Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1349-766/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-18
Bylos Nr.
e1-1349-766/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Kaltinamasis
A. K.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 18 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. birželio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2010 m. rugpjūčio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) 2012 m. spalio 15 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nemokamai dirbti 60 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose;

4) 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, galutine 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. smurtavo artimoje aplinkoje, tai yra veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 25 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu, smurtavo prieš savo šeimos narį - brolį V. K., tai yra, rankose laikydamas kauptuką nemažiau vieną kartą juo sudavė nukentėjusiajam V. K. į kairės kojos blauzdos sritį, po ko nukentėjusiajam V. K. ginantis, jiems abiem parkritus ant žemės, A. K. nukentėjusiajam sužalojo kairę ausį, tokias veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarydamas sužalojimus: odos nubrozdinimą kairio užausio srityje, odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

2. Be to, jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. birželio 25 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu - broliu V. K., laikydamas rankoje kauptuką, jį iškėlęs virš nukentėjusiojo V. K. galvos, pagrasino, kad nukentėjusįjį V. K. sukapos, po ko, tęsiantis tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu - broliu V. K., laikydamas rankoje kirvį, jį iškėlęs virš nukentėjusiojo V. K. galvos, pagrasino jį nužudyti, tai nukentėjusiajam V. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 10 val., pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę. Apie 13 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su mama A. K.. Apie 17 val. į mamos kiemą atvažiavo jo brolis V. K., jis nuėjo purkšti bulvių. Jis vis dar buvo apgirtęs, jo tolimesniems veiksmams turėjo įtakos jo buvęs girtumas, blaivas būtų nieko nedaręs. Jis nuėjo pas brolį už ūkinių pastatų, į daržą ir pasakė broliui V. K., kad jis nepurkštų chemija bulvių, nes ji yra neveiksminga ir be to jis jau buvo pats bulves nupurškęs. Tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, brolis jį varė iš daržo, o jis varė brolį. Tada jį brolis pastūmė, po pastūmimo jis nukrito ant žemės, nukrito nesmarkiai, ant žolės, nieko nesusižeidė, jam neskaudėjo, bet buvo neblaivus, todėl labai susinervino, jį apėmė pyktis, nuėjo į ūkinį pastatą, pasiėmė kauptuką, nes jis pirmas buvo po ranka, grįžo su kauptuku į daržą. Laikydamas kauptuką rankoje, jį iškėlęs jis jam pasakė, kad eitų iš daržo ir nelįstų prie jo, jie buvo apie pusė metro atstumu vienas nuo kito. Galėjo būdamas neblaivus, pasakyti, kad ji sukapos, bet tokio tikslo jis neturėjo, norėjo pagrasinti, jei būtų norėjęs suduoti broliui V. kauptuku, būtų taip ir padaręs, bet nedarė tik pagrasino. Tada brolis V. K. pabandė iš jo atimti kauptuką, jie parkrito ant žemės, grūmėsi, iš jo brolis kauptuką atėmė. Jis atsistojo, dar labiau persiutęs, nuėjo į ūkinį pastatą ir iš ten pasiėmė mažą kirvuką, paėmė neaštrų, mažiuką, skirtą pasmulkinti plonoms šakoms, minėtas kirvukas buvo nepavojingas. Atėjęs su kirvuku jis vėl priėjo prie bulves purškiančio brolio ir pasakė, kad eitų iš daržo, nes jo chemija neveikia, o jis su savo chemikalais kenkia bulvėms ir jas nuodija. Tačiau brolis jo neklausė, toliau darė ką pradėjęs, jis purkšdamas šaukė ant jo, vadino necenzūriniais žodžiais, keikė, varė jį lauk žodžiais, jis pagalvojo pagąsdins jį, nes labai norėjo, kad jis iš mamos namų dingtų, tada su kirviu rankoje priėjo prie brolio, iškėlė kirvį ir pasakė, kad nužudys. Pasakė, nes norėjo, kad jis išvažiuotų. Jis jo nužudyti tikslo neturėjo, jis jo brolis, jis jį myli, bet norėjo, kad jis jo paklausytų. Jis su kirviu jam nesudavė ir tikslo suduoti neturėjo, norėjo pagąsdinti, būtų norėjęs, būtų ar sudavęs, ar metęs į jį, bet jis nieko panašaus nepadarė. Tuo metu tarp jų buvo apie 0,5 m. atstumas, tada brolis griebė jam už rankos, kurioje laikė kirvį ir bandė jį atimti, jie parkrito ant žemės, pasivoliojo, bet jokių smūgių vienas kitam nesudavė. Brolis pasakė mamai, kuri viską matė "kviesk policiją", bet mama atsakė, kad "nereikia tarp savų susitvarkysim, susitaikysim". Tada brolis jį paleido, nes to prašė mama ir jis iš mamos namų išvažiavo. Kažkuriuo konflikto metu jis nuėjo iki brolio mašinos ir apipylė jo mašiną chemija, kurią jis buvo atsivežęs. Viską matė jo mama A. K., ji broliui pasakė ką jis padarė. Kada apipylė mašiną neatsimena, bet pamena, kad mašinai nieko nenutiko, žalos nepadarė. Po šio konflikto jam pradėjo skaudėti ranką, dar brolis sako "tu man nieko nepadarysi", jis už jį stipresnis ir didesnis, jis susinervino ir iškvietė policiją. Policijos pagalbos jam reikėjo, norėjo, kad su broliu pakalbėtų apie jo elgesį. Įvykio aplinkybes policijai nurodė taip, kaip jam atrodė, kad tada buvo, bet buvo neblaivus, ką nurodė tiksliai dabar ir nepamena. Meluoti tikslo neturėjo jokio. Išsiblaivęs dabar nurodo visas įvykio aplinkybes, pripažįsta, kad negerai pasielgė ir padarė nusikalstamas veikas, kurios nurodytos įtarime, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Pamena, kad įvykio metu jo brolis pasakė, kad jam niekas nieko nepadarys, o jis jam pasakė, kad jis padarys, kad jam būtų atimti šautuvai ir kad negalėtų prie jo artintis. Jis nenorėjo, kad dėl šio įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis norėjo, kad jo brolis būtų tiesiog sudrausmintas ir nesirodytų mamos namuose. Apie smurto artimoje aplinkoje įstatymą jis nežinojo. Įvykio metu ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam sužeidė ranką, todėl ir skambino. Kaltu, dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas gyvens pas mamą adresu (duomenys neskelbtini), su V. K. nebendraus, pas jį namuose nesirodys. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 142-145).

Motyvuojamoji dalis

4. A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 17 val., namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), vyko tarpusavio konfliktas tarp jo ir brolio A. K., kurio metu buvo jam sukeltas fizinis skausmas. Viskas vyko sodyboje, kurioje gyvena jo ir jo brolio mama A. K.. Konkreti konflikto vieta buvo daržas už sodybos. Minėtą dieną ir laiku jis nuėjo purkšti bulvių mamos namo kieme už ūkinių pastatų - darže. Jam pradėjus purkšti bulves, atbėgo namuose buvęs jo brolis A. K. į daržą ir ėmė jį visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, varė jį iš kiemo, jam pasakius "eik iš čia, leisk dirbti", A. K., rėkdamas, ištiesęs rankas, agresyviai ėjo link jo, po ko jis jį - A. K. švelniai nuo savęs dviem rankom priliesdamas A. K. krūtinę pastūmė, po ko A. K. po pastūmimo pargriuvo ant žemės, nugriuvo švelniai, niekur nesusižeidė, mano, kad nugriuvo daugiau nuo girtumo, nei nuo pastūmimo. A. K. pastūmė nuo savęs galvodamas, kad šis ketina jam suduoti. Brolis A. K. staigiai pašoko ant kojų, nubėgo į tvartą ir pasiėmęs kauptuką grįžo prie jo. Pamatęs, kad link jo brolis A. K. artinasi laikydamas kauptuką, kad turėtų kuo apsiginti nuo ūkinio pastato stogo pasiėmė pagalį. Su broliu susigrūmė, jis iš kauptuko trenkė į kairės kojos blauzdą. Brolis A. K. užsimojo ranka jam virš galvos, kurioje laikė kauptuką, kaip suprato, ketindamas jam juo suduoti, jis imdamas už kauptuko iš brolio A. K. jį atėmė, to veiksmo metu jo rankoje laikytas pagalys jam iš rankų iškrito. Atimdamas kauptuką jis su A. K. parkrito ant žemės, nes A. K. priešinosi, kad iš jo būtų atimamas kauptukas. Tuo metu jokių smūgių jie vienas kitam nesudavė, daugiau grūmėsi, kad atimtų kauptuką, jis traukė už kauptuko, o A. K. jį laikė. Tuo metu jis manė, kad brolis A. K. galėjo smarkiai jį kauptuku sužeisti. Po to, neilgai trukus, jam pavyko kauptuką iš A. K. atimti. Kauptuką brolis buvo iškėlęs jam virš galvos, tarp jų buvo mažas apie 0,5 m. atstumas, laikydamas ir užsimodamas kauptuku jam virš galvos brolis sakė "sukaposiu tave". Taip jis jam pagrasino ir tas grasinimas jam pasirodė realus, nes jis buvo neblaivus, nežinia ką galėjo padaryti, be to, laikė rankose kauptuką, kuriuo galėjo jį sužeisti. Kai atėmė iš brolio kauptuką, A. K. atsistojo ir vėl nuėjo, kaip suprato į tvartą. Tuo metu, jam mama pasakė, kad jo brolis A. K. apipylė jo mašiną jo atsivežtais chemikalais, tačiau jis to nesureikšmino, nes žinojo, kad chemikalai nubėgs, jam tereikės juos nuplauti ir tiek, jie automobilio kėbulo nepažeis, todėl jis dirbo toliau. Neilgai trukus po jo mašinos apipylimo, iš tvarto A. K. atsinešė kirvuką. Tuomet su kirvuku rankoje prie jo priėjo A. K. ir užsimojo jam suduoti, užsimojo ranka, kurioje laikė kirvį pakėlusį jam virš galvos. Tuo metu tarp jų buvo labai mažas atstumas, buvo maždaug per metrą vienas nuo kito. Tuo metu A. K. sakė "aš tave užmušiu", tai sakė ranką su kirviu iškėlęs jam virš galvos, ir užsimojęs jam suduoti, tuo metu realiai išsigando dėl savo gyvybės, tikrai brolio grasinimus priėmė, kaip realius. Jei ne jo buvęs didelis girtumas, mano, jis tikrai būtų jam sudavęs ir nežinia, kaip viskas butų pasisukę. Jis yra už brolį stambesnis ir stipresnis, brolis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl suprato, kad apsigins nuo brolio pats. Neleido jam jo sužeisti. Brolis A. K. užsimojo suduoti, tada jis, gindamasis, suėmė už brolio rankos, kurioje jis laikė kirvį, atimti kirvio, po ko abu nugriuvo ant žemės. Atimdamas kirvuką, su A. K. parkrito ant žemės, nes A. K. priešinosi, kad iš jo būtų atimtas kirvukas. Tuo metu jokių smūgių jie vienas kitam nesudavė, daugiau grumėsi, kad atimti kirvuką, jis traukė už kirvio rankenos, o brolis A. K. jį laikė. Tuo metu manė, kad brolis galėjo smarkiai jį kirviu sužeisti. Neilgai trukus jam pavyko minėtą kirvuką iš A. K. atimti. Po ko jis, atėmęs kirvuką, abiem rankomis laikė brolį A. K. už rankų, kojomis apžergęs gulinti į jį veidu, brolį fiksavo savo kūnų, tuo metu prašė savo mamos A. K. kviesti policiją, bet ji nedrįso, todėl atsistodamas ir laikydamas už rankų brolį A. K. nusivedė jį prie savo automobilio ir įsėdęs į automobilį iš įvykio vietos išvažiavo. Visą konfliktą matė jo mama A. K., daugiau pašalinių asmenų konflikto nematė. Pabrėžia, kad visą konfliktą nuolat provokavo jo brolis. Jo brolis, būdamas neblaivus, visad konfliktuoja, grasina jį nužudyti, bet visus tuos kartus jis to nebijojo, jis pirmą kartą jam virš galvos iškėlęs kirvį pagrasino jam, kad jį nužudys ir šį kartą jis realiai grasinimu patikėjo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Po įvykio pajuto, kad dėl savo brolio veiksmų susižalojo, buvo nuvykęs pas med. ekspertus, jie jam nustatė sužalojimus, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais. Sužalojimus išsigydė pats, pas medikus nesikreipė, nedarbingumo pasiėmęs nebuvo. Po šio įvykio daugiau su broliu nebendrauja (b. l. 80-83, 86-90);

4.2. liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2021 m. birželio 25 d., apie 17 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. K., kuris buvo smarkiai neblaivus ir kuris gyvena kartu su ja, sukonfliktavo su jos kitu sūnumi V. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jos sūnus A. K. gyvena su ja apie 5 metus, jis niekur nedirba, ji jį pilnai išlaiko, ūkyje jis nepadeda, dažnai ir daug vartoja alkoholio. Iki šio įvykio jos sūnus A. K. buvo be pertraukų kiekvieną dieną vartojęs alkoholį apie 4-5 dienas, gėrė kiekvieną dieną ir daug, iki didelio girtumo. Būdamas neblaivus jis yra agresyvus, konfliktiškas, būna priekabus, jei sūnus yra išgėręs kiti turi tylėti, kad neišprovokuoti jo agresijos. Kadangi kartu gyvenantis sūnus jai nepadeda, į pagalbą chemikalais nupurkšti jos bulvių pasikvietė kitą sūnų V. K., kuris negeria, daug dirba ir yra geras žmogus. Jos sūnus V. K. atvažiavo apie 17 val., jis nuėjo purkšti minėtų bulvių jos namo kieme už ūkinių pastatų. V. pradėjus purkšti bulves, nuo lovos namuose pasikėlė A., išbėgo į kiemą ir ėmė jį visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, varė jį iš kiemo, V. broliui pasakė "eik iš čia, leisk dirbti", tada A. pasiuto, puolė, t. y. rėkdamas, ištiesęs rankas, agresyviai ėjo link V., V. jį švelniai nuo savęs, dviem rankom priliesdamas A. krūtinę, pastūmė, o A. po pastūmimo pargriuvo ant žemės, nugriuvo švelniai, niekur nesusižeidė, mano, nugriuvo daugiau nuo girtumo, nei nuo pastūmimo, nes ir be pastūmimo sunkiai A. pastovėjo, svirduliavo. Nugriuvęs jis nesuriko, nesudejavo, neatrodė, kad jam būtų skaudėję. Tada A. staigiai pašoko ant kojų ir nubėgo į tvartą, pasiėmė kauptuką ir grįžo prie V. Matė, kaip A. užsimojo ranka, kurioje laikė kauptuką, kaip suprato ketindamas juo suduoti V., bet V. buvo blaivas ir sureagavo labai greitai ir kauptuką iš A. atėmė, atimdamas kauptuką V. su A. parkrito ant žemės, nes A. priešinosi. Jokių smūgių jie vienas kitam nesudavė, daugiau grumėsi, kad atimti kauptuką, tai yra V. traukė už kauptuko, o A. laikė, juo A. galėjo smarkiai sužeisti. V. iš A. kauptuką pavyko atimti. Tada A. atsistojo ir vėl nuėjo į tvartą. Iš tvarto A. atsinešė kirvuką, kuris buvo nedidelis, aštrus, skirtas smulkinti malkytes prakūrom. V. jos prašė, sakė "mama, kviesk policiją", bet ji nenorėjo problemų, ji nesiryžo, buvo išsigandusi. A. atėjo su kirviu ir užsimojo suduoti jos sūnui V. Tarp jų buvo labai mažas atstumas, buvo maždaug per metrą vienas nuo kito. A. sakė "aš tave užmušiu", tai sakė ranką su kirviu iškėlęs ir užsimojęs V. suduoti, bet į kurią kūno vietą pasakyti negali, nes buvo labai išsigandusi. V., kai A. užsimojo suduoti, suėmė už A. rankos, kurioje jis laikė kirvį, atimti kirvio, sūnus nugriuvo ant žemės, kaip jie nugriuvo pasakyti negali, nes nepamena, jie ritinėjosi, A. priešinosi. V. iš A. kirvį atėmė ir padavė jį jai, ji jį padėjo į tvartą, paslėpė. Kol ji slėpė kirvuką, V. laikė prispaudęs prie žemės A. ir sakė, kad šis nurimtų, V. buvo savo kojomis apsižergęs A. kojas, kad šis negalėtų atsikelti, rankomis laikė už abiejų A. rankų, ties riešais. V. jo nemušė, tik fiksavo rankomis, kad jis nesužeistų jo pačio ir savęs. Po kelių sekundžių V. paleido A. ir šis staigiai atsistojo ir nulėkė prie V. mašinos ir sakė "aš tau vis tiek padarysiu, padarysiu" ir ant V. mašinos išpylė chemikalus, kuriais V. ir purškė bulves. Po to A. pabėgo į kambarį, grįžo iš kiemo ir sakė jai girdint "aš vis tiek jam padarysiu, jis pameluos, kad jis jam grasino jį nušauti, jis pasakys ir padarys, kad iš jo atimtų ginklus". V. metė darbus ir iš jos kiemo išvažiavo nieko nesakęs. Po kurio laiko sužinojo, kad A. iškvietė policiją, tai sužinojo, kai į kiemą policija atvažiavo, ji jiems iškart papasakojo, kas čia vyko, sakė, kad viską matė, jie nustatė girtumą jos sūnui A., jis buvo apie 3 promiles ir nuvažiavo sulaikyti kito jos sūnaus. Jos sūnus V. gynėsi ir visą konfliktą provokavo pats A., matė visą laiką kas vyko ir jie vienas kitam jokių smūgių nesudavė, jie tik rankomis vienas kitą spaudė ir laikė, bandė atimti daiktus, kuriais grasino A., o A. priešinosi. V. negrasino, kad nužudys ar kitaip susidoros su savo broliu A., A. meluoja ir siekia kerštauti. Kas įvykį matė dar be jos pasakyti negali, galėjo matyti ir girdėti kaimynai, bet tiksliai to nežino, jie gyvena už kokių 300 m. nuo jos namų. Dar papildomai nori pasakyti, kad jos sūnus A. greitajai sumelavo, kad jam buvo išsukta ranka, kai medikai pasakė, kad jį vešis į ligoninę apžiūrai, tada jis nurodė, kad išsiblaivys ir jam praeis, tačiau greitosios darbuotojai jam pasakė, kad jei jau išsikvietė medikus, dabar turės važiuoti. Šiai dienai A. nesiskundžia jokiais skausmais. Po įvykio ant A. veido matė nubrozdinimus ir ant kojos kelio, bet ar jie buvo nuo sūnaus V., negali pasakyti, nes A. neblaivus buvo kritęs nuo dviračio, girtas apsidaužo smarkiai ir visada. Ant V. veido sužalojimų nematė, nes jis greitai iš namų išvažiavo susinervinęs. Kad jos sūnus V. tyčia suduotų A. tai taip nebuvo. Prieš įvykį ji neatkreipė dėmesio ar A. ant kaktos ir už ausies, ant kelio buvo nubrozdinimai. Jei kokie sužalojimai ir atsirado, tai jie galėjo atsirasti griūnant, ritantis, kai V. bandė iš A. atimti kauptuką ir kirvį. Taip pat nematė, kad A. V. būtų sudavęs, jei pas V. yra sužalojimai, tai greičiausia nuo tų pačių veiksmų. Viskas vyko prie medinių agurkų lysvių (b. l. 124-128);

4.3. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad V. K. parodė, kur ir prie kokių aplinkybių jam A. K. sukėlė fizinį skausmą bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą (b. l. 91-108);

4.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam V. K. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio užausio srityje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 113-114);

4.5. įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti optinis taikiklis, šautuvo įmautė, kirvis (b. l. 21-28, 30-41);

4.6. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, paskambinęs A. K. pranešė, kad jį sumušė brolis V. K. (b. l. 63-65);

4.7. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad buvo įvertinti V. K. veiksmai, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 14-19);

4.8. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad P. K. pateikė geležinį kauptuką su medine rankena (b. l. 43);

4.9. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas geležinis kauptukas su medine rankena, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 45-49);

4.10. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad optinis taikiklis, šautuvo įmautė, kirvis, kauptukas buvo grąžinti V. K. (b. l. 51);

4.11. alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad A. K. 2021 m. birželio 25 d. 17.59 val. nustatytas 2,48 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 58).

Teismas konstatuoja:

prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

5. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog A. K. kaltė visiškai įrodyta, o jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui, bei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

6. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. K. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 194-195), civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

8. Kaltinamasis A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios įstatymo leidėjo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. K. teistas (b. l. 158-185), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 186-190), nedirbantis (b. l. 193), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 192).

9. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 49 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

10. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius po arešto bausmės įvykdymo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Šabanskienė