- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-377-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01419-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. L.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. LK-N-641 (toliau – ir Nutarimas) taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pakeista 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 199 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus, ir T. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 12 d.).
3. Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 27 d., pabaiga – 2027 m. birželio 25 d. Anksčiau neteistas.
4. Komisija 2025 m. 2025 m. rugpjūčio 6 d. priėmė Nutarimą taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija savo Nutarimą motyvavo tuo, jog T. L. realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jam nebūdingas smurtinių nusikaltimų modelis, ankstesnė kriminalinė patirtis nefiksuota. Dėl nusikalstamų veiksmų nuteistasis savo kaltę pripažįsta, gailisi, neigia nusikaltimų finansinį motyvą. Nusikaltimus nuteistasis įvykdė vienas bei spręstina, kad daugiau dėl lengvabūdiškumo nei dėl pavojingos organizuotos veiklos išraiškos. Komisija daro prielaidą, kad nuteistajam dar nėra susiformavę nusikalstamos karjeros bruožai ir laisvės atėmimo bausmės nėra tikslingos dėl galimos neigiamos įtakos. T. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, žema didelės žalos rizika. 2025 m. vasario 28 d. nuteistasis buvo perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją grupę, o dėl rodomos pažangos nuo 2025 m. balandžio 18 d. jis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis demonstruoja teigiamą požiūrį į bausmę, vykdo bausmę gana disciplinuotai (padarytas tik vienas drausminis pažeidimas), nepalaiko kriminalinės subkultūros, palaiko ryšius su artimaisiais, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos aplankyti artimuosius. Išvykų metu laikėsi nustatytų sąlygų, pažeidimų neužfiksuota. Nuteistasis turi teigiamą požiūrį į darbą. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. dirbo įkalinimo įstaigos valgykloje, nuo 2025 m. gegužės 22 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijas vykdo atsakingai, kruopščiai, sąžiningai ir kokybiškai, yra punktualus. Po bausmės atlikimo siekia tęsti darbą įvardintoje įmonėje. Taip pat 2024 m. spalio 17 d. gauta pažyma iš mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, kad po laisvės atėmimo bausmės ar lygtinio paleidimo atveju įdarbins T. L. vairuotojo pareigose. Nuteistasis finansinių įsipareigojimų neturi. Pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų ir psichologų organizuojamuose renginiuose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Vis dėl to, Komisija nutarime pažymi ir tai, kad nuteistasis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, nemano, kad turi sunkumų, neigia priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. T. L. orientuojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdai, todėl reikalingos papildomos ir tikslingos intervencinės priemonės valdant šiuos kriminogeninius poreikius, tačiau Komisijos nuomone, šių poreikių valdymą nuteistasis gali tęsti probacijos priežiūroje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodant, kad nors nuteistasis T. L. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, nenustačius akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei likusios neatliktos bausmės dalies dydį, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.
Šalies argumentai
6. 2025 m. spalio 7 d. nuteistojo T. L. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
6.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas yra esminis BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas taikyti lygtinį paleidimą, jis aktyviai dalyvavo resocializacijos priemonėse, vykdė jam skirtą individualų planą, bendradarbiavo su administracija, buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, o vėliau į atviro tipo įstaigą (šie sprendimai pagal BVK 120-121 straipsnius taikomi tik asmenims, kurių elgesys vertinamas kaip gerėjantis ir stabiliai teigiamas). Be to, T. L. pripažino savo kaltę, gailėjosi, parodė supratimą dėl nusikaltimo pasekmių, nurodė siekį keisti gyvenimo būdą.
6.2. Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą, apsiribojo bendro pobūdžio nuoroda į tai, kad „vien bausmės atlikimo laikas negali būti lemiamas“ bei kad „būtina įvertinti asmens nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rezultatus“, tačiau Komisijos nutarime tokie rezultatai buvo įvertinti ir išsamiai pagrįsti. Nuteistasis nuo 2025 m, balandžio 18 d. buvo perkeltas į atviro tipo įkalinimo įstaigą, kas pagal Lietuvos teismų praktiką rodo, kad asmuo pasiekė pakankamą resocializacijos lygį, todėl apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką pažangos nepadarė, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir neatitinka įstatymo nuostatų. Apylinkės teismas BVK 82 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas vertino formaliai, o ne pagal paskirtį, kadangi tolesnis T. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kai jis jau įrodė gebėjimą laikytis įstatymų ir resocializacijos principų, būtų perteklinis bei neatitiktų proporcingumo principo. Tuo tarpu apylinkės teismas ignoravo Komisijos pateiktus konkrečius įrodymus apie nuteistojo elgesio pokytį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
6.3. Skundo autorius pabrėžia ir tai, kad Komisija yra specialiai sudarytas organas, turintis ekspertines žinias apie resocializacijos procesus. Jos vertinimas buvo paremtas socialinio tyrimo išvada, administracijos duomenimis ir rizikos vertinimo metodika, todėl apylinkės teismas, atmesdamas Komisijos išvadas, turėjo pateikti konkrečius argumentus, pagrindžiančius šių išvadų nepagrįstumą, tačiau to nepadarė. Toks sprendimas pažeidžia administracinių institucijų vertinimo autonomijos principą, kuris įtvirtintas tiek BVK, tiek LAT praktikoje. Be to, nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu deda pastangas socialinės reabilitacijos tikslams pasiekti – dalyvauja programose, dirba, palaiko ryšius su šeima, todėl darytina išvada, jog bausmės suvaržymai turėjo realų poveikį jo elgesiui, vertybėms ir požiūriui, o tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje, taikant priežiūrą. Komisija nustatė, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu laikėsi nustatytos tvarkos, vykdė pareigas ir rodo teigiamą požiūrį į bausmės atlikimą.
6.4. Skunde nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvadose nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir žema didelės žalos rizika. Tokie rezultatai rodo, kad tikimybė vėl padaryti nusikalstamą veiką yra nedidelė, o galimos žalos mastas – ribotas. Nuteistasis deda visas pastangas keisti savo elgesį – vengia netinkamos aplinkos, laikosi tvarkos, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais problemų, dirba ir yra motyvuotas tęsti teigiamą elgesį. Tuo tarpu faktas, kad nuteistasis padarė dvi sunkias tyčines nusikalstamas veikas, pats savaime nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas ir aplinkybės vertinami skiriant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo esminę reikšmę turi elgesys po nusikaltimo, pasikeitusios aplinkybės ir asmens pažanga. Apylinkės teismo išvada, kad tinkamas nuteistojo elgesys nėra pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, yra nepagrįsta ir prieštarauja pačiai laisvės atėmimo bausmės paskirčiai bei lygtinio paleidimo instituto esmei. Bausmės vykdymo metu elgesio vertinimas nėra formalus reikalavimas, o vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl nuteistojo resocializacijos pažangos ir pasirengimo gyventi laisvėje. Nors visi nuteistieji privalo laikytis įstatymų ir įstaigos vidaus tvarkos, ne kiekvienas asmuo šiuos reikalavimus realiai įgyvendina. Nuoseklus, sąmoningas ir ilgalaikis drausmingas elgesys, atsakomybės prisiėmimas, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos veiklose bei pozityvus požiūris į pataisos procesą rodo, kad nuteistasis ne tik formaliai vykdo pareigas, bet ir iš esmės keičia savo mąstymą, vertybines nuostatas ir elgesio modelį. Toks elgesys liudija, jog nuteistasis suprato padarytos nusikalstamos veikos neteisėtumą, įgijo savikontrolės ir gebėjimą gyventi teisėtai, todėl būtent geras elgesys yra esminė ir būtina prielaida svarstant lygtinio paleidimo galimybę, o apylinkės teismo pozicija, jog tinkamas nuteistojo elgesys yra tik „privaloma norma“, paneigia pačią resocializacijos logiką, nes būtent gebėjimas laikytis normų, suprasti jų prasmę ir išlaikyti stabilų pozityvų elgesį yra rodiklis, kad nuteistasis pasiekė bausmės tikslus ir gali būti paleistas lygtinai.
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundas tenkintinas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuojama, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo T. L. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarytam vidaus tvarkos pažeidimui už kurį drausminė nuobauda nebuvo skirta. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis 2025 m. balandžio 18 d. perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos aplankyti artimuosius, kurių metu jokių pažeidimų nefiksuota. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių T. L. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. liepos 4 d. atlikus T. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta žema rizika. Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė ir apylinkės teismas, teisingai nurodydamas ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimas žemai, pats savaime, nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, išvada dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą. Tačiau apylinkės teismas, pagrįstai akcentavęs reikalingumą vertinti ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimą žemai, vidutinei ar aukštai, bet ir nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, valdyti su rizika nusikalsti susijusius kriminogeninius veiksnius bei kitas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes, jų visapusiškai vis tik neįvertino. Nutartyje akcentuojamos ir aptariamos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nuteistajam palankūs, jo teigiamus elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčių aspektus atskleidžiantys, socialinės reabilitacijos procesui reikšmingi duomenys išvardinti formaliai, jų plačiau neanalizuojant ir nevertinant, kokią įtaką nuteistojo pastangos aktyviai dalyvauti pataisos procese turėjo jo socialinės reabilitacijos sėkmei, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymui. Nevisapusiškas duomenų vertinimas lėmė, kad apylinkės teismas be pagrindo atsisakė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, kuriame padarytos išvados atitinka su nuteistojo pataisos procesu susijusias faktines aplinkybes ir kuris priimtas tinkamai taikant BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo instituto nuostatas.
11. Iš skundžiamos nutarties turinio, joje nurodytų atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvų matyti, kad viena iš reikšmingų aplinkybių teismas laikė nuteistajam T. L. nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius: nuteistasis negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Vis dėl to, nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir šių pastangų pozityvią įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui visų pirma rodo tai, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. naujų pažeidimų nepadarė, drausminių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebaustas, 2025 m. kovo 28 d. buvo paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. T. L. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su artimaisiais, naudojasi trumpalaikėmis išvykomis, kurių metu pažeidimų neužfiksuota. Pokalbių metu nuteistasis atsako į klausimus, įsitraukia į diskusijas, kalba apie ateities planus. Be to, atlikus didelės žalos rizikos analizės atranką, nebuvo nustatyta sričių, keliančių susirūpinimą dėl galimos didelės žalos rizikos. T. L. nusikaltimas nėra smurtinis, fiksuojama žema didelės žalos rizika.
12. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis stokoja darbinės patirties, stebima nuteistojo motyvacija. T. L. įkalinimo įstaigoje nuolat dirba, paskirtas darbines užduotis nuteistasis atlieka sąžiningai, laikosi darbo drausmės, įsipareigojimus vykdo atsakingai. Jo darbo rezultatai darbdavių yra vertinami teigiamai, o pats nuteistasis išreiškia norą dirbti ir prasmingai užimti savo laiką. Šiuo metu, tai yra nuo 2025 m. gegužės 22 d. nuteistasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje lygtinio paleidimo atveju ir toliau ketina tęsti darbinę veiklą, sieks įsitvirtinti darbo rinkoje. Paminėtos aplinkybės rodo pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius ir motyvaciją keisti ankstesnį gyvenimo būdą bei leidžia daryti išvadą, kad ir būdamas laisvėje nuteistasis gebės lėšas pragyvenimui užsidirbti sąžiningais būdais. Juolab, kad finansinių sunkumų, kurie galėtų apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę taip pat nenustatyta: nėra duomenų, kad T. L. užsiimtų lošimais, pasižymėtų kompulsyviu elgesiu. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų įsiskolinimų bankams, kredito įstaigoms ar antstoliams, nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta, jis neturi piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais problemų.
13. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis palaiko tvirtus ryšius su šeima – nors mama ir broliai gyvena užsienyje, tačiau jų bendravimas artimas, nuteistasis su šeimos nariais reguliariai bendrauja telefonu, turi sužadėtinę, su kuria gyveno iki patenkant į įkalinimo įstaigą. T. L. sulaukia paramos ir palaikymo iš artimų žmonių. Nuteistasis išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja kurti šeimą, svarsto apie galimybę ateityje susilaukti vaikų, kas rodo nuteistojo siekį kurti stabilų, socialiai priimtiną gyvenimą. Juolab, kad T. L. laisvėje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri nuosavybės teise priklauso pačiam nuteistajam ir kurioje lygtinio paleidimo atveju jis ketina gyventi kartu su savo sužadėtine, todėl spręstina, jog sunkumų dėl gyvenamosios vietos pastovumo nuteistasis neturės, kas taip pat neabejotinai palengvins jo integraciją į visuomenę.
14. Aukštesnio teismo vertinimu, sėkmingą nuteistojo socialinę reabilitaciją rodo ir jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota T. L. agresijos ar savitvardos praradimų epizodų. Nuteistasis pozityviai vertina ir su juo dirbančius pareigūnus. Duomenų, kad nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje, byloje nėra. Apylinkės teismas duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu, taip pat vertino ir padarė išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija nevyksta išimtinai pozityviai. Su tokia išvada nesutiktina. Išties, kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo, T. L. vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau už šių taisyklių pažeidimą jam drausminė nuobauda nebuvo skirta, kas rodo, jog padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nebuvo reikšmingas, kuris gali nulemti kitas, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Už pozityvų elgesį, gerą darbą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, T. L. yra 1 (vieną) kartą skatintas, paskiriant jam maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimą, atitinkantį vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumą. Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, be pagrindo suabsoliutino aplinkybę dėl nuteistojo padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, už kurio padarymą T. L. drausminė nuobauda net nebuvo skirta ir šią aplinkybę vertino atsietai nuo kitų, su nuteistojo pastangomis koreguoti savo elgesį, valdyti kriminogeninius veiksnius, susijusių duomenų kontekste, kurių visuma įrodo, kad socialinės reabilitacijos procesas nuteistajam, taikant individualizuotas pataisos priemones ir jas vykdant, yra sėkmingas.
15. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis T. L. bausmės atlikimo metu savo kaltę pripažįsta, suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti – aktyviai dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius. Nuteistasis kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomą priežiūrą vertina palankiai, su pareigūnais nekonfliktuoja, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis T. L. laisvu nuo darbo metu dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamuose renginiuose, sportuoja, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aptartos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei duomenimis apie nuteistojo pastangas aktyviai dalyvauti pataisos procese patvirtina Komisijos nutarime padarytą išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas jo atžvilgiu taikant probaciją.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pobūdis bei pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą, ir tai suponuoja reikalingumą elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu vertinti itin atidžiai, tačiau sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Šiame kontekste sutiktina ir su nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, tai yra lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto. Laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti T. L. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas.
17. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad kaip jau minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, be to, socialinio tyrimo išvadoje be T. L. nustatytų kriminogeninių veiksnių yra išskirti ir apsauginiai veiksniai: 1) darbas įkalinimo įstaigoje; 2) šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Apsauginių veiksnių buvimas, kartu įvertinus nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį ir valdyti kriminogeninius veiksnius bausmės atlikimo metu, didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę ir tuo pačiu teikia pagrindą išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam taikoma probacija bus sėkminga.
18. Taigi vertinamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė T. L. padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių T. L. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Kaip nurodyta pirmiau, vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vertinamu atveju būtent minėtos aplinkybės buvo vertintos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl T. L. lygtinio paleidimo. Priešingai, negu nustatė apylinkės teismas, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. T. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo.
19. Konstatuojama, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, taigi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. LK-N-641, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, priimant naują sprendimą – nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą tenkinti bei patvirtinti Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. LK-N-641 taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-641 taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.