Kauno apygardos teismo nutartis

2007-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-754-601/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-03
Bylos Nr.
2A-754-601/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Ragonay Holdings Limited, Albinas Čeplinskas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
M. S. F., Regonay Holdings Limited
Atsakovas
M. K., V. K., E. V.
Trečiasis asmuo
AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Domas Pakėnas, Paulius Čerka
Civilinė byla Nr. 2A-754-601/2007

Procesinio dokumento kategorija 27.3.1.10; 30.9.1; 92; 121.15; 121.21

Pirmosios instancijos teismo teisėja V. Ščerbakova(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovų M. S. F. ir Ragonay Holdings Limited atstovui advokatui Pauliui Čerkai, atsakovui M. K. , atsakovų atstovui advokatui Domui Pakėnui, Kauno miesto savivaldybės atstovei Indrei Nakčiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. , M. K. ir E. V. apeliacinį skundą dėl 2007 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1955-249/2007 pagal ieškovų M. S. F. ir Regonay Holdings Limited ieškinį atsakovams V. K. , M. K. , E. V. , tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl pažeistų teisių atstatymo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas palaikydamas ieškovų 2006 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą ieškinį prašė pripažinti atsakovų V. K. , M. K. ir E. V. atsisakymus leisti ieškovams atsijungti šildymo sistemą, esančią (duomenys neskelbtini) nuo miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, nepagrįstais ir leisti ieškovams vykdyti šilumos sistemos atsijungimą ir pakeitimą be atsakovų sutikimo (b. l. 3-6).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovai, gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, nori nutraukti energijos pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovai pateikė kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimus (b. l. 21-28) kuriose nurodyti kokio dydžio kompensacijas per mėnesį turėtu mokėti ieškovai kitų butų savininkams atsijungus nuo šildymo sistemos. Ieškovai neprieštarauja kompensuoti papildomas išlaidas likusiems vartotojams. Tačiau atsakovai neduoda ieškovams sutikimų atsijungti nuo centrinio šildymo teigdami, kad jų vienų atsijungimas padarys jiems materialinę žalą (b. l. 29- 31). Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 21-28) patvirtinančius, kad reikšmingos žalos namo gyventojams, jiems atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos, nepadarys, o papildomas išlaidas kompensuos. Atsakovai įrodymų patvirtinančių, kad ieškovams vieniems atsijungus nuo centrinės šildymo sistemos jų interesai bus pažeisti arba padaryta žalą, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovai nepagrįstai neduoda ieškovams sutikimų atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos, todėl ieškovams leistina vykdyti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, ieškinį tenkinant.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantai V. K. , M. K. ir E. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo:

1) ieškovai nedavė teisiškai įpareigojančio sutikimo kompensuoti atsakovams papildomas išlaidas, o byloje esantys pasižadėjimai negali būti laikomi pakankama atsakovų garantija, jog jiems padaryta žala bus atlyginta;

2) ieškovų teismui pateikti kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimai, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog atsakovų teisės nebus pažeidžiamos, priešingai – tai pagrindas teigti, kad dėl atsijungimo atsakovams bus padaryta žala – jie už šilumą turės mokėti daugiau;

3) teismo sprendime padarytos išvados dėl žalos atsiradimo nutraukus sutartį, yra prieštaringos: teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė, jog jiems bus padaryta žala, kita vertus, teismas pripažino, kad ieškovams atsijungiant nuo centrinio šildymo žala atsijungiant bus padaryta ir ieškovai ją turėtų kompensuoti atsakovams;

3) teismas nepagrįstai sprendė, kad žala atsakovams neatsiras, nes kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimuose yra apskaičiuota tik dalis žalos, kuri bus padaryta atsakovams – žala , kuri bus padaryta dėl ieškovams suteikto rezervo, t. y. dėl galimybės grįžti prie centralizuoto šildymo. Likusi žalos dalis: žala, kuri atsiras dėl to, kad atsakovai bus priversti padengti dalį šildymo nuostolių, atsirandančių šildymo vamzdžiams einant per ieškovų butus, atiduodant dalį šilumos ieškovų butų sistemoms, daugiabučio namo lauko sistemoms, rūsio sistemoms, vidaus sienoms, kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavime nėra apskaičiuota;

4) pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims žalos atsiradimo ar nebuvimo įrodinėjimo naštą ir tuo pažeidė CPK 178 str., bei CK 6.390 str. 1 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas advokatas Paulius Čerka prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą, motyvuose nurodo: atsakovai konkrečiai nenurodo kokias teises galėtų pažeisti ieškovų inicijuojamas atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos. Civilinis kodeksas turi būti aiškinamas sistemiškai su Šilumos ūkio įstatymu, kuris numato šildymo kaštų pasikeitimo kompensavimą, todėl galimai padidėję šilumos tiekėjo kaštai negali būti pakankama priežastimi prieštarauti atsijungimui. Be to, visais atvejais, sąskaitos už šildymą atsakovams nepakistų, o tik galimai padidėtų šilumos tiekėjo sąnaudos, kurios ir būtų kompensuojamos. Įstatymas aiškiai nustato, kad papildomos išlaidos visada bus atlyginamos (kompensacijos forma) ir be tokios sutarties negalima būtų vykdyti atjungimo procedūrų. Šiai dienai bendro naudojimo patalpos yra nešildomos jokiais šildymo įtaisais (radiatoriais), todėl ir atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos jų būklė pablogėti negali. Šiuo atveju teismas nesprendžia ar galima vykdyti atsijungimą, nes šis klausimas bus derinamas ateityje tiek su Kauno miesto savivaldos institucijomis, tiek ir su šilumos tiekėju, šioje byloje sprendžiamas klausimas - ar atsakovai prieštaraudami atsijungimui turi tam pakankamai pagrįstą pagrindą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo prašo patenkinti atsakovų apeliacinį skundą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti, nurodo, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtintos Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarkos 3 punktu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nuspręsti leisti ieškovams vykdyti atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos ir pakeitimą butuose, esančiuose (duomenys neskalbtini). Teismas nagrinėdamas žalos atsiradimo aplinkybes vadovavosi tik ieškovų pateiktais vienašališkais įrodymais, neatsižvelgdamas į trečiųjų asmenų AB „Kauno energija“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją dėl galimos žalos.

Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas bei trečiojo asmens atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovų atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai M. S. F. ir Ragonay Holdings Limited daugiabučio namo esančio (duomenys neskalbtini) savininkai nori atsijungti savo butų šildymo sistemas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b. l. 3-6). Atsakovai V. K., M. K. ir E. V. neduoda ieškovams sutikimų atsijungti nuo šildymo sistemos, motyvuodami tuo, kad ieškovams atsijungus nuo centrinės šildymo sistemos bus padaryta žala likusiems namo bendraturčiams (b. l. 84-86). 2005 m. liepos 19 d. AB „Kauno energija“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trys butai jau ankščiau yra atsijungę nuo centralizuotos šilumos sistemos (b. l. 116). 2006 m. birželio mėnesį atsakovė V. K., kaip gyvenamojo namo bendraturčių atstovė, pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti pakeisti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šildymo būdą ir atsijungti nuo vietinio centrinio šildymo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-2811 nutarė atidėti leidimo dėl namo šildymo būdo pakeitimo išdavimą iki 2007 m. liepos 21 d., nes gyvenamojo namo, vartotojų pasirinktas šildymo būdas neatitinka Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano bei padidina nustatytas bendrąsias šildymo sąnaudas (b. l. 87, 88, 115, 116).

Šilumos vartotojų įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtinta „Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarka“, kuriuose patvirtinta speciali vieno buto atjungimo daugiabučiame name šilumos nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos, tvarka.

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – įstatymas) 2 str. 32 p. nustatyta, kad šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. To paties Įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio Įstatymo 25, 26 bei 27 str. nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą. Įstatymo 25 str. 2 d. nustatyta, kad butų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 str. nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybė priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savininko prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintos „Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarkos“ (toliau – tvarka) 24 punkte nustatytus reikalavimus, nustatyta, kad daugiabučio namo buto savininkas norintis atjungti daugiabučio namo buto šildymo sistemos įrenginius nuo pastato šildymo sistemų privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą keisti buto šildymo būdą ir prie prašymo būtina pridėti Tvarkoje nustatytus dokumentus, tarp kurių yra bendraturčių raštiškas sutikimas. Taigi tam, kad ieškovai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę – keisti savo buto šildymo būdą (Įstatymo 23 str. 1 d. 2 p.) – o savivaldybė galėtų spręsti šį klausimą, prie prašymo turi būti pridėtas atsakovų raštiškas sutikimas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nagrinėjamoje byloje teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovai surinko beveik visus Tvarkos 24 p. nustatytus dokumentus reikalingus pateikti prie prašymo (kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį tieksiančio juridinio asmens išduotas technines sąlygas – UAB „Ruslina“, kuri teikia patalpų šildymo bei ventiliavimo sistemų įvedimo ir projektavimo darbus, raštą, kuriame nurodyta, kad tik gavus atsijungimo nuo esamos šildymo sistemos technines sąlygas (privalomuosius projekto rengimo dokumentus) bus galima atlikti konkrečius projektavimo darbus ir išspręsti techninio projektavimo užduotis (b. l. 128); išlaidų, apskaičiuotų pagal Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos nuostatas, išklotinę - ieškovai pateikė VŠĮ Kauno regioninės energetikos agentūros kompensacijos už rezervinę galią nustatymo skaičiavimus (b. l. 21-28); įsipareigojimus pakeisti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose (b. l. 97-98); įsipareigojimus sudaryti sutartį su butų ūkio tarnyba dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų savininkams atlyginimo (b. l. 97-98), o apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė ir sudarytą sutartį; AB „Kauno energija“ pažymą, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (b. l. 117); įsipareigojimus vykdyti prievoles pastato šildymo sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose (b. l. 97-98), išskyrus daugiabučio namo patalpų savininkų – atsakovų sutikimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų atsisakymas duoti sutikimus dėl ieškovų butų šildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, laikytinas nepagrįstu. Atsakovai neduodami ieškovams sutikimų nenurodo pagrįstų priežasčių, motyvuodami tuo, kad bus padaryta žala likusiems bendraturčiams, žalą siedami su tuo, kad padidės šildymo išlaidos. Tam, kad ieškovai galėtų pradėti savo butų šildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo sistemų procedūrą jie turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymus ir aukščiau nurodytus dokumentus, tarp kurių turi būti pateikti ir visų butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) raštiški sutikimai. Taigi atsakovų sutikimai yra reikalingi tam, kad ieškovai galėtų pateikti prašymus savivaldybės administracijos direktoriui, o klausimas dėl žalos (padidėjusių išlaidų) bus sprendžiamas vėliau, savivaldybei priimant sprendimą dėl prašymo keisti buto šildymo būdą. Pažymėtina, kad pagal „Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo tvarkos“ 26 p. ir 27 p. nustatytą tvarką, ieškovams pateikus prašymus ir prie jų nustatytus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priims sprendimą derinti ieškovų norimų keisti butų šildymo sistemų technines sąlygas tik nustatęs, kad daugiabučio namo butų savininkai nepatirs papildomų išlaidų, priešingu atveju, savivaldybės administracijos direktorius pateiks šilumos teikėjui paraišką gauti technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo butų savininkai (ieškovai) pateiks sutartį, sudarytą su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįstas, nes būtent ieškovai pateikė įrodymus dėl atsakovų nurodomos žalos (papildomų išlaidų) nebuvimo (visos galimos papildomos išlaidos bus kompensuotos).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šilumos vartotojų įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai užtikrina, jog kitiems butų savininkams neatsiras žala dėl papildomų išlaidų, o kitų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pažeistos atsakovų teisės ir interesai nenustatyta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo tenkinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. K. ir M. K. solidariai 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui M. S. F.

Priteisti iš atsakovo E. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui Ragonay Holdings Limited.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasRūta Palubinskaitė