Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-02-25 nutarimu Nr. 69-184 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau ir – Nutarimas dėl nubaudimo), pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda - 7 parų uždarymu į baudos izoliatorių (b. l. 38). A. K. nubaustas už tai, kad 2016-02-24 apie 10.37 val. apžiūrint 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą su pareigūnais nuteistasis elgėsi nemandagiai, įžūliai, nevykdė nurodymų nusiraminti, grasino pareigūnams, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, 2016-02-24 būdamas 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos budintysis, neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos. Pareiškėjas nesutikdamas su paskirta nuobauda pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2S-1725 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, kadangi pareiškėjas nevykdė pareigų, nustatytų BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose (b. l. 48-50).

Ginčas byloje kilęs dėl 2016-02-25 nutarimo Nr. 69-184 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 2S-1725 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimas dėl nubaudimo grindžiamas keliomis aplinkybėmis. Pirma, tai, kad A. K. su pareigūnais elgėsi nemandagiai, įžūliai, nevykdė nurodymų nusiraminti, grasino pareigūnams, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ir antra - tai, kad pareiškėjas, būdamas 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos budintysis, neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos. Pareiškėjas abi aplinkybes neigia.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu; 73 punktas - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tame tarpe nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (73.4. punktas), laikytis asmens higienos (73.5 punktas) ir laikyti maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus tik specialiai tam įrengtose vietose (73.8 punktas). BVK 142 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, tame tarpe - uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų, kuri skiriama pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 142 str. 1 d. 4 p., 143 str. 7 d.).

Taigi, Taisyklių 50, 73, 73.4, 73.5, 73.8 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimas yra vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia BVK 142 straipsnyje numatytas pasekmes. Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad pažeidimų nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 71-74) matyti, kad 2016 m. vasario 24 d. apie 10 val. 37 min. apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius A. A., vyresnysis specialistas V. P. ir inspektorius D. K. apžiūrėjo 8-ojo būrio 1 - ąją gyvenamąją patalpą, tikslu nustatyti ar nuteistieji laikosi asmens higienos. Apžiūros metu A. K. pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstaigoje esama tvarka, pakeltu balso tonu, nemandagiai, vartodamas necenzūrinius žodžius bei paėmęs ir atidaręs polietileninį maišelį, kuriame galimai buvo vabzdžiai, pridėjo jį pareigūnui A. A. prie kaklo ir grasino maišelio turinį užpilti jam ant sprando. Į pareigūnų reikalavimus nusiraminti, jis nereagavo, o gestikuliuodamas rankomis, pakeltu nemandagiu tonu grasino teismais, specialiomis tarnybomis, prezidente. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. A., D. K., ir V. P. patvirtino, kad 2016 m. vasario 24 d. apie 10 val. 37 min., jiems atliekant 8-ojo būrio 1 - osios gyvenamosios patalpos apžiūrą, A. K. bendraudamas su jais buvo nemandagus, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, neklausė jų nurodymų apsiraminti bei grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo.

Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esanti tarnybinio patikrinimo išvada, bei liudytojų A. A., D. K., ir V. P. parodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie tai, jog A. K., atliekant 8-ojo būrio 1 - osios gyvenamosios patalpos apžiūrą, pakeltu balso tonu reikšdamas nepasitenkinimą įstaigoje esama tvarka, elgdamasis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų prižiūrėtojų nurodymų nusiraminti bei grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Liudytojo E. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jam esant patalpoje, tarp pareiškėjo ir pareigūnų konfliktas nebuvo kilęs, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, kadangi liudytoją ir pareiškėją sieja draugiški santykiai, kartu atlieka bausmę bei gyvena toje pačioje patalpoje, todėl liudytojo E. P. parodymai atmetami kaip nepagrįsti, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pareiškėjo parodymai apie tai, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo, negrasino vabzdžių užpilti pareigūnui už kaklo, vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės, todėl atmetami. Pareiškėjo argumentai, kad paskirta nuobauda, tai - pareigūnų kerštas už jo rašomus skundus kitoms institucijoms, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad 2016-02-24 Pravieniškių PN-AK pareigūnai apžiūrėjo ne tik pareiškėjo, bet ir kitas gyvenamąsias patalpas ir užfiksavo ne tik A. K., bet ir kitų nuteistųjų drausmės pažeidimus (b. l. 128).

Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, privalėdamas vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus - nevartoti necenzūrinių žodžių, elgtis mandagiai, paklusti nurodymui nusiraminti, jų nevykdė, be to grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. bei Taisyklių 50 p., 73.4 p. reikalavimus, todėl darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. vasario 25 d. nutarime Nr. 69-184 pagrįstai konstatavo, jog A. K. padarė režimo pažeidimą ir už tai jam buvo paskirta nuobauda.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Taisyklių 73.5 p. (privalo laikytis asmens higienos), 73.8 p. (privalo laikyti maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus tik specialiai tam įrengtose vietose) bei 2015-04-03 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-145 „Dėl materialaus turto esančio nuteistųjų bendrabučiuose kontrolės tvarkos aprašo“ 8 p. (budintis gyvenamojoje patalpoje nuteistasis budėjimo metu atsako už švarą bei tvarką toje patalpoje) nuostatas. Akcentuotina, kad atsakovas pripažindamas, jog pareiškėjas pažeidė minėtas nuostatas, nurodė iš esmės vienintelį motyvą – A. K. 2016-02-24 buvo patalpos budintysis, t. y. atsakingas už jos švarą bei tvarką, tačiau patalpa buvo nevalyta, šiukšlių kibiras buvo pilnas šiukšlių iki pat viršaus.

Teismo vertinimu, minėti atsakovo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-02-24 jis nebuvo patalpos budinčiuoju, todėl ir negalėjo būti atsakingu asmeniu už patalpos tvarką bei švarą. Byloje apklausti liudytojai (pareigūnai) nurodė, kad faktą, jog pareiškėjas budėjo minimą dieną, jie nustatė pagal ant durų kabėjusį budėjimo grafiką. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktas budėjimo grafikas (b. l. 118), kuriame pažymėta, jog 24 dieną budi A. K., nepatvirtina, kad A. K. budėjo būtent vasario 24 dieną. Akcentuotina, kad budėjimo grafike nenurodytas mėnuo, be to, jame pažymėta 31 diena, kai vasaris 2016 metais turėjo tik 29 dienas. Be to, budėjimo grafike nurodyta, kad A. K. budėjo ir 8 dieną, tačiau iš paties atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad A. K. nuo 2016-02-05 iki 2016-02-10 buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, t. y. A. K. 2016 m. vasario 8 dieną net nebuvo Pravieniškių PN-AK, nors pateiktame budėjimo grafike nurodytas, kad šią dieną buvo patalpos budinčiuoju (b. l. 117). Dėl šių priežasčių, teismas iš skundžiamo nutarimo šalina kaip neįrodytą aplinkybę, kad A. K. 2016-02-24 būdamas patalpos budintysis, neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos ir tuo pažeidė Taisyklių 73.5 p., 73.8 p. bei 2015-04-03 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-145 „Dėl materialaus turto esančio nuteistųjų bendrabučiuose kontrolės tvarkos aprašo“ 8 p. reikalavimus. Tuo pačiu teismas pažymi, kad šių aplinkybių pašalinimas iš skundžiamo nutarimo, nepaneigia pareiškėjo padarytų kitų nustatytų ir aptartų režimo pažeidimų ir nesudaro pagrindo kitaip įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi bausmių vykdymo kodekse (BVK 142-144 str.) nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, gavęs A. K. skundą, (b. l. 48-50), įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2S-1725 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 69-184 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 2S-1725, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.