Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinę ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ???

jis, 2024-08-18 apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu su sese A. B., panaudojo fizinį smurtą savo sesers A. B. atžvilgiu, tai yra tyčia nugriovė seserį ant grindų ir pradėjo spardyti abejomis kojomis, ne mažiau tris kartus į sesers A. B. kairę ranką, po ko jai atsirado hematoma, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos LR BK 140 str. 2 d.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Lietuvių kalbą moka gerai, parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo šiuo metu nepageidauja. Įtarimas perskaitytas, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, parodymus duoti sutinka. Į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas. Nori parodyti, kad nuo 2024-08-05 dienos gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pas savo seserį A. B., nes gavo orderį dėl konflikto su mama ir A. priėmė jį laikinai pagyventi pas save. Tarp jo ir A. dažnai kildavo nesutarimų, bet niekad nesmurtavo prieš sesę. 2024-08-18 priežasties dėl ko kilo konfliktas nelabai atsimena, bet galimai dėl to, kad jis niekur nedirba ir neturi savo pinigų asmeninėms išlaidoms. A., kol jis gyveno pas ją, jį išlaikė. Kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir ., jis paėmė jos telefoną ir numetė ant grindų, dėl ko telefonas sudužo. Tada jie susistumdė ir abudu nugriuvo ant grindų. Jam gulint ant žemės, galimai kaire koja, sudavė du kartus A. į kairę ranką. Kiek atsimena, po tų smūgių jie atsistojo ir daugiau nekonfliktavo, bet jo sesė A. iškvietė policiją. Norėtų paminėti, kad šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, jį išlaiko mama. Dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, daugiau neturi ką parodyti. (b.l. 71-74).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-A. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024-08-18 apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos brolis R. D., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia nugriovė ją ant grindų ir pradėjo spardyti ją abejomis kojomis ne mažiau tris kartus į jos kairę ranką, po ko jai atsirado hematoma. Tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.1-2);

-2024-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolente, kuriuose nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matomas geltonos spalvos, trijų aukštų gyvenamasis namas, ant namo yra užrašytas 29 skaičius. Namo teritorija aptverta tvora. Apžiūros metu tvora atrakinta ir atidaryta. Tiesiai už jos matomos pagrindinio įėjimo į namą durys, kurios apžiūros metu yra uždarytos, atrakintos. Įėjus į namus, patenkama į koridorių, kuriame kairėje pusėje yra praėjimas į patalpą Nr. 1 (vonios kambarys), taip pat kairėje pusėje yra praėjimas Nr. 2 (drabužinė), o dešinėje pusėje matomas praėjimas į patalpą Nr. 3 (virtuvė). Koridoriuje matoma bendra netvarka. Virtuvėje, taip pat matoma didelė netvarka. Kairėje pusėje matomas praėjimas į antrą aukštą ir į rūsį. Tiesiai yra praėjimas į patalpą Nr. 4 (apžiūros objektas), įėjus į patalpą Nr. 4, kairėje pusėje matomas stalas ir daug išmėtytų daiktų, dešinėje pusėje televizorius ir baldai. Patalpoje Nr. 4 matoma bendra netvarka. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. (b.l. 3-6);

-nukentėjusiosios A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024-08-18 apie 17:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos R. R. R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nugriovė ją svetainės kambaryje ant grindų ir pradėjo spardyti ją abejomis kojomis ne mažiau tris kartus į jos kairę ranką, dėl to ji pajuto fizinį skausmą ir ant kairės rankos atsirado mėlynė. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji priėmė savo brolį R. D. laikinai pagyventi savo namuose nuo 2024-08-05, t.y. pirmadienio, todėl, kad R. D. policijos pareigūnų buvo išduotas orderis, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su jų mama. Jos brolis jau apie 3 metus niekur nedirba, ji už savo pinigus jį išlaiko, už viską sumoka. Nuo to laiko, kai jis pradėjo gyventi su ja, jie visą laiką konfliktavo, jos brolis yra labai konfliktiškas ir agresyvus, ankščiau prieš ją ir jų motiną smurtavo - griebė už rankų, dėl ko liko mėlynės, tačiau pareiškimo nerašė. Šiandien, t.y. 2024-08-18, jie, kaip ir visą laiką, žodžiu konfliktavo dėl įvairų buitinių dalykų, o apie 17:00 val. ji sėdėjo svetainėje prie stalo ir komentavo brolio naudojimosi telefonu išlaidas, už kurias jai reikia sumokėti. Tuomet tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ji jam pasakė, kad tuoj pat skambina policijai. Tada jis pradėjo atiminėti iš jos rankų jos telefoną, ji bandė telefoną išlaikyti Jis ją pargriovė ant grindų ir pradėjo spardyti ją abejomis kojomis, ne mažiau tris kartus į jos kairę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir ant kairės rankos atsirado mėlynė. Po šių veiksmų jam pavyko atimi jos telefoną, kurį jis metė į grindis, dėl ko jos telefonas sudužo ir nebeveikia. Kai ji atsikėlė, jos brolis dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto nedidelį fizinį skausmą. Tuomet ji pabėgo į vonios kambarį, užsirakino ir iš darbinio telefono paskambino į policiją. Paskambinus policijai išėjo į lauke pastatytą automobilį ir laukė atvykstančių pareigūnų. Daugiau papasakoti nieko negali, dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 2);

-nukentėjusiosios A. B. papildomos apklausos protokolu, kur ji parodė, kad kilus konfliktui su jos broliu R. D., brolis sudaužė jos telefoną. Dėl telefono ji pretenzijų broliui neturi, nes telefonas buvo apdraustas ir dėl to jai jį sutaisė draudimo įmonė. Broliui dėl to jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.( b.l. 141-142);

-2024-10-11 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas BPC garso įrašas BPC ID 92299351117. Skambučio data 2024-08-18, skambučio pradžios laikas 17:12 val. Skambučio trukmė -1 minutė 18 sekundžių. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad į BPC kreipiasi moteris (A. B.), kuri nurodo, kad "Broliui buvo iškviesta policija pas tėvus neleido gyventi, aš priėmiau jį pas save, jis čia kelia triukšmą, mane muša, sudaužė mano telefoną, blogai elgiasi, aš noriu jį irgi izoliuoti".(b.l. 106 - 108);

-2024-10-11 apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad vaizdo įrašas pavadinimu: ,,PSS-20240818-174053UTC+0300“ įrašo trukmė 30 minučių. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Policiją pasitinka moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. B.), kuri pasako, kad brolis ją apspardė kojomis, sudaužė jos telefoną. Pareigūnas bendrauja su įtariamuoju (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. D.). Pareigūnai surašo asmeniui šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai, patikrina asmens duomenis. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas pavadinimu: ,,PSS-20240818-181054UTC+0300“ įrašo trukmė 7 minutės 55 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai įteikia šaukimą ir paleidžia. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas pavadinimu: ,,PSS-20240818-182936UTC+0300“ įrašo trukmė 30 minučių . Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja A. ir pildo procesinius dokumentus. A. pasakoja, kad su broliu R. dažnai konfliktuoja ir čia ne pirmą kartą jis prieš ją smurtauja. Nurodo, kad su dešinės rankos delnu trenkė į galvą, tačiau jai neskaudėjo. Vėliau bandant iš brolio atimti telefoną pargriuvo ant grindų ir jis su kojomis spardė jai per rankas, dėl ko atsirado mėlynė ant rankos, tačiau neskaudėjo. Pareigūnams paklausus, ar jai skaudėjo, atsako, kad jai neskaudėjo. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas pavadinimu: ,,PSS-20240818-185937UTC+0300“ įrašo trukmė 21 minutė 54 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai pildo apklausos protokolą. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga. (b.l. 110 - 112).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – kilusio žodinio konflikto metu su sese A. B., panaudojo fizinį smurtą savo sesers A. B. atžvilgiu, tai yra tyčia nugriovė seserį ant grindų ir pradėjo spardyti abejomis kojomis, ne mažiau tris kartus į sesers A. B. kairę ranką, po ko jai atsirado hematoma, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę ir vaizdinę bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami R. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais, nustatant jo trukmę didesnę už įstatyme numatytą minimalią.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 5 dalies 4 punkte, 6 dalimi, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – seserį – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti bausmės vykdymo laikotarpiu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai – kompaktinis diskas su BPC ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti R. D. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus– panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su BPC ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.