Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Anykščių (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 28 d. V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad V. K. 2016 m. birželio 24 d., 23 val. 52 min., Anykščių r. sav., Girelės k., vairuodamas traktorių VTZ VMTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),sustojęs neužtikrino saugumo, nesilaikė saugaus atstumo iki vartų, traktoriui pavažiavus atbuline eiga, kliudė kitam asmeniui priklausančius medinius kiemo vartus ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių išaiškinimo, vartojo alkoholį. Traktoriui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Nepateikė traktorininko pažymėjimo. Surašant protokolą V. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį.

V. K. nepripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad vartų nesugadino. Ant vartų spynos nebuvo, vartai neužsidaro, jie buvo surišami virve. Prie kavinės vagojo bulves ir su traktoriumi apsisuko prie vartų. Ant vartų nebuvo nei spynos, nei kabliuko. Savininkas išėjęs pro vartus šaukė, kodėl važinėja jis su traktoriumi, sakė, kad nukrito kabliukas. Tai buvo apie 20 valandą. 22 valandą jis jau buvo namuose ir namuose gėrė alkoholį. Policijos pareigūnai atvažiavo apie 2 valandą nakties. Traktorių vairavo blaivus, teisę vairuoti turi. Nepasiliko vietoje, nes buvo įsitikinęs, jog vartų neapgadino.

Institucijos, surašiusios protokolą atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, kad iš pateiktos surinktos medžiagos, nustatė, kad V. K. apsisukdamas traktoriumi kliudė vartus ir juos apgadino, todėl už padarytus pažeidimus surašė protokolą ir už padarytus pažeidimus prašo skirti nuobaudą.

Liudytojas S. V. paaiškino, jog vartai nebuvo užrakinami spyna, užrišami virve. Savininkai nuvalė senus vartų dažus ir paliko natūralų medį. Tą dieną vartus matė, nes po įvykio ėjo pirkti žuvies. Nesimatė, kad vartai būtų sulaužyti.

Liudytojas K. A. paaiškino, kad priekyje važiavo traktorius, kurį vairavo V. K., o jis kartu su J. Z. ir D. K. ėjo į kavinę. Kavinės savininkas pradaręs vartus, šaukė ant V. K. Savininkas šėrė V. K. per ranką. V. K. vagojo bulves ir prie vartų apsisuko. Vartų nekliudė.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad ji su J. Z., A. A. ėjo į kavinę pirkti žuvies. Tėvas V. K. su traktoriumi važiavo vagoti bulvių. Visi sustojo prie vartų. Tėvas prie vartų apsisuko ir išėjęs kavinės savininkas pradėjo ant jų šaukti. Ji stovėjo prie tvoros. Tėvas apsisukdamas su traktoriumi į vartus neatsitrenkė. Vartai buvo praviri, spynos nematė. Savininkas užsipuolė tėvą, bandė jį ištraukti iš traktoriaus. Tėvas buvo blaivus. Vartai buvo mediniai.

Liudytojas J. Z. paaiškino, kad jis su D. K., K. A. ėjo į kavinę, paskui važiuojantį traktorių, kurį vairavo V. K.. V. K. važiavo vagoti bulvių. V. K. apsisuko prie kavinės vartų. Savininkas atidaręs vartus ėmė šaukti, kodėl važinėja su traktoriumi, kad baidome klientus, pavadino „valkatomis“, grasino V. K.. V. K. apsisukdamas vartų nekliudė, spynos nebuvo. Apžiūrėjo vartus, vartai nebuvo apgadinti.

Liudytojas A. A. paaiškino, jog apie 23.52 valandą buvo gautas pranešimas, kad sulaužyti kiemo vartai. Kada atvažiavo į vietą, vartus rado uždarytus. J. R. P. paaiškino, kad nulaužė metalinę plokštelę, spyną. Spyna buvo iš vidinės - kiemo pusės. J. R. P. nurodė, kad vartus sugadino V. K.. Apžiūrėjo traktorių. Nematavo aukščių, tačiau mano, kad įbrėžimas ant vartų galėjo būti padarytas plūgeliu.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, jog V. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

To paties įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai…dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

Iš esamos medžiagos, pagal pateiktas fotonuotraukas, paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, liudytojų S. V., K. A., D. K., J. Z. paaiškinimus, galima teigti jog vartai nebuvo sugadinti ir žala nepadaryta. Posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, kad vartai buvo surišami virve, niekas nematė spynos, savininkas J. R. P atsidaręs vartus, šaukė ant V. K. Posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. A., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą, paaiškino, jog vartų spyna buvo iš vidaus – kiemo pusės, vietoje matavimų neatliko. Iš byloje esamos fotolentelės, matyti, kad vartai atsidaro į kiemą (b.l. 8). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie vartų sulaužymą ir žalos dydį. Iš esamos fotonuotraukos nustatyti vartų apgadinimų nėra galimybės (b.l.9), apgadinimai realiai neįžiūrimi. Pateiktose nuotraukose, jokių vartų apgadinimo žymių nematyti (b.l.29).Į posėdį kviečiamas J.R. P. neatvyko, nors buvo priimta nutartis jį atvesdinti, šaukimas įteiktas (b.l.50,59-60), nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Surinktų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai teigti, kad V. K. sulaužė vartus, padarė žalą J.R. P.. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių paties V. K. ir liudytojų parodymus. Iš garso įrašo matyti, kad V. K. atvykusiam policijos pareigūnui aiškino, jog vartų jis nesugadino. Liudytojų parodymai susiję, neprieštarauja tarpusavyje, patvirtina tas pačias aplinkybes.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Pareigą pasilikti įvykio vietoje toks asmuo sąmoningai ignoruoja paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog V. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tai jis neturėjo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir iki jo aplinkybių išaiškinimo, nevartoti alkoholio, t.y. nėra jo veiksmuose ir pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

V. K. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, nes kaip nustatyta teisę vairuoti traktorių turi.

Dėl išdėstytų aplinkybių, V. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K. 2016 m. birželio 24 d., 23 val. 52 min. Anykščių r. sav., Girelės k., vairavo traktorių VTZ VMTZ, valstybinis numeris 1155LV,kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. V. K. veika surašant protokolą teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka metų bėgyje nebaustas. Esant nurodytoms aplinkybėms V. K. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume (ATPK 30² straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsniu, 286 – 288 straipsniais, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16059179354.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukti, nenustačius V. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.