008 metais, į jį įsikėlė 2011 metais, byloje nėra įrodymų apie kitus name esančius baldus, naudotas medžiagas, įvairias dangas, kad Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. protokoluose Nr. Ch747 ir Nr. Ch 2069 nurodyti oro mėginiai buvo imti jau nesant atsakovės baldų, o 2012 m. spalio 5 d. buvo tirtas oras svetainėje ir lauke, kur nebuvo ginčo baldų, teisėjų kolegija sprendžia, jog paros cheminių tyrimų protokolai patikimai nepatvirtina ieškovų teiginių apie didesnę už leistiną baldų skleidžiamo formaldehido koncentraciją (CPK 185 straipsnis).
Abiejų šalių pateiktais formaldehido koncentracijos baldų detalėse tyrimais pirmosios instancijos teismas nesirėmė dėl to, kad ir VŠĮ „Tuvtechnika", ir UAB „Alzida“ juos grindė standartu LST EN 13986:2006, skirtu statybinėms konstrukcijoms. Lietuvos standartizacijos departamentas,internetiniamepuslapyje tp://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=0&pid=614756> teikdamas informaciją apie minėtą LST EN 13986:2006 standartą nurodo, jog šis standartas neskirtas medienos skydams, kurie nenaudojami statybinėms konstrukcijoms.
Apeliantė atsakovė teigia, kad standartas LST EN 13986:2006 yra inkorporuotas į Lietuvos higienos normą HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“, taikomą polimeriniams statybos produktams, naudojamiems statant gyvenamuosius namus, viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatus, įrengiant patalpas ir polimerinėms baldinėms medžiagoms (pagal šios higienos normos 5.3 punktą ja yra baldinė medžiaga, kurios pagrindinė medžiaga arba rišiklis yra polimerinis (stambiamolekulinis ) organinis junginys) (šie junginiai yra gamtiniai (pvz., gintaras) arba dirbtiniai (plastmasės, guminės medžiagos, pluoštai arba medžiagos su maišytom charakteristikom). Anot atsakovės, inkorpporaciją patvirtina minimos HN 4.10 punktas dėl nuorodos į dokumentą LST EN 13986:2003 ir 15 punkto „Reikalavimai gaminant polimerinius statybos produktus ir polimerines baldines medžiagas“ 8 papunktis, kuriame nurodoma, kad smulkinių plokščių, sluoksniuotos medienos, plaušų plokščių bei medienos skydų išorinė kontrolė ir produkcijos kontrolė įmonėje atliekamos pagal LST EN 312:2004, LST EN 622-1:2004, LST EN 636:2004, LST EN 13986:2003 (4.8, 4.11, 4.9, 4.10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad HN 105:2004 4.10 punkte ir 15.8 punkte nurodyto standarto LST EN 13986:2003 pavadinimas yra Medienos skydai, naudojami konstrukcijoms, o VŠĮ „Tuvtechnika" tyrimai yra pagrįsti LST EN 13986:2006 Medienos skydai, naudojami statybinėms konstrukcijoms. Tai nėra to paties akto vėlesnė redakcija, be to, vėlesnis aktas negalėjo būti inkorportuotas į ankstesnį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, teisingai nurodė, kad šis standartas neskiriamas tiems medienos skydams, kurie nenaudojami statybinėms konstrukcijoms. Tyrimu negalima remtis ir dėl to, kad VŠĮ „Tuvtechnika" tyrė apdailintos medienos skydą (lentyną iš ofiso spintos art. 487A), tačiau ieškovai iš atsakovės nepirko nei ofiso spintos, nei tokio medienos skydo. UAB „Alzida“ tyrimai yra pagrįsti analogiškai Lietuvos standartizacijos departamento įvertintu LST EN 13986:2005 (lietuviškosios versijos žymuo LST EN 13986:2006) (pažymėtina, kad ieškovai neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl UAB „Alzida“ išvados atmetimo). Nors UAB „Alzida“ tyrimo išvadoje nurodyta, kad tokią pat klasifikaciją turi ir standartas LST EN 312:2003 „Smulkinių plokštės. Techniniai reikalavimai“, kuriame yra reikalavimai P2 tipo plokštei, naudojamai vidinei įrangai (įskaitant baldus), ja remtis negalima dėl šių priežasčių: protokole nurodyta, kad UAB „Alzida“ tyrė antstolio atrinktas medines detales iš ginčo baldų (spintos lentynos detalę, viengulės lovos grotelių detalę, spintos durų atramas, komodos stačiaus detalę), tačiau vertindama rėmėsi ir medienos skydų, ir smulkinių plokščių vertinimo standartais; šalys ginčijasi dėl medžiagos, iš kurios pagaminti baldai (ieškovė teigia, kad atskiros jų detalės buvo iš medienos drožlių, ieškovė – kad baldai iš medienos masyvo, kai kurios detalės – iš faneros (ne iš drožlių, o iš klijuotos medienos). Nei tyrimo protokole, nei jokiame kitame įrodyme nėra užfiksuota medžiagos, sudarančios UAB „Alzida“ ištirtas detales, sudėtis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tirtos detalės buvo iš smulkinių plokščių. Bet kokiu atveju standartas LST EN 312:2003 „Smulkinių plokštės. Techniniai reikalavimai“ nėra įtrauktas į HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“, o standartu LST EN 13986:2005 negalima remtis dėl aukščiau nurodytos priežasties.
Vadovaudamasi išdėstytais įrodymais ir CPK 185 straipsniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis apie formaldehido koncentraciją patalpų ore, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės parduoti baldai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nėra saugūs ir kokybiški dėl to, kad juose esančio formaldehido koncentracija viršija leistiną normą. Netinkamas įrodymų įvertinimas šiuo atveju nenulėmė netinkamos materialinės teisės normos pritaikymo, nutraukiant baldų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jis turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovams neįrodžius viršytos formaldehido sklaidos, nėra priežastinio ryšio tarp 3 033,95 Lt ieškovų išlaidų, kurios susidarė dėl oro cheminių tyrimų atlikimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 300,00 Lt. Pripažinus, kad ieškovų pretenzijos dėl baldų kvapo atsakovei yra pagrįstos, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. neįvykdytos CK 6.363 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti daiktų kokybę ir ieškovų turėtų išlaidų vaikų sveikatos tyrimui UAB „Beta medical“ 732,00 Lt (tėvų susirūpinimas aštriai kvepiančių baldų poveikiu vaikų sveikatai yra pagrįstas ir protingas; remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,4 punktais, CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 185 straipsniu, teisinga spręsti, kad tokios išlaidos buvo būtinos) bei pašto išlaidų susirašinėjant su atsakove - 16,98 Lt, iš viso – 748,92 Lt (216,90 Eur). Ši sprendimo dalis pakeistina, priteistus nuostolius sumažinant (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330 straipsnis).
Ieškovams neįrodžius viršytos formaldehido koncentracijos, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų pardavus baldus, kuriuose esantis šios cheminės medžiagos kiekis neviršija leistinų normų, ir ieškovų nurodytų dukrų susirgimų, kuriuos, pirmosios instancijos teismo nuomone, sukėlė formaldehido koncentracija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų padaryti išvadą apie priežastinį ryšį tarp ieškovų dukterų susirgimų ir atsakovės neįvykdytos CK 6.363 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti daiktų kokybę, t.y. ieškovams nepriimtino kvapo baldų pardavimo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „G. ir E. A. 2012-09-24 diagnozuotas alerginis dermatitas, kurio simptomai išnyksta vaikams išvykus iš namų, šeimos nariams prasidėjo galvos skausmai, išsausėjo oda, (52 b.l., 1 t.). E. A., konstatuotas tracheobronchitas su bronchospazmu dėl virusinės infekcijos; alergiją gali iššaukti Formaldechhiti koncentracija (76-77 b.l., 3 t.); G. A. diagnozuotas padidėjęs bronchų jautrumas, konstatuotas 85 proc. bronchų reaktyvumas, rodantis cheminių dirgiklių pasekmes (b.l. 68-69, 71-86, 1t), konstatuota kvėpavimo takų liga trachiobronchitas (kodas J20); anksčiau nebuvo alergiška, alergija neišnyks, ji gali tik kartotis. Abi mergaitės stebimos dėl astmos. E. A. alergiją gali iššaukti Formaldechhido koncentracija (76-77 b.l., 3 t.). Abiems mergaitėms prognozė ateičiai - sveikatos sutrikimai niekada neišnyks, alergija ir dermatitas gali tik plėstis kitai medžiagai.“
Pirmosios instancijos teismas vaikų nusiskundimus sveikata susiejo su baldų įsigijimu vien todėl, kad iki baldų sumontavimo 2012 m. balandžio 30 d. nusiskundimų nebuvo. Šią išvadą paneigia G. A. sveikatos istorija, iš kurios matyti, jog mergaitei sausas kosylus, bronchopneumonija buvo diagnozuoti 2007 metais. 2012 m. rugpjūčio mėnesį E. A. buvo konsultuota vaikų alergologės–pulmonologės dėl neseniai atsiradusių odos bėrimų, slogos, kosulio nakties metu. Nurodyta, kad sipmptomai atsirado po to, kai mergaitės kambaryje buvo nupirkti nauji baldai, turinys nepaprastai aštrų kvapą. Pakeitus aplinką, simptomai išnyksta (logiška, kad šias aplinkybes nurodė tėvai). Nurodyti objektyvūs duomenys – sausa odelė, ypač veido, kaklo, krūtinės ląstos srityje, nosis saikiai užgulusi, nedidelė serozinė sloga, vidaus organai be matomos patologijos. Išvada: tikėtina, jog simptomus išprovokavo aplinkos veiksniai, diagnozės patikslinimui tikslinga tirti dėl galimos sensibilizacijos, kol kas dėl tyrimų susilaikyta, „šiuo metu daugiausiai duomenų už alerginį dermatitą ir padidėjusį ūminį bronchų reaktyvumą“ (t. 1 b.l.52). Iš UAB CD8 klinikos medicininių dokumentų išrašo matyti, kad E. A. buvo pakartotinai konsultuota alergologo ir klinikinio imunologo 2012 m. rugsėjo 24 d. Nustatyta diagnozė tracheobronchitas su bronchospazmu dėl virusinės infekcijos, alergijos oro alergenams nėra, yra alergija nikeliui. Iš aplikacinio mėginio su cheminiais alergenais matyti, jog alergijos formaldehido dervai nėra (t. 1 b.l.71-72). E. A. pažymos dėl neatvykimo į ugdymo įstaigą dėl ligos išduotos 2012 m. rugsėjo 6-12 d., rugsėjo 21-28 d., 2012 m. gruodžio 10-12 d. dėl dianozuoto J06.9 susirgimo, 2012 m. spalio 22 d. – lapkričio 2 d.- dėl J00 susirgimo. 2012 m. gruodžio 13 d. G. A. konsultuota vaikų alergologės–pulmonologės LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose dėl padidėjusių resipiracinių simptomų. Išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad mergaitė tirta alergologiškai, sensibilizacijos patikslinti nepavyko, atlikus bronchų tyrimą, nustatytas vidutinio laipsnio bronchų reaktyvumas. 2012 m. rugsėjo 24 d. ji konsulsuota alergologo ir klinikinio imunologo, nustatyta diagnozė alergija nuo namų dulkių, beržinių medžių, pasireiškianti alergine sloga, dermatito požymius galėjo išprovokuoti dirginančios cheminės medžiagos aplinkos ore, šiuo metu alergijos dažniausiems eheminiams elementams nėra Iš aplikacinio mėginio su cheminiais alergenais matyti, jog alergijos formaldehido dervai nėra (t. 1 b.l.73-85). Iš medicinos mokslų daktaro P. P. išvados matyti, kad kodu J00 įvardijama liga yra peršalimas, J06 – ūminės kelias vietas pažeidžiančios ir nepatikslintos vietos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, J 06.9 – ūminė nepatikslinta viršutinių kvėpavimo takų infekcija; jei nėra alergijos formaldehidui ir žmogus nėra alergiškas oro alergenams, tai baldai, savo sudėtyje turintys formaldehido, negali iššaukti alerginio dermatito, kosulio arba astmos; jei žmogus yra alergiškas erkėms (nurodytos konkrečios rūšys), beržiniams medžiams, šie alergenai aplinkoje gali iššaukti alerginį dermatitą, kosulį, galvos svaigimą arba astmą. Liudytoja J. S., konsultavusi vaikus kaip gydytoja alergologė, paaiškino, kad G. A. alergiją parodė mėginys su oro alergenais, E. A. alergiška nikeliui, alergiją galėjo sukelti ir virusas, ir aštraus kvapo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo manymu, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovai gyvena naujame name. Ieškovas nepagrindė įrodymais savo teiginio apie namo įrengimui ir apstatymui panaudotas tik natūralias medžiagas, taigi neatmestina, kad name yra ir kitų galimų oro taršos šaltinių, kurie, jei vaikų susirgimai būtų ekspertuojami, turėtų būti aptarti. Tokiu būdu akivaizdu, kad rašytiniuose įrodymuose nėra medicininės išvados, jog ieškovų dukrų susirgimai – alerginis dermatitas, tracheobronchitas su bronchospazmu, bronchų jautrumas, bronchų reaktyvumas, kodais nurodytos susirgimų diagnozės – yra sukelti formaldehido kvapo, kurį, kad ir leistinu kiekiu, skleidžia vaikų tėvų įsigyti baldai, o įrašai, kad alerginis dermatitas prasidėjo po baldų įsigjimo, yra pagrįstas vaikų tėvų žodžiais.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė vaikų sveikatos sutrikimu (nurodė, kad dukroms prasidėjo alerginis dermatitas, kosulys, galvos svaigimas, nuolatiniai sveikatos sutrikimai), todėl susirgimai ir jų priežastys turi būti nustatyti medikų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Prielaidomis, publikacijomis viešojoje erdvėje, straipsniais žurnaluose, su konkrečiu paciento ištyrimu nesusieto pobūdžio gydytojų pasisakymais ir liudytojų parodymais tokiu atveju remtis negalima. Nei rašytiniai įrodymai, nei P. P. išvada, nei liudytojos J. S. parodymai nėra pakankami konstatuoti konkrečią ieškovų vaikų susirgimų diagnozę, kurią sukėlė jų tėvų įsigytų baldų kvapas. Šių įrodymų turinio prieštaravimams pašalinti apeliacinės instancijos teismas ginčo klausimą siūlė išsiaiškinti medicininės ekspertizės paskyrimo būdu. Ieškovas jos atsisakė, todėl, atsižvelgdama į tai, kad prieštaringas, ieškovų teiginių nepatvirtinantis arba surašytas pagal jų paaiškinimus šių įrodymų turinys vaikų sursirgimų priežastinio ryšio su baldų kvapu neįrodo, priešingą pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija laiko nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).
Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovų vaikams, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančių CK 6.247 ir 6.249, 6.250 straipsnių nuostatas dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to panaikintina sprendimo dalis priteisti vaikams neturtinę žalą. Priimtinas naujas sprendimas ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovų A. G. A. ir D. A. nuolatinio nerimo dėl nepilnamečių dukrų sveikatos sutrikimų bei jų pasekmių ateičiai (neįrodyta, kad sveikatos sutrikimus sukelė baldų kvapas). Sutiktina, kad šie ieškovai turėjo nepatogumų, nors didžiąja dalimi ir nepagrįstų, dėl baldų tyrimų, susirašinėjimo su atsakove dėl baldų kokybės, todėl D. A. priteista neturtinė žala mažintina pusiau (iki 145 Eur) (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliantai ieškovai neįrodė, kad įsigytų baldų skleidžiama tarša viršija leistiną ir dėl yra pavojinga sveikatai, todėl atmestini nepagrįsti jų skundo argumentai apie įvairių dėl to atsiradusių pergyvenimų ir nepatogumų įvertinimą.
Atitinkamai pakeistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka (CPK 93 straipsnio 1,5 dalys).
Ieškovai yra patyrę 3 630,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 3 b.l. 33-34), atsakovė – 17 430,00 Lt atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Nesutiktina su apeliante atsakove, kad, sprendžiant dėl šių išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė 98 straipsnio 2 dalies, t.y. rekomendacijų 2 punkto. Nagrinėjama byla vienodai sudėtinga yra abiems šalims, todėl nebūtų protinga ir teisinga spręsti, kad, vertinant iš atsakovės pozicijų, jos atstovas įdėjo daugiau darbo laiko ir sąnaudų, nei ieškovų atstovas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pilnai patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tačiau ieškovams už advokato pagalbą sumokėjus beveik 5 kartus mažesnį atlyginimą, atsakovės patirtos išlaidos šioje byloje laikytinos neprotingomis, dalis jų yra nesusiję su nagrinėjama byla (skundas valstybinei mokesčių inspekcijai dėl ieškovo įmonės veiklos, skundas dėl antstolės Lukšienės veiksmų) (dėl pastarųjų išvadų atsakovės apeliacinio skundo nėra), todėl išlaidos mažintinos iki 3 630,00 Lt (1052 Eur).
Ieškovų pareikšto reikalavimo dydžio turtinė išraiška buvo 52 841,95 Lt (15 304,09 Eur), patenkinta reikalavimų dalis sudaro 6098,69 Eur, t.y. 40 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas pagrindins ieškinio reikalavimas, kad byla kilo ginant vartotojų teises, laikytina, jog patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos yra lygios, todėl šalims jų turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atitinkamomis proporcijomis yra paskirstytos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (po 28,96 Eur). Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti, sudaro 327 Eur (183 Eur už patenkintą turtinį reikalavimą, 144 Eur – už patenkintą reikalavimą dėl sutarties nutraukimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1,3 punktai, 96 straipsnis).
Apeliacinio proceso metu atsakovė sumokėjo 1 454 Lt (421,11 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, prašė priteisti 3 025 Lt (876,10 Eur) advokato pagalbos išlaidų (t. 4 b.l.74, 95, 98) ir 4 459,20 Lt kitų būtinųjų išlaidų (t. 4 b.l.77-83). Kadangi pastarosios išlaidos atsirado pirmosios instancijos teisme, prašymas dėl jų priteisimo turėjo būti pateiktas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, apeliacinės instancijos teisme jos nepriteistinos. Advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomendacijų 8.9 punke nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašė panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti, o yra patenkinta 60 procentų jos reikalavimų, atmetant pagrindinį reikalavimą dėl sutarties, atsakovei iš ieškovų priteistina 50 procentų šios sumos ir tokia pati dalis už apeliacinį skundą mokėtino 421,11 Eur dydžio žyminio mokesčio, iš viso – 649 Eur (211+438).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą.
Panaikinti jo dalį, kuria ieškovėms G. A. ir E. A. priteista po 5000,00 Lt neturtinės žalos, priimti naują sprendimą ir šią ieškinio dalį atmesti.
Sumažinti ieškovui A. G. A. priteistų nuostolių dydį iki 216,90 (dviejų šimtų šešiolikos Eur 90 ct), ieškovei D. A. priteistą neturtinę žalą – iki 145 (vieno šimto keturiasdešimt penkių) Eur.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovų priteistos 1162,00 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovės, ją išdėstant taip:
„Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Faber klasika“, į.k. 301560649, 355,96 (tris šimtus penkiasdešimt penkis Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. G. A., a.k (duomenys neskelbtini), ir D. A., a.k (duomenys neskelbtini), 649 (šešis šimtus keturiasdešimt devynis ) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Faber klasika“, į.k. 301560649.