Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. F. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajai K. F..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuteista 2015 m. gegužės 6 d. Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 5 dalį, skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir skirta 7 metai laisvės atėmimo.Anksčiau neteista. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 12 d. Neatliktoji bausmės dalis 4 metai 2 mėnesiai 3 dienos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė teismui tvirtinti komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajai K. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai K. F., padarydamas išvadą, jog akivaizdžių K. F. pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje ji iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals teismui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti, patvirtinti komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistoji nurodė, kad ji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, anksčiau neteista, drausmine tvarka nebausta, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bendrauja su artimaisiais. Taikius lygtinį paleidimą, turės kur gyventi ir gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Nuteistosios teigimu, teismas nevertino aplinkybių, kad šiuo metu bloga jos sveikatos būklė. Po sudėtingos operacijos serga sunkia liga ir jos gyvybei gresia pavojus, todėl ji randasi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jos gydymui reikalinga III-ojo lygmens medicininė priežiūra ir kurios ši ligoninė negali užtikrinti. Dirbti negali, todėl kreipsis į Socialinės rūpybos skyrių dėl socialinės pašalpos suteikimo. Nuteistosios nuomone, teismas nevertino nei vienos komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, teismas rėmėsi tik teoriniais pamąstymais, bet ne byloje pateiktais įrodymais ir išvadomis, neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, jos socialinius asmenybės pokyčius, visuomeninę veiklą ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Nuteistosios K. F. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo svarstomas jo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji K. F. yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti dėl nuteistosios lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktą medžiagą ir joje esančią Socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistoji bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokosi vidurinėje mokykloje, bendrauja su mama, dukra, anūkėmis, bausmės atlikimo metu nebausta ir neskatinta. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 15 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistosios kriminogeniniais veiksniais yra darbinės patirties stoka, išsilavinimo stoka, profesinės kvalifikacijos stoka. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistosios asmenybė, jos padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu. Akivaizdu, jog nuteistoji į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesnei bausmei atlikti atvyko vos tik prieš kelis mėnesius iki lygtinio paleidimo klausimo svarstymo komisijos posėdyje, todėl toks trumpas bausmės atlikimo laikas šioje pataisos įstaigoje neleidžia spręsti ir vertinti apie nuteistosios elgesio pokyčius, jos nuostatų kaitą bei taikomų priemonių įtaką jos elgesiui. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistoji bausmę atlieka už sunkios nusikalstamos veikos padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti) ir esant didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau nei ketveri metai) bei esant aukščiau paminėtoms nustatytoms aplinkybėms, jų visuma nesudaro galimybės neabejotinai spręsti apie nuteistosios elgesio pažangą. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, ir nuteistosios atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji jau padarė pakankama įtaką, kad ateityje nuteistoji nedarys nusikaltimų.Pripažintina, kad nuteistoji nėra charakterizuojama neigiamai, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistoji neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo, o nuteistosios sveikatos būklė, kuomet ji yra gydoma ligoninėje, šiuo atveju negali būti esminiu argumentu jos atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, todėl sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios K. F. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.