- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- TS-7-1082/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11361-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- D. I.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios D. I. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. I. buvo nuteista 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 2 d. 14.00 val. iki 2021 m. gegužės 4 d., 12.21 val. (dvi paros), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai sulaikymo dienai. Suimta – 2023 m. kovo 24 d.
Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 22 d., 1/3 paskirtos bausmės laiko bus atlikusi 2023 m. lapkričio 22 d.
2023 m. birželio 1 d. nuteistoji faktiškai atliko 2 mėnesius 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai D. I. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad nors nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuteistoji tik pradeda įsitraukti į resocializacijos procesą ir kol kas nedalyvauja savipagalbos grupės užsiėmimuose, jos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 1 kartą; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimo modelis, nusikaltimai sunkėja, ryšiai su partneriu susiję su nusikalstama veika, smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, probleminių situacijų atpažinimo sunkumai, nepakankamas pasekmių suvokimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atliko labai mažą bausmės dalį, todėl sunku vertinti daromą pažangą valdant kriminogeninius veiksnius) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji D. I. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. I. skundu nesutinka su Komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo priimti nagrinėti skundą bei objektyviai įvertinti išdėstytus motyvus ir daromą pažangą įvertinti tinkamai, pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos taikant intensyvią priežiūrą. Skunde cituoja Komisijos nutarimą, pažymi, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą (joje deklaruota nuo 1992 m.). Iki suėmimo dirbo, pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis, atlikusi bausmę ketina tęsti darbą toje pačioje darbovietėje. Savipagalbos grupės užsiėmimų nelanko, nes nei žodžiu, nei raštu nebuvo informuota, kad yra priskirta lankyti šiuos užsiėmimus, teigia, kad tai yra kalėjimų administracijos darbuotojų klaida ir aplaidumas. Nepritaria, kad jai kyla probleminių situacijų atpažinimo sunkumai, yra objektyviai ir logiškai mąstanti, pilnai geba vertinti ir suvokti problemines situacijas, bei geba koordinuotai ne tik suprasti, bet ir parinkti tinkamus veiksmus ar kitokius būdus joms spręsti. Nesutinka, kad nepakankamai suvokia pasekmes, nes pilnai suvokia savo padarytą nusikaltimą, neneigė savo kaltės tyrimo metu, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo tiriant bylą, tai įrodo, kad ji gali suvokti pasekmes dėl padarytų veiksmų. Atliekant bausmę išklausė adaptacijos programą, užsiima darbine veikla (paskirtą darbą atlieka atsakingai, kruopščiai, vertina darbo vietą), lanko programą „Neišgirsti balsai“, anglų kalbos kursus, rūpinasi daržininkystei paskirtais plotais, savanoriškai skaito literatūrą apie santykius su partneriu bei psichologiją, įsitraukia į resocializacijos procesą, aktyviai dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, įsipareigoja nevartoti alkoholio. Nepasižymi diskriminacinėmis nuostatomis, apribojimus, priežiūrą ir tai vykdančius pareigūnus vertina teigiamai ir yra geranoriškai nusiteikusi jų atžvilgiu. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji D. I. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad D. I. yra atlikusi lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką ji nustatyta žema, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, dirbanti. Bausmės atlikimo metu nuteistoji bendrauja su vaikais, pusseserėmis telefoninių pokalbių metu, sūnus atvyksta į pasimatymus.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai D. I. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
D. I. anksčiau teista vieną kartą, bausmės atlikimo vietoje yra pirmą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis (abi nusikalstamos veikos padarytos prieš tą patį šeimos narį), nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi labai nedidelę dalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors nuteistoji jau yra atlikusi įstatyme numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu D. I. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji D. I. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Remiantis Komisijos nutarimu, nuteistoji D. I. tik pradeda įsitraukti į resocializacijos procesą ir kol kas nedalyvauja savipagalbos grupės užsiėmimuose. Pati nuteistoji skunde teigia, kad nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuota, kad yra priskirta lankyti šiuos užsiėmimus. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, ji pasirašytinai buvo supažindinta su psichologinės pagalbos teikimo tvarka bei galimybėmis (duomenys neskelbtini) kalėjime. Taigi, nuteistoji buvo raštu informuota apie tai, kokią pagalbą ji gali gauti atlikdama laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pati nuteistoji, žinodama psichologinės pagalbos teikimo tvarką turėtų dėti pastangas ir savo noru dalyvauti užsiėmimuose. Dabartinis nuteistosios požiūris nerodo jos aktyvaus įsitraukimo į resocializacijos procesą.
Nuteistoji skunde pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra deklaruota nuo 1992 m. Sutinkamai su socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, matyti, kad nuteistoji neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, tačiau pastebėtina ir tai, kad šioje gyvenamojoje vietoje buvo padaryta nusikalstama veika. Nuteistosios nurodomoje vietoje ji gyvena kartu su savo sugyventiniu, už kurio sužalojimą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pati nuteistoji nurodo, kad yra patyrusi smurtą nuo sugyventinio, teigia, kad girto sugyventinio išpuoliai ją išprovokuoja, neneigia ir pati vartojanti alkoholį, tačiau teigia juo nepiktnaudžiaujanti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo blaivi, taip pat yra fiksuoti ir administraciniai nusižengimai, jai būnant neblaiviai (vairavimas išgėrus, nepaklusimas pareigūno reikalavimams). Nuteistoji ir toliau palaiko ryšius su sugyventiniu, kuris šiuo metu gyvena nuteistosios gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, matyti, kad ryšių su partneriu sritis buvo tiesiogiai susijusi su nuteistosios nusikalstama veika, taip pat nusikalstamo elgesio raiškai įtakos turėjo alkoholio vartojimo ypatumai. Nors nuteistoji neigia, kad alkoholio vartojimas yra probleminis, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės sąlygoja kitokią išvadą. Taigi, grįžimas gyventi į tą pačią aplinką ir problemų nesprendimas ryšių su parneriu srityje bei alkoholio vartojimo ypatumų srityje, gali daryti neigiamą įtaką pakartotinio nusikaltimo rizikos dinamikai ateityje.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios mąstymo ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamo elgesio raiškai dėl nepakankamo probleminių situacijų atpažinimo ir savo priimtų sprendimų pasekmių suvokimo. Skunde nuteistoji su tuo nesutinka ir teigia, kad objektyviai ir logiškai mąsto, suvokia ir vertina problemines situacijas, neneigė padaryto nusikaltimo, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Nors nuteistoji konfliktinių situacijų metu geba valdyti emocijas, tačiau pavartojus alkoholio savikontrolė silpnėja, be to, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, nuteistoji geba atpažinti problemines sritis, rasti konstruktyvius problemų sprendimus, tačiau sunkiau sekasi valdyti individualius psichologinius problemų atsiradimo aspektus, dėl ko atsiranda sunkumai suvokiant galimas neigiamas pasekmes. Skunde nuteistosios išsakytos nuostatos leidžia pritarti Komisijos nutarime nurodytai išvadai, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji deda pastangas, vykdyti rekomenduojamas priemones, siekiant teigiamai valdyti probleminius aspektus, susijusius su nuteistosios mąstymo ir elgesio sritimi. Tačiau norint išlaikyti teigiamą pokyčių kryptį ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamą dinamiką, nuteistajai būtina dėti tolimesnes kryptingas pastangas.
Nuteistosios D. I. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės. Pastebėtina, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2023-03-24, todėl išsamesnio pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamikos įvertinimo atlikti nebuvo galimybės. Nuteistoji įsitraukė į resocializacijos procesą: išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbinta, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, noriai dalyvauja įvairiose veiklose, stengiasi laikytis numatytų režimo reikalavimų. Pastarosios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąją, tačiau pastebėtina, kad toks elgesys yra stebimas dar labai neilgą laiko tarpą (kiek daugiau nei du mėnesius), todėl visos išvardintos sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių, kurių, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistoji imtis yra pakankamai motyvuota.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos Komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, šeši komisijos nariai balsavo – prieš ir tik vienas komisijos narys už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai D. I. taikyti lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą.
Nors nuteistoji D. I. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi laikytis numatytų režimo reikalavimų, rodo norą dalyvauti įvairiose veiklose, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 2 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka dar labai neilgą laiko tarpą, todėl išsamesnį tam tikrų sričių, kurios įtakoja nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raišką, įvertinimą buvo atlikti sudėtinga, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik dar nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, nuteistajai D. I..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus įstatyme numatytą reikiamą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, D. I. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, rodo norą dalyvauti įvairiose veiklose, stengiasi laikytis numatytų režimo reikalavimų), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus, taikant intensyvią priežiūrą, D. I., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą, nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2023 m. birželio 5 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o D. I. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistosios D. I. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.