Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. R., dalyvaujant atsakovo atstovei Danguolei Grigolovičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lygių galimybių kontrolierės skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pareiškėjas A. R., atsakovė Lygių galimybių kontrolierė, tretysis suinteresuotas asmuo V. F., byla dėl Lygių galimybių kontrolierės 2006 09 20 pažymos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija padarė išvadą, kad kontrolierė, tirdama 2005 07 20 Tarnyboje gautą V. F. skundą, neišsiaiškino visų su juo susijusių faktinių aplinkybių, jų neįvertino, tuo pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 str. 2 d. bei 23 str., kuriame įtvirtintos taisyklės, skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendime taip pat teigiama, kad kontrolierės pažyma yra nepagrįsta nustatytais faktais ir teisės normomis, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus, sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.

Lygių galimybių kontrolierė padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 11 10 sprendimą Nr. 2006/04-4R-273.

Paaiškina, kad lygių galimybių kontrolierė, ištyrusi V. F. skundą dėl seksualinio priekabiavimo, kurį jos atžvilgiu padarė A. R., 2006 09 20 surašė pažymą Nr. (06)-SN-84. Vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 6 dalimi, nusprendė įspėti A. R. dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimo.

Paaiškina, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas.

Nesutinka, jog kontrolierė privalėjo vadovautis bendraisiais LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintais individualaus administracinio sprendimo reikalavimais. Aiškina, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis specialiuoju įstatymu, o Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1, 2 ir 3 dalyse detaliai reglamentuojama skundo tyrimo eiga, 4 dalyje nurodyti pažymos surašymo reikalavimai. Kontrolierė priimdama sprendimą vadovavosi šio įstatymo nuostatomis. R. V. administravimo įstatymo 14 str. nuostatomis. Kontrolierė skunde dėsto savo nesutikimą ir su faktinių aplinkybių tyrimo vertinimu, kurį atliko Komisija. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paaiškina, kad jos atstovas yra deleguotas Europos Komisijos Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto, rengiančio rekomendacijas Europos Komisijai lyčių lygybės ir seksualinio priekabiavimo klausimais, narys. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra parengusi informacinę medžiagą bei sukūrusi skundų dėl seksualinio priekabiavimo tyrimo metodologiją. Todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kompetentingai ir pagrįstai pripažįsta, kad frazė, kuri buvo nagrinėta pažymoje, yra vulgari, žeminanti moters garbę ir orumą, netoleruotina ir neleistina viešojoje, o ypač darbo aplinkoje.

Nesutinka su Komisijos sprendime išdėstyta nuomone, kad kontrolierė nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog A. R. pavartota fraze siekė pakenkti ar faktiškai pakenkė konkretaus asmens V. F. orumui, sukurdamas bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Aiškina, kad Komisija negalėjo vertinti, ar A. R. pakenkė V. F. orumui, nes kiekvienas asmuo savo orumą vertina subjektyviai pagal galiojančias visuomenėse etikos, dorovės ir kitas normas. Remiasi Konstitucijos 21 str., kuriame teigiama, kad žmogaus orumą gina įstatymas.

Mano, kad Komisija nepagrįstai nesivadovavo Administracinių ginčų komisijų Darbo nuostatų 40 p., o vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 88 str. Dėl to mano, kad Komisija pritaikė netinkamą procesinės teisės normą ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Aiškina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. nurodytas sąvokas administravimo subjektai – tai subjektai, atliekantys viešojo arba vidaus administravimo funkcijas, o centriniais valstybinio administravimo subjektais yra institucijos, įstaigos, tarnybos, įmonės, jų tarnautojai, kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje. To paties įstatymo 2 str. yra viešojo administravimo sąvokos išaiškinimas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, priešingai nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, kurią įsteigė Vyriausybė, yra įsteigta Seimo 1999 05 25 nutarimu Nr. VIII- 1200, o lygių galimybių kontrolierius yra skiriamas Seimo, Tarnybos vadovą taip pat skiria Seimas. Būtent atskaitingumas ir pavaldumas Seimui neleidžia šios institucijos įtraukti į vykdomosios valdžios institucijų sistemą, kurios vienas iš požymių yra ją sudarančių institucijų atskaitingumas ir pavaldumas aukštesniosioms institucijoms, šiuo atveju Vyriausybei.

Daro išvadą, kad Lygių galimybių kontrolierius negali būti priskirtas centrinio valstybinio administravimo subjektų kategorijai, nes nėra Vyriausybės, kuriai pavesta įgyvendinti vykdomąją valdžią Lietuvoje, įsteigta institucija ir todėl lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų teisėtumo nagrinėjimas negali būti priskirtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nes tokiu būdu pažeidžiamas valstybinių valdžių savarankiškumo ir atskyrimo principas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė skundą ir jo argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas A. R. turėjo galimybę įrodinėti, jog nepadarė pažeidimo, tačiau jis šios galimybės atsisakė, nes atsisakė fonoskopinės ekspertizės atlikimo.

Taip pat pareiškėjas sutinka su Komisijos motyvais dėl nepilno aplinkybių ištyrimo. Mano, kad buvo pažeista Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. nustatyta skundo tyrimo eiga. Nenustatyta veiksmų data, o skundas gali būti paduotas tik per tris mėnesius nuo tokių veiksmų atlikimo. Konkrečios datos nebuvimas apsunkina ir pareiškėjo galimybes gintis. Skundžiamoje pažymoje netgi nebuvo datos, kada V. F. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Mano, kad kontrolierė nesurinko nei vieno įrodymo, kad įrašytas pokalbis vyko darbo aplinkoje. Nesurinkti įrodymai dėl garso įrašo autentiškumo. Kontrolierė, gavusi įrašą, pirmiausiai turėjo kreiptis į ekspertus, kurie turėtų patvirtinti, ar įrašas nėra sumaketuotas ar suredaguotas, kokia įrašo data. Komisija teisingai nurodė, kad pateiktieji įrašai negali būti tinkami įrodymai. Be to, slapta darytas pokalbio įrašas pažeidė Konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytą asmens teisę į privatų gyvenimą.

Iš pažymos matyti, kad daugelio svarbių faktų kontrolierė visiškai nenustatinėjo, o priėmė juos kaip savaime įrodytus faktus, nors jie yra išgalvoti.

Teigia, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog kontrolierė nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo tam tikrais pasisakymais siekė pakenkti ar pakenkė konkrečiam asmeniui. Bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių V. F. teiginius, jog dėl pareiškėjo veiksmų jai teko kreiptis į gydytojus.

Pareiškėjui neaiškus ir kontrolierės pažymoje esantis įrašas, kad A. R. organizuodamas darbą sukūrė darbuotojui blogesnes darbo sąlygas. Šis teiginys nėra atskleistas.

Nesutinka su kontrolierės teiginiais, kad Komisija nėra kompetentinga nagrinėti skundus dėl Kontrolierės pažymų. Teigia, kad nei ABTĮ, nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nėra teisės normos, kuri nurodytų, kad tokio pobūdžio skundas gali būti paduotas tik tiesiogiai teismui.

Kontrolierė niekur nėra nurodžiusi, kokia tvarka turėtų būti skundžiami kontrolierės veiksmai, o toks sąmoningas apskundimo tvarkos nutylėjimas yra teisėtumo ir teisingumo principų pažeidimas.

Prašo Lygių galimybių kontrolierės skundą atmesti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis atsisakė fonoskopinės ekspertizės todėl, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog neišlikęs autentiškas įrašas. Be to, V. F. teikiamos įrašų stenogramos yra skirtingos, jos keičiasi, tai įrodo ir pareiškėjo pateikta stenograma iš apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dėl V. F. atleidimo iš darbo. Mano, kad įrašas turi būti pilnas, nes negalima paimti vienos frazės iš konteksto ir vertinti.

Paaiškina, kad 2006 m. balandžio pabaigoje vadovas A. R. pradėjo ypatingai gašliai elgtis su ja, ypač įkyriai kištis į jos asmeninį gyvenimą. 2006 04 26 ji vadovui aiškino, kad toks jo elgesys ją skaudina ir yra nepageidaujamas. Dėl to jai buvo nervinis priepuolis ir ji kreipėsi į gydytoją. Dėl vadovo žiauraus kišimosi į jos asmeninį gyvenimą, priekabiavimo, užuominų, kad jis norėtų būti jos meilužis, ji jautėsi pažeminta. Kartais vadovas į ofisą ateidavo neblaivus, tada jai būdavo ypač baisu, kad jis išsiuntęs iš ofiso jos bendradarbę siekdamas pasilikti su ja vienas, nuo žodžių gali pereiti prie fizinio smurto. Todėl savo apsaugai ji įsigijo diktofoną ir taip siekė surinkti įrodymus, patvirtinančius seksualinio priekabiavimo faktą. Aiškina, kad frazė, kuri buvo pripažinta pažeidžiančia jos teises, buvo pasakyta vadovo kabinete dalykinio pokalbio metu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. F. prašė tenkinti Lygių galimybių kontrolierės skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundas netenkinamas.

Ginčo dalykas yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymoje 2006 09 20 „Dėl seksualinio priekabiavimo fakto pripažinimo“ Nr. (06-SN-84) išdėstyto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendžiant šį ginčą būtina nustatyti, ar Vyriausioji administracinių ginčų komisija galėjo nagrinėti tokio pobūdžio ginčą.

Nustatytos tokios faktinės aplinkybės.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2006 07 20 įregistravo V. F. skundą dėl seksualinio priekabiavimo, kurį V. F. patiria savo darbo vietoje (VAGK byla, l. 18-20). Skunde nurodyti galimi liudytojai, bet nurodyta, kad dalį skundo teiginių patvirtina garso įrašas.

Iš Kontrolieriaus tarnybai pateiktų garso įrašų stenogramų, galima spręsti, kad šias stenogramas V. F. siuntė Kontrolieriaus tarnybai elektroniniu paštu (VAGK byla, l. 21-29).

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar rinko kitus įrodymus, kurie visi buvo pateikti VAGK kaip nagrinėtos bylos medžiaga. Tai V. F. 2006 07 21 prašymas Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (VAGK byla, l. 30), raštu apklausti liudytojai – L. J. (ten pat, l. 31), A. V. (ten pat, l. 32-33), R. Š. (ten pat, l. 36, 38), G. G. (ten pat, l. 39-40), D. N. (ten pat, l. 41), M. K. (ten pat, l. 42-43), taip pat yra paimtas rašytinis A. R. paaiškinimas (ten pat, l. 35). Buvo renkama kita V. F. charakterizuojanti medžiaga.

Kadangi surinktos medžiagos svarstymas neįformintas protokolu, negalima nustatyti, kada ir kokiu būdu V. F. perdavė jos darytus garso įrašus, kas ir kada juos išklausė ir įvertino. Tik iš liudytojų paaiškinimų matyt, kad jiems buvo duotas išklausyti kažkoks garso įrašas, kuriame jie atpažino A. R. balsą. Įrašas nekonkretizuotas, todėl galima tik spėti, kokį įrašą išklausė liudytojai. Tik iš Lygių galimybių kontrolieriaus pažymos matyti, kad su skundu buvo pateikti ir garso įrašai.

Įvertinusi visą surinktą medžiagą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priėmė 2006 09 20 pažymą, kurios rezoliucine dalimi nuspręsta vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi įspėti A. R. dėl padaryto pažeidimo.

Šį sprendimą A. R. skundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri panaikino pažymą.

Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijos spręsti administracinį ginčą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pagal ABTĮ 2 str. 1 d. viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2007 06 30).

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo panašus sąvokos apibrėžimas, t.y. viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 10 straipsnis moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą paskyrė Lygių galimybių kontrolieriui, kas patvirtina, jog kontrolierius atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Teismo manymu Lygių galimybių kontrolierės skunde nepagrįstai susiejamos dvi skirtingos sąvokos ir daroma nepagrįsta išvada, kad Lygių galimybių kontrolierius neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų. Tai, kad Lygių galimybių kontrolierius ir tarnyba nepriskirta vykdomosios valdžios institucijų kategorijai, nereiškia, jog kontrolierius neatlieka jam įstatymu pavestų viešojo administravimo funkcijų. Iš Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 10, 12, 18 – 24 straipsnių turinio matyti, kad įstatymas pavedė Lygių galimybių kontrolieriui tam tikras viešojo administravimo funkcijas, tokias kaip skundų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas. Tai rodo, kad nežiūrint į savo padėtį valstybės institucijų sistemoje (institucija priskirtina centriniams valstybinio administravimo subjektams, tačiau nėra vykdomosios valdžios institucija), Lygių galimybių kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas.

Minėta, kad ginčus viešojo administravimo srityje nagrinėja administracinis teismas, šie ginčai paprastai vadinami administraciniais ginčais.

Ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką numato ABTĮ 25 str. nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pirmiau minėta, kad Lygių galimybių kontrolierius laikytinas viešojo administravimo subjektu pagal šio kontrolieriaus veiklą apibrėžiančio įstatymo nuostatas jis įstatymo įpareigotas priimti sprendimus, t.y. individualius teisės aktus. Įstatymas nenumato Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarkos, todėl reikia vadovautis bendra individualių teisės aktų, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, apskundimo tvarka. Tokia tvarka nustatyta ABTĮ. Įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės tokių ginčų sprendimo tvarkos. ABTĮ 16 straipsnyje išvardytos bylos, kurios nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Šiame straipsnyje nepaminėta nei Seimo kontrolierių veikla, nei Lygių galimybių kontrolieriaus veikla, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos veiklą reglamentuoja tiek ABTĮ nuostatos (ABTĮ 25, 26, 28, 29 straipsniai), tiek Administracinių ginčų komisijų įstatymas. ABTĮ 29 str. nustatyta, kokių ginčų nesprendžia VAGK – tai ginčai nurodyti ABTĮ 16 str. (tie patys kaip ir administracinių teismų nesprendžiami ginčai), bei 18 str. 2 ir 3 dalyse, 19 str. 2 ir 3 dalyse, 20 str. 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. Šis ginčų sąrašas yra baigtinis. Jame nenumatyta, kad VAGK nesprendžia ginčų dėl Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų ginčijimo. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo.

Taigi sistemiškai aiškinant visas išvardytas įstatymų nuostatas akivaizdu, kad įstatymai leidžia VAGK spręsti ginčą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, sprendimo nuginčijimo.

Dėl administracinio ginčo esmės.

Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo į VAGK kreipėsi pareiškėjas A. R.. VAGK 2006 11 10 sprendimu Nr. 2006/04-4R-273 pareiškėjo skundą tenkino ir Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą „Dėl seksualinio priekabiavimo fakto pripažinimo“ panaikino.

Sprendimas grindžiamas tuo, kad Lygių galimybių kontrolierius, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis ne tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, bet ir Viešojo administravimo įstatymu. Atsakovė su šiais VAGK sprendimo argumentais nesutinka. Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis specialiuoju įstatymu – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, kadangi šio įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama skundo tyrimo eiga, pažymos surašymo reikalavimai. Taip pat sprendimas grindžiamas tuo, kad Kontrolierius nesurinko įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą.

Teismas daro išvadą, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 dalyje nėra nustatyta skundo tyrimo procedūra, o tėra nustatyta, kokias aplinkybes privalo išaiškinti kontrolierius. Procedūriniai klausimai yra sprendžiami tik šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse. 23 straipsnio 4 dalies nuostatos iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 str. 1 dalies nuostatas.

Viešojo administravimo įstatymo (redakcija galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo proceso metu) 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad įstatymo tikslas – sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą. Šio įstatymo 2 straipsnis reglamentavo, kad įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procedūras ir prievoles nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus ir skundus (toliau – prašymus). Dėl nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad pačiai tyrimo eigai, t.y. procedūrai, turėtų būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

VAGK taip pat pagrįstai pasisakė, kad vertina tik kontrolierės pažymos teisėtumą ir pagrįstumą, t.y., ar šis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, ar sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, tačiau netiria V. F. skundo.

VAGK išdėstė motyvus, kodėl mano, kad aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos.

Teismas, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, išklausęs garso įrašą, apklausęs liudytojus, taip pat daro išvadą, kad Lygių galimybių kontrolierė nenustatė, jog A. R. padarė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 2 punkte numatytą pažeidimą. Ši teisės norma nustato, kad darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas. Taip pat nepagrįstai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad A. R. elgesys atitinka Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 dalyje apibrėžtai sąvokai. Įstatyme apibrėžiama, kad seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Nustatyta, kad 2006 07 20 V. F. padavė skundą Lygių galimybių kontrolierei, nurodydama ne tik tą faktą, jog bendrovės direktorius pasakė jai ypač įsiminusius žodžius: „reikia numauti tas gražias kelnytes ir neklausti moters pavardės“. V. F. nurodė daug kitų faktų, jos nuomone, patvirtinančių seksualinio priekabiavimo faktą. Ji nurodė ir tai, kad direktorius sakė jai tokias frazes, kaip „norėčiau pagraibyti tavo krūtinėlę“, direktorius sakė jai, kad direktorė (ankstesnė direktorė G. G.) pavydi jos savo sugyventiniui, kad dėl to nori jos atsikratyti ir atleisti iš darbo, tuo tarpu direktorius nori ją apsaugoti, apginti. Taip pat V. F. skunde nurodė, kad direktorius atlieka ir veiksmus – prašo atsisėsti šalia, tuo tarpu jo gestai ir mimika rodo, kad jis nori ją apkabinti, prie jos apnuogina pilvą ir krūtinę ir pan. T.y. V. F. nurodė tęstinius direktoriaus veiksmus bei dažnai kartojamus posakius, kurie jos vertinami kaip seksualinis priekabiavimas. Panašūs direktoriaus veiksmai aprašyti ir V. F. pateiktame garso įrašo iššifravime, kurį ji teikė Lygių galimybių kontrolierei (MGK byla, l. 28). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad yra V. F. daryti garso įrašai, užrašyti kompaktiniuose diskuose, originalaus įrašo nėra išlikę, nors V. F. teigė diktofoną įsigijusi būtent dėl to, kad galėtų įrašyti pokalbius darbe. V. F. teigimu įrašai daryti 2006 05 17-18, nors V. F. painiojosi aiškindama diktofono įsigijimo datą, vienu metu pasakė, kad diktofoną įsigijo 2006 05 23. V. F. buvo atleista iš darbo 2006 05 18. Iš įrašų kompiuterinėse laikmenose galima nustatyti, kad A. R. su V. F. kalbėjo tik darbo klausimais, kalbėjo dėl jos atleidimo, A. R. užtarė ją prieš bendrovės akcininkę G. G., prašė skirti jai išeitinę pašalpą. Iš visų įrašų, kurie buvo pateikti Lygių galimybių kontrolieriui ir teismui, matyti, kad santykiai tarp V. F. ir A. R. buvo labai draugiški. Visų šių pokalbių metu garso įrašuose yra tik vienas A. R. posakis, kuris nurodytas V. F. skunde ir jos pateiktame įraše: „čia reik numaut tas gražias kelnytes ir pavardės neklaust.“ Kiti V. F. iššifruoti žodžiai (b.l. 56): „Žinai, kaip vyrai grabinėja“, nėra teisingai iššifruoti, nes pateiktame garso įraše girdėti tik: „Žinai kaip vyrai“, kiti žodžiai tiksliai negirdėti. Tai, kad šis įrašas iki galo neiššifruojamas, patvirtina ir pirmasis V. F. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateiktas šio įrašo iššifravimas (MGK byla, b.l. 28), kuriame šie žodžiai iš viso neparašyti.

Iš įrašo, kuriame yra frazė, dėl kurios pasakymo buvo pripažintas pažeidimo padarymas, bei iš A. R. bei V. F. paaiškinimų teisme matyti, kad darbe vyko pokalbis dėl to, kad V. F. ir A. V. darbo metu išėjo iš darbo nieko nepasakiusios ir ilgai negrįžo. A. R. dėl to pasakė pastabą, kad reikėjo pranešti apie išėjimą iš darbo. Tai girdėti įraše. A. R. iš viso neigia sakęs tokią frazę, dėl kurios jis buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. Aiškina, kad atsisakė atlikti fonoskopinę ekspertizę, nes V. F. yra pasakiusi teismui, kad garso įrašo originalas neišliko, be to pateikusi skirtingas įrašų stenogramas. Šie faktai iš tiesų nustatyti. V. F. pripažino, kad originalus įrašas yra ištrintas, o tai, kad stenogramos, kurias darė V. F., skiriasi, matyti iš bylos medžiagos. Minėta, kad pirmą kartą teikdama iššifravimą ji pateikė tik vieną frazę, vėliau teikdama iššifravimą ji šią frazę pratęsė.

Iš visų bylos duomenų matyti, kad nei medžiaga nagrinėjant kontrolieriaus tarnyboje, nei teisme nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog būtent nurodytą frazę girdėjo A. R. sakant tiesiogiai V. F.. Netiesiogiai, kad toks pokalbis tarp V. F. ir A. R. galėjo vykti, patvirtino tik liudytoja A. V., tačiau ji tai sužinojo tik iš pačios V. F. žodžių. Kitus A. R. asmeninio pobūdžio pokalbius, kuriuos A. V. girdėjo ir nurodė, kad jie buvo sakyti V. F., A. V. girdėjo ne darbe, o tuomet, kai ji, V. F. ir A. R. buvo kavinėje. Kiti teisme apklausti liudytojai (G. G., R. Š., D. N., M. K.) patvirtino, kad frazę apie „gražias kelnytes“ yra girdėję iš A. R., kuris dažnai pasakodavo anekdotus, šiaip juokaudavo, tačiau tai buvo sakoma prie visų darbuotojų, ši frazė nebuvo taikoma V. F..

Iš Lygių galimybių kontrolierės pažymos turinio bei kontrolieriaus tarnyboje raštu apklaustų liudytojų parodymų, matyti, kad kiti V. F. skunde nurodyti faktai nepasitvirtino, tie faktai nepasitvirtino ir teisme apklausus liudytojus. A. V. parodymai kelia abejones dėl to, kad ji draugavo su V. F., jos kartu buvo atleistos iš darbo. Be to, pati A. V. pripažino labai blogai girdinti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniniai pokalbiai pagal A. V. parodymus vyko kavinėje, o ne darbo aplinkoje.

Taigi, A. R. pripažintas padariusiu pažeidimą tik dėl vieno sakinio garso įraše kompaktiniame diske, be to tik dėl to, kad jis tik vieną kartą šį sakinį pasakė pavaldiniui. Tai matyti iš skundžiamos pažymos. Teismas daro išvadą, kad Lygių galimybių kontrolierius turėjo pareikalauti iš V. F. garso įrašo autentiško varianto, t.y. garso įrašas kontrolierei turėjo būti perduotas tiesiogiai iš diktofono.

VAGK savo sprendime pagrįstai nurodo, kad A. R. frazė turėjo būti tiriama bendrame pokalbio kontekste, o taip pat atsižvelgiant į situaciją, kuri 2006 05 17-18 susidarė bendrovės administracijoje. Be to, nebuvo nustatyta, kad frazė pasakyta konkrečiai V. F., nenustatyta, ar ši frazė pasakyta darbo aplinkoje. Tirti įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai, patvirtina, kad tomis dienomis buvo sprendžiamas V. F. atleidimo iš darbo klausimas, ji buvo atleista ir dar iki šiol bendros kompetencijos teisme vyksta ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Iš V. F. pateiktų garso įrašų bei jų stenogramų, taip pat iš A. R. pateiktos stenogramos iš bendros kompetencijos teismo bylos, matyti, kad susidariusioje situacijoje V. F. pasitikėjo tik A. R., prašė, kad jis ją užstotų prieš akcininkus. Tai paneigia V. F. aiškinimus, kad ji bijojo A. R. , kad jis ją persekiojo. Tokiu atveju ji jo pagalbos neprašytų, o priešingai nurodytų su ja dėl atleidimo iš darbo kalbėjusiais asmenims, kad direktorius su ja netinkamai elgėsi. V. F. pati Lygių galimybių kontrolierei ir teismui pateikė ir tuos įrašus, kur kalbama apie jos atleidimą iš darbo. Ji neneigė šių įrašų turinio teisingumo.

Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad A. R. pasakytas vienas sakinys, įvertinant kontekstą, nenustačius, ar jis buvo pasakytas konkrečiai vienai V. F., ar skirtas bendrai visiems tuo metu patalpose buvusiems darbuotojams, ar iš viso šis sakinys buvo pasakytas darbinėje aplinkoje, pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 dalies apibrėžimą nelaikytinas seksualiniu priekabiavimu. Nenustatyta, kad tokio sakinio pasakymą būtų lėmęs tikslas pakenkti išskirtinai konkretaus žmogaus, V. F., orumui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš viso nepasitvirtino, kad A. R. darbe V. F. būtų sukūręs bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Priešingai, turimi įrodymai patvirtina, kad ji labiausiai pasitikėjo direktoriumi. Beje ir kiti bendrovės darbuotojai, kurie buvo apklausti liudytojais teisme, patvirtino, kad A. R. yra geranoriškai visų atžvilgiu nusiteikęs asmuo. Liudytojų parodymais nustatyta, kad visiems darbuotojams bendrovėje buvo vienodos sąlygos, V. F. nei blogesnės nei geresnės darbo sąlygos nebuvo sukurtos. Nustatyta, kad direktorius V. F. nurodytą frazę iš tiesų sakė kitiems darbuotojams girdint, tai buvo sakoma juokaujant, kaip tam tikras priežodis. Tokia direktoriaus maniera bendrauti su darbuotojais gali būti pripažinta netinkama tik vertinant ją moralės ir etikos požiūriu, tačiau teisiškai toks elgesys negali būti pripažintas kaip įstatymo pažeidimas, nes nėra nustatyta tokiam pažeidimui būtinų elementų visumos. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo paskirtis nėra moralės ar etikos normų apsauga. Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Šiuo atveju jokių V. F. diskriminacijos faktų dėl jos lyties nenustatyta.

Dėl procedūrinių klausimų, kaip minėta pirmiau, teismas sutinka, kad tiriant skundą turėjo būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, tame tarpe ir VAĮ 8 str. 2 dalis, t.y. skundžiamame sprendime turėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka. Taip pat teismas sutinka, kad priimant sprendimą nesilaikyta VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimų, t.y. nesurinka duomenų, kurie leistų teigti, jog yra padarytas pažeidimas, numatytas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 2 punkte. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu laikytinas visas pažymos tekstas, tačiau Pažymoje išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti pažeidimo padarymo faktą. Be to, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. nustato, kas turi būti išaiškinta tiriant skundą: skunde minimų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktas. Minėta, kad skunde V. F. nurodė daug netinkamo A. R. elgesio atvejų. Toks elgesys, kuris aprašytas skunde, galėtų būti pripažintas seksualiniu priekabiavimu (prašymas atsisėsti šalia, aiškiai reiškiamas noras apkabinti, apsinuoginimas ir tuo pačiu kalbėjimas apie savo galimybes ir pan.). Tačiau Kontrolierė pažymoje nieko nepasisakė dėl šių aplinkybių, tuo tarpu įstatymas reikalauja ištirti visas skunde minimas aplinkybes, išaiškinti veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą. Tai reiškia, kad nepasitvirtinus daliai nurodytų faktų, apie tai turi būti pažymėta, nes priešingu atveju pažeidžiamos to asmens, kuris kaltinamas, teisės, kadangi pripažinus skundą pagrįstu, jis lieka apkaltintas visa apimtimi. Įstatymo 23 str. 1 d. 2 punktas reikalauja nustatyti, kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis veiksmai padaryti. Tai nebuvo ištirta, nenustatytas netgi bendras pokalbio kontekstas, neįvertinta to laikotarpio situacija bendrovėje, nors tereikėjo įvertinti dvi paskutines V. F. darbo dienas. Taip pat įstatymas reikalauja nustatyti pažeidimo priežastis bei mastą. Tai nebuvo nustatinėjama. Be to, V. F. teigė, kad dėl seksualinio priekabiavimo jai pablogėjo sveikata. Ši aplinkybė kontrolierės nebuvo tiriama, tačiau iš teismui pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinika pažymos (b.l.59-60) matyti, kad ta pati diagnozė V. F. nustatinėjama nuo 2003 06 13. Dėl to, kad nepilnai ištirtos visos aplinkybės, kurių tyrimo reikalauja įstatymas, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad priimdama sprendimą VAGK negalėjo vadovautis ABTĮ 88 str. nuostatomis, o privalėjo vadovautis Vyriausybės 1999 05 04 nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių komisijų darbo nuostatų 40 p. ABTĮ 25 str. 2 d. nustatyta, kad paduodant skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 str. reikalavimus. Tai reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi į Komisiją, gali prašyti panaikinti individualų teisės aktą. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. nustato, kad VAGK nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo. Iš šių įstatymų nuostatų darytina išvada, kad Komisija, nustačiusi, kad aktas neteisėtas, t.y. neatitinka įstatymo reikalavimų, gali panaikinti skundžiamą aktą. Šios teisės nepaneigia ir Darbo nuostatų 40 str. formuluotė, kadangi 40.2 punkte numatyta, kad Komisija gali įpareigoti įvykdyti kitokį komisijos nurodymą, t.y. šis sprendimų variantų sąrašas nėra baigtinis.

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, atsakovės Lygių galimybių kontrolierės skundas netenkinamas. VAGK 2006 11 10 sprendimas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., 127 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atsakovės Lygių galimybių kontrolierės A. B. skundą atmesti.

Palikti galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 11 10 sprendimą Nr. 2006/04-4R-273.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.