- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 1-19-218/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00744-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) padalinyje, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2012 m. liepos 6 d., apie 19 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė R. T. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. T. nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžį, t.y.- nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad su nukentėjusiuoju R. T. yra kaimynai, namo bendrasavininkai, santykiai kaimyniški. 2012 m. liepos 6 dieną, po pietų nuėjęs prie savo automobilio, už valytuvo rado raštelį su tekstu "jei apibraižėte ar apgadinote automobilį, galėjot prisipažinti". Kieme buvo kaimynas G.. Paklausus, ar ne jis rašė, atsakė, kad ne jis ir ne jo brolis. Sakė, kad greičiausiai tai bus R. T. dukters darbas. Tada abu su G. Ž. apžiūrėjo automobilį, kuris buvo dvi savaitės neplautas, jei būtų įlenkta ar užbrėžta turėtų matytis. Apžiūrėjus, žymių nebuvo. Namuose raštelį parodė žmonai ir sūnui. Nusprendę, kad tai kaimynų dukters rašytas raštelis, laukė kol grįš kaimynai. Vakare, apie 18-19 val., pro langą pamatė R. T. dukters automobilį, kas jį vairavo nematė. Pasakė šeimynai, kad jau grįžo, einam pasiaiškinti. Pro duris išėjo pirmas, iš paskos sūnus ir atsilikusi žmona. Su rašteliu nuėjo prie R. T. durų, paskambino į duris. Duris pradarė kaimyno dukra. Parodė raštelį, paklausė, ar ji rašė. Atsakė, kad taip. Paklausė, kokios problemos, pakvietė eiti apžiūrėti automobilio. Su R. T. dukra normaliai kalbėjo, bet buvo susijaudinęs. Rašytą raštelį suprato kaip kaltinimą dėl apgadinto automobilio. R. T. dukters "šiukšle" nevadino, "pasiimk tą raštelį ir nerašinėk nesąmonių" nesakė. Pro duris išlėkė R. T., atstūmė dukrą, besikeikdamas "tu kurva, aš tave užmušiu", dešinės rankos alkūne trenkė jam (A. B.) į krūtinę. Atstūmus jį abiem rankom į pečius, vėl puolė, vėl buvo atstumtas. R. T. kelis kartus smūgiavo kumščiais. Vieną kartą į ranką gal kur kliuvo, pamatė kumštį artėjantį, nustūmė, tada sūnus apglėbė apglėbė R. T. rankomis per krūtinę iš nugaros, šis pradėjo muistytis, abu susikibę griuvo ant asfalto. R. T. griuvo ant pilvo, persivertė ant dešinio šono, vieną ranką išlaisvino, pradėjo draskyti ir daužyti sūnų. Sūnus atsistūmė nuo jo, R. atsisėdo, tada pamatė, kad iš R. nosies bėga kraujas. Sūnus pasakė "tėte, eik namo". Tuo metu pradėjo moterys šaukti, kaimynų anūkas sakė "seneli, kodėl muši kaimyną?". Jis pats grįžo namo. Kieme pasiliko žmona, sūnus. Moterys šaukė "baikit, baikit". R. T. lakstė po kiemą, grasino, kad susidoros, pasamdys banditus, "padės į vietą". R. buvo stipriai išgėręs, nes prieš tai dieną matė jį išgėrusį. Jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kai jis trenkė, buvo netoli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kieme tuo metu buvo jo paties žmona, sūnus, A. T. ir dukra, kaimynas G.. Jie apėjo, apžiūrėjo automobilį. Dėl R. T. suduoto smūgio į medikus nesikreipė. Po įvykio sekančią dieną matė R. T. vėl išgėrinėjantį. Jokio veido pakitimo nebuvo. R. T., kai griuvo ant asfalto, užsigavo, gal nosį nusirėžė, nes vėliau matė užklijuotą pleistru, griuvimo pasėkoje kraujas bėgo. Sūnaus kontaktas su R. buvo, kai sūnus jį apkabino, nei stūmė, nei trenkė jam, to nebuvo. To automobilio sugadinimo nematė tik suprato, kad plastmasinė apdaila buvo apgadinta. Kaimynas sakė, kad buvo apgadinimas, kad kaip su adata įrėžimas virš plastmasinės dalies. Jo paties šeimos nariai konflikto metu kieme buvo visi. Konflikto metu A. T. pastebėjo, vizualiai jos nematė, išgirdo jos balsą tuo metu, kai R. kėlėsi ar stovėjo jau atsikėlęs ir jam iš nosies bėgo kraujas. Tą dieną bendravo su kaimynais G. ir K. Ž., jie matė, ar jis buvo blaivus. Šie kaimynai buvo ir konflikto metu.
Nukentėjusysis R. T. parodė, kad liepos 5 dieną eidamas į garažą, pastebėjo nubrauktus dažus nuo dukters automobilio, parodė dukrai. Matomai, kaimynai imdami iš mašinos bagažą ir nubraukė. Važiavo į sodą, dukra pasakė, kad reikia parašyti, kad nors prisipažintų, kad nubraukė. Jei daug būtų nubrėžę, būtų kvietę policiją. Sekančią dieną, liepos 6, grįžus iš sodo, parnešė anūkus į kambarį. Buvo labai karšta, durys, langai praverti iki galo. Niekas neskambino į duris, jos buvo atviros. Dukra ėjo į lauką pasiimti skalbinių. Išgirdo kažką kalbant. Išėjus pasižiūrėti, dukra su kaltinamuoju ėjo link mašinos. A. B. kišo dukrai raštelį ir agresyviai šaukė "ką čia špargalkas rašinėji". Priėjo, atstūmė A. B. nuo dukros, pasakė „eik iš čia“, nes išsigando dėl dukros, o šis davė iš karto į nosį, į tarpuakį. Jis pats jokio smūgio kaltinamajam nesudavė. A. B. balso garsumas sudarė įspūdį, kad gali dukrą užgauti. Tai vyko ne ant laiptelių, nes pavijo juos einančius link automobilio. Nuo suduoto smūgio jis (R. T.) griuvo ant rankų, apsisuko kažkaip ir atsirėmė rankomis. Tuo metu kaltinamojo sūnus stovėjo jam pačiam už nugaros. Daugiau neatsimena, dukra sakė, kad jam dar spyrė J. ir tada dar griuvo ant šono. Nuo smūgio buvo apsvaigęs, juto, kad dar į žandą sudavė. Atsigavęs, atsisėdo ant laiptų. Pradėjo bėgti kraujas. Namuose užsidėjo ant nosies šlapią rankšluostį. Nosis nebuvo užklijuota pleistru. Mažylis anūkas, trijų metų amžiaus, viską matė. Tuo metu žmonos nebuvo, tik dukra bei J. ir A. B.. Ž. šeimos narių nebuvo nei vieno. Tik kai pradėjo rėkti A. žmona, nulipo G., ir, net nepriėjęs sėdėjo ant laiptų. Išsiskirstė visi. Nekvietė policijos pareigūnų, nors žmona norėjo kviesti, bet jis pats manė, gal praeis. Į medikus nesikreipė 12 dienų, žmona leido vaistus, bet nekrito temperatūra, jautė nosies skausmą, kurį iki šiol jaučia. Kraujosruvos apie akis buvo, visas veidas buvo mėlynas iki juodumo. Yra nedirbantis žmogus, pensininkas. Kai kilo temperatūra ir namų gydymas nepadėjo, pirmiausia kreipėsi į šeimos gydytoją I. G., po to į konsultacijų polikliniką, ten peršvietė, pasakė, kad bus atliekama operacija. Kreiptis į policiją nutarė po to, kai gydytojas pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą. Alkoholio nevartoja, per Naujus Metus pusę taurės šampano išgeria, jam operuota skrandžio išvarža. Dirbo autobusų parke vairuotoju. 8 bylos lape esantis raštas, rašytas policijos komisariato viršininkui, rašytas ne jo, raštą rašė žmona, jo vardu. Nedidelių konfliktų su kaimynu būdavo ir anksčiau. Jei A. B. būtų atėjęs atsiprašyti, jei atlygintų žalą galima būtų taikytis. Po nosies sužalojimo negalėjo kvėpuoti, viskas subėgo į bronchus, medikai iškrapštė kaulo gabaliuką. Bloga buvo sveikata. Visą laiką gulėjo, niekur negalėjo išeiti, bendrauti. Kaimynas A. B. net nebandė atsiprašyti, užuojautos dėl sužalojimo nebuvo. Tik Z. klausė žmonos, kas yra R.. Jo paties ūgis yra 1,77 m., A. B. gerokai aukštesnis ir stambesnis.
Liudytoja K. S. parodė, kad yra nukentėjusiojo dukra ir kaltinamojo kaimynė.2012 m. liepos 5 dieną, atvažiavo iš Vilniaus pas tėvukus į svečius. Tėtis nuėjęs į garažą, grįžo su dažų gabaliuku rankoje, klausė ar ne ji nubraukė mašiną. Kitą dieną parašė raštelį "jei nubraukėt, galėjot bent jau prisipažinti". Užkišo raštelį už kaimyno mašinos lango. Išvažiavo į sodą. Vakare grįžo. Einant pro duris į lauką, pamatė, kad ateina kaimynas su sūnumi, agresyviai mojuodamas rašteliu. Sako "čia tu?" atsakė "taip, aš". Buvo įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių. Pati pokalbio pradžia buvo nedraugiška. Jis vėl sako "kokią nesąmonę čia rašai, šiukšle, parodyk". Atsakė jam, kad einam ir ėjo pirma link mašinos, kaimynas su sūnum iš paskos. Mašina nuo buto durų buvo atstumu apie 5 - 6 metrus. Tėvukas išgirdo kalbą, jam pasigirdo gal, kad piktai kalba. Tėtis atstūmė kaimyną sakydamas "ko tu nori". Kaimynas puolė rankomis, trenkė tėvui ranką į veidą, buvo vienas smūgis. Kaltinamojo sūnus spyrė, tėvukas nukritęs buvo. Po smūgio į veidą tėtis nugriuvo. Tada puolė J., spyrė tėčiui į koją, davė iš rankos. R. T. griuvo du kartus. Pirmą kartą griuvo atbulas, po to, kai buvo suduotas galutinis smūgis, griuvo kniūbsčias. Nuo kieno smūgio kraujai pasipylė, pasakyti negali, nepamena. Kaimynė R. atėjo pabaigoje, ji nieko nematė tik pasakė "J., ramink tėvą". Niekas tėčio neatsiprašinėjo. J. tėčio nebuvo apkabinęs. Jis spyrė gulinčiam tėčiui. Kaimynų Ž. nebuvo. Kai vaikai pradėjo rėkti, į kiemą išėjo mama. Vyriausias sūnus kieme buvo visą laiką. Ji pati tiesiogiai viską matė ir matė daugiau smūgių, nei vieną. Kaltinamojo žmona atsiprašė, pasakė "jei mes nubraukėm, atsiprašom". Ji sakė, kad A. piktas buvo nuo pat ryto, kai pamatė raštelį. Tėvas po įvykio atrodė prastai, gulėjo, plovėsi, ištisai bėgo kraujas. Kodėl nekvietė policijos, nežino. Buvo šokas. Tėtis buvo blaivus, sode negėrė net ir alaus. Jis išgeria per šventes, bet nedaug, jam opaligė. Prieš įvykį ant tėčio veido jokių sužalojimų nebuvo. Po įvykio sužalojimas buvo ties nosies pertvara. Ir antrą dieną dar kraujavo. Matėsi, kad yra paviršinė žaizdelė. Pirmą dieną bėgo kraujas, viskas buvo kruvina, sutinimas veido jau buvo. Ant laiptų nevyko joks veiksmas.
Liudytojas G. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, pirmame aukšte, gyvena kaimynai T. ir B.. Santykiai su kaimynais yra geri, jie sveikinasi, bendrauja. Geresnius santykius palaiko su kaimynais B., o tiksliau su A., nes jį pažįsta nuo vaikystės. Šių metų liepos mėnesio pradžioje, per šventes, dienos metu, apie 13 val., būnant kieme, priėjo kaimynas A. B. su rašteliu rankoje. Kiek pamena, raštelyje buvo parašyta apie įbrėžtą mašiną. Pasakė A., kad tą raštelį galėjo parašyti kaimyno T. dukra, kuri buvo atvažiavusi pas tėvus į svečius, pasiūlė grįžus kaimynams apžiūrėti jų mašiną. Po šio pokalbio su A. išsiskyrė. Šio pokalbio metu A. B. buvo blaivus. Vakare, apie 20 val., būdamas savo virtuvėje, kieme išgirdo triukšmą. Buvo girdėti moteriškų balsų riksmai, verksmas. Priėjo prie lango ir pažiūrėjo į kiemą. Kieme pamatė stovintį kaimyną T., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Dar kieme stovėjo T. žmona ir dukra. Išėjo į kiemą pažiūrėti, kas nutiko, pamatė stovintį kaimyną T., kuris kažką kalbėjo su savo žmona ir dukra. Kaimynai B. buvo prie savo buto verandos. Ten, kiek pamena, buvo A. B., jo žmona R.. Ar kieme buvo J. B., nepamena. Nuėjo prie kaimynų B. ir paklausė kas atsitiko. A. B. pasakė ,,einame prie T. dukros mašinos ir tu pažiūrėk kaip aš galėjau įbrėžti“. Visi kartu, tai yra su A., jo žmona R., T. dukra nuėjo prie T. dukros mašinos. Ant mašinos durelių buvo įbrėžimas, kurį sulygino su A. B. mašina. Kadangi ant A. nešvarios mašinos įbrėžimų nebuvo, A. ir jo žmona R. nusprendė, kad A. su savo mašina įbrėžti negalėjo. T. dukra sakė, kad to įbrėžimo ant jos mašinos anksčiau nebuvo. Jiems būnant prie mašinos, visi kalbėjo ramiai ir niekas nekonfliktavo. Paties konflikto nematė, nes buvo savo bute. Nežino, ar kaimynai buvo išgėrę, nes vizualiai to nesimatė. Tą pačią dieną vakare buvo sutikęs kaimyną R. T., matė, kad jo nosis buvo užklijuota pleistru. Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms T. žmona pasakė, kad yra įtarimas, kad R. T. nosis sulaužyta. Kaimynė konkrečiau nesakė, kas atsitiko. Su kaimynu A. B. apie šį įvykį irgi nekalbėjo. Kiek žino, kaimynas T. anksčiau dirbo vairuotoju ir jis alkoholį vartoja retai, per šventes. Tą patį gali pasakyti ir apie kaimyną A. B. (b.l. 114-115).
Nagrinėjant bylą teisme liudytojas G. Ž., papildomai paaiškino, kad 2012 liepos 6 dieną buvo virtuvėje, kai išgirdo triukšmą. Girdėjosi barniai, balsai tiek vyriški, tiek moteriški. Pro langą pamatė, kad kieme, prie automobilio stovi R. T. su žmona, dukra. Tuo metu brolis N. buvo namuose, jie abu gyvena atskiruose butuose. Išėjęs į lauką, pamatė, kad R. T. stovėjo kruvina nosimi, krauju aptaškytais marškinėliais. Visi buvo panikoje. Kai nulipo, kieme buvo R. T., A. B., R. T. žmona, dukra, anūkas. A. B. sūnaus nematė, žmona buvo savo kieme. Žino, kad A. B. rado raštelį. Tą dieną nepastebėjo nei vieno, nei kito, kad būtų išgėręs. R. T. nosies galiukas buvo užklijuotas. Apie sulaužytą nosį sužinojo praėjus kelioms dienoms po įvykio, kai pasakė R. T. žmona.
Liudytojas N. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, pirmame aukšte, gyvena kaimynai T. ir B.. Santykiai su kaimynais yra geri, jie bendrauja. Daugiausia bendrauja su kaimynu B., nes randa bendrą kalbą. Su kaimynu R. T. bendrauja mažiau, bet sveikinasi. Apie vienus ir kitus kaimynus nieko blogo pasakyti negali. Šių metų vasarą, kiek pamena liepos mėnesi, jam būnant bute, virtuvėje, apie pietus, išgirdo kaip jo brolis G. kalba su kaimynu A. B. apie kažkokį raštelį. Vakare, apie 18 val., būdamas savo buto virtuvėje, per langą, pamatė kaip kaimynas A. B. prieina prie R. T. buto durų. Kiek pamena, A. garsiai R. pasakė, kad reikėjo ateiti ir pasakyti, kam tuos raštelius rašyti. Kiek pamena, A. priėjo prie R., kuris buvo išėjęs iš savo buto į lauką. Jie stovėjo vienas nuo kito per kokį metrą. Per langą matė, kaip R. buvo ištiesęs ranką į priekį link A.. Kad tarp jų būtų koks konfliktas, ar muštynės nematė. Matė tik tai, kad R. T. mojavo ranka. A. tuo metu stovėjo. Ar jis sudavė R. kur nors, nematė. Po kokios minutės prie A. priėjo jo sūnus J., kuris pasakė ,,einam namo tetuk“ ir jie kartu nuėjo namo. Nematė, ar tuo metu kieme buvo A. žmona R.. Ričardas pasilikęs kieme, prie buto, dar kažką kalbėjo. Jis mano kad R. T. tą dieną buvo išgėręs, kadangi jam kalbant su A., jo kalba buvo panaši į išgėrusio žmogaus jis kalbėjo piktai, sakė kažką panašaus ,,ko tu aiškini, neaiškink‘‘ ar panašiai. A. atrodo, kad tą diena buvo blaivus. Tos pačios dienos vakarą matė R., kurio nosis buvo užklijuota pleistru. Kas atsitiko R., jis nepasakojo. Tą patį vakarą, einant į sandėliuką buvo sutikęs ir kaimyną A.. Ant jo kūno jokių sužalojimų nesimatė (b.l. 116-117).
Papildomai teisiamajame posėdyje liudytojas N. Ž. parodė, kad sutaria geriau su A. B., su R. T. sveikinasi. Pernai, liepos 6 dieną pro šoninį langą namo antrame aukšte matė, kad R. T. stovėjo, atėjo A. B.. R. T. atvažiavo su dukros mašina R. T. mojavo rankomis, aiškinosi kažką dėl popieriuko. Paskui atėjo A. B. sūnus Justas ir išsivedė tėvą namo. Kraujo nematė, kaip griuvo pagėręs kaimynas R. T., nematė. Ant vakaro R. T. nosis buvo užklijuota. K. S. stovėjo ant laiptelių. Viskas ką matė, ten ir vyko. Mašina stovėjo prie garažo. Kieme kitų žmonių nematė. Vakare išėjus į kiemą, R. T. nosis buvo užklijuota, jis siūlė išgerti, vaikščiojo po kiemą, gyrėsi, kad 50 000 litų paims. Tai buvo tos pačios dienos vakare. Kad R. T. buvo neblaivus sprendžia iš to, kad jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo raudono veido. Visiškai nematė mėlynių R. T. veide, išskyrus užklijuotą nosies galiuką.
Liudytoja Stasė A. T. parodė, kad 2012-07-06 su šeima, dukra K. S. mažais anūkais grįžo iš sodo. Tvarkėsi virtuvėje, durys buvo atdaros, lauke buvo anūkai B. ir K.. R. T. įnešė anūką F. į vidų. Kada B. pradėjo šaukti "baikit, baikit!" išbėgo ir pamatė R. gulintį, J. spardė R.. Vyras gulėjo ant nugaros, o J. spyrė į kojas, kur A. B. stovėjo, nematė. Išsigandusi J. traukė nuo vyro. B. paskui pamatė, kai jau Justą atitraukė nuo vyro. Dukra buvo kieme ir vaikai. Kaimynų Ž. nebuvo, kada R. suriko: "G.!", buvo jau po visko. G. nulipo į kiemą. R. būklė buvo bloga, jam bėgo kraujas iš visur: iš nosies, burnos. Gydė pati, pirko vaistus, tepalus, vitaminą C leido. Pasimetė, nekvietė policijos, pagalvojo, gavo į nosį, kraujas nubėgs tuo ir baigsis viskas. Vėliau vyras kreipėsi į gydytojus dėl to sumušimo, nes pasidarė bloga, nekrito temperatūra. Vyro akys buvo užtinę, veidas sutinęs. Pati nematė, kaip A. B. sudavė smūgį vyrui, matė tik spardymus ir jau gulinti savo vyrą kraujo klane. Jis gulėjo ant nugaros, J. jį spardė, A. buvo nuėjęs, sėdėjo kieme prie šašlykinės. Kad A. sudavė R. į nosį, jai pasakė dukra ir vaikai, kai kalbėjosi jau po įvykio. Kitų traumų vyras nepatyrė, nosies lūžis įvyko tuo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pasakė, kad buvo suduotas smūgis vyrui tiesiog pasakydama apie pasekmes, nes iš mažų vaikų, iš dukros kalbų sužinojo apie suduotą smūgį, matė žmogų sužalotą. Kieme tuo metu buvo trys: R., J. ir A.. Po to jau kieme pamatė R. B.. Kaimynai B. visą laiką kažkodėl nepatenkinti. Jos vyras R. muštis nelinkęs, tuo labiau mažų vaikų akivaizdoje to nedarytų. Kaltinamasis darbštus žmogus, daug dirba, bet nelinkęs bendrauti. Jie tik save skaito žmonėmis, o visi kiti "nuliai" prieš juos. G. Ž. pro savo buto langus įvykio matyti negalėjo. N. ar matė, nežino. Sunkiai tikėtina, kad jie galėjo matyti įvykį. Supyko vyras už tą kraują, už smūgį, už sumušimą. Nosies nugarėlė buvo sužalota. Vyras buvo užsiklijavęs nosį, po to akys labiausiai užtinę buvo, negalėjo vaikščioti. Vyro alkūnės buvo nubrozdintos. Į policiją buvo kreiptasi po to, kai gydytojas patarė tai daryti. Policijai rašė pareiškimą. Byloje dar yra tiesiog juodraštis, jos pačios ranka rašytas. Rašė tam, kad nepasikartotų daugiau tokių įvykių. Norėjo, kad policijos viršininkas sužinotų tai, kas vyko. Pareiškimas rašytas R. vardu. Rašė tai, ką pasakojo R. T.. Tyrime pasakojo visų namiškių pasakojimus. R. B. tikrai negalėjo matyti konflikto. Vyras tą dieną buvo blaivus. Vakare irgi vyras buvo blaivus. Jis visas dienas po įvykio gulėjo lovoje.
Liudytoja R. B. parodė, kad yra kaltinamojo žmona. Iki įvykio prieš savaitę ar anksčiau, eidama iš darbo, ant šaligatvio netoli jų kiemo teritorijos pamatė, kaip kaimynas genėjo medį tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies. Matė, kaip jis iškrito iš medžio maždaug iš metro aukščio, apie tai pasakė kartu einančiai draugei. Jis nugriuvo nuo kopėčių ant šaligatvio veidu žemyn. Tačiau priėjus prie vartelių, atstumu maždaug 8 metrai, R., pakėlęs galvą, pažiūrėjo į ją ir pasakė" "ko čia žiūri" ir pridėjo negražų žodį. Tai nematė reikalo prieiti prie jo. 2012-07-06 mes tvarkėsi namuose ūkį, po pietų vyras nuėjo iki mašinos, už valytuvo atrado raštelį, kuriame buvo parašyta: "jei apgadinot automobilį, galit prisipažinti". Atėjęs vyras pasakė kokį raštelį gavo. Ji ir sūnus nuėjo apžiūrėti automobilio. Jų pačių automobilis buvo apdulkėjęs, nevalytas, įbrėžimų jokių nebuvo. Kaimynas G. buvo lauke, klausė jo, gal jis rašė. Kaimynas atsakė, kad jei būtų kas nutikę, būtų atėjęs ir pasakęs. G. pasakė, kad pas kaimynus atvažiavusi dukra, sako, gal ji ir parašė. Kaimynų namuose nebuvo, išsiskirstė dirbti savo darbų. Vakare vyras sako: "grįžo kaimynai, einam pažiūrėsim kas ten nutiko". Vyras išėjo pirmas, po to sūnus, per kelių žingsnių atstumą ėjo ir ji pati. Priėjęs prie durų, vyras paskambino, duris atidarė kaimynų dukra, sūnus buvo šalia. Vyras paklausė, ar ji rašė raštelį, dukra atsakė, kad taip, rašė ji. Vyras paklausė, kodėl ji neatėjo pasakyti, pasakė, kad eina žiūrėti, kas nutiko mašinai. Jie jau buvo pradėję eiti, tuo momentu per duris gan greitu žingsniu, su keiksmažodžiais, išėjo R. T., užsimojęs, keikdamasis trenkė vyrui. Ji pati stovėjo vyrui už nugaros, kad T. trenkė kažkur į krūtinės sritį, gali pasakyti, bet tiksliai vietos negali nurodyti. Vyras buvo į ją nugara. Tada vyras atstūmė T., o T., atšokęs priėmė pritūpusią, kumščiu atkištą pozą ir pradėjo provokuoti sakydamas "duok man, duok man". Vyras atsakė "jei nori, tai ir duok". Tada T. užsimojęs smogė vyrui, bet vyras atmušė jo smūgį ir jį atstūmė. Kaimynas nesiliovė, sūnus buvo šone, daugiau už vyro, jis nepastebimai T. šoko už nugaros ir prispaudė jo rankas, kad jis nebesimojuotų rankomis, kas labai nepatiko kaimynui. R. T. pradėjo muistytis, norėjo išsivaduoti iš sūnaus glėbio, buvo nekoordinuotas, matėsi, kad girtas, tuo labiau, kad jis keikėsi taip, kaip, kad elgiasi išgėręs. Būdamas blaivus kaimynas nesikeikia, o čia jis savo judesiais ir veido išraiška rodė, kad yra neblaivus. J. buvo stipriai jį apsikabinęs ir kai R. T. muistėsi paslydo, griuvo veidu į žemę. Sūnus buvo užgriuvęs ant viršaus. Tuo metu, kai jie nugriuvo, kaimynas išsilaisvino ir išsitraukė vieną ranką, ir pradėjo ta ranka plėšti sūnui rūbus, norėjo jam užduoti. Kieme nuo pat pradžių buvo T. anūkas, jis pirmasis pradėjo rėkti "baikit!". Kai pradėjo stumdytis, T. dukra įėjo į kambarį, o A. ji visiškai nematė. Sūnus J., prilaikydamas viena ranka, stojosi nuo kaimyno. Tuo momentu pamatė išbėgusią A.. Sūnus priėjo prie tėčio ir pasakė "einam namo", nes matėsi, kad kaimynas atsistojo, buvo visas piktas, norėjo dar stumdytis. A. priėjo prie J., apsikabino jį, kodėl nežino. Ji pati palydėjo vyrą link vidiniame kieme esančių laiptelių, pasakė "eik į terasą, nebandyk eiti artyn". Grįžo, vidiniame kieme stovėjo A., ji buvo apsikabinusi J.. A. pradėjo sakyti "kas čia buvo, kas čia buvo", atėjo dukra su tuo pačiu anūku. Paklausus, kas viską pradėjo, A., dukra tylėjo, anūkas sakė, kad senelis viską pradėjo. Tuo metu kaimynas Ž. buvo kieme, tą puikiai girdėjo. Kraujo buvo, tai nemalonu prisiminti, todėl šito ir nepasakoja. Kai kaimynas kėlėsi į tvoros pusę, sėdosi, kai jis atsistojo, jam iš nosies bėgo kraujas. Mano, kad jis susitrenkė griūdamas. Griuvo pats, iš paskos parsigriovė J., tuo metu susižalojo nosį. Viskas vyko prie pat įėjimo į kaimynų T. butą. Ten tokie laipteliai yra, daugiau link kiemo pusės. Automobilis stovėjo giliau kieme, link garažų, dar giliau kieme. Kada T. susižalojo nežino, ar iš medžio iškritęs, ar šiuo atveju nuo griuvimo. Pakitimų jo veide ji niekada nematė, o įvykio metu matė, kad iš nosies R. T. bėgo kraujas. Neturi supratimo, kada jis susižalojo, bet liepos 6 dieną jis tikrai nesusižalojo, kraujas tik bėgo jam iš nosies. Ji nesako, kad T. visai nugriuvęs buvo, jis svirdinėjo. Jos vyrui A. B. grėsė pavojus būti sužeistam nuo neblaivaus kaimyno, vyro ūgis 1.88 m., visas įvykis gal 25 sekundes užtruko. Kieme, tuo momentu kai buvo suduoti smūgiai, kaimynas pargriuvo, ji pati buvo per 3,5 - 4 metrus, T. dukros nebuvo, ji buvo įėjusi į kambarį. Dėl vyro užpuolimo nekvietė policijos. Vyras, dar pokalbio metu, būdamas terasoje rėkė ir sakė: "ponia A., tvarkyk savo senį, nes kviesiu policiją". A. tuo metu buvo net ją pačią apsikabinusi ir sakė, kad ji ne pirmi metai kenčia. Grynai iš moteriškų ir draugiškų paskatų nekvietė policijos.
Liudytoja Z. Ž. parodė, kad yra kaimynė kaltinamojo ir nukentėjusiojo. 2012-07-06 atėjusi vakare, pasisveikino su kieme buvusiais kaimynais T. ir B.. Jie stovėjo prie automobilio ir T. pasilenkęs kažką rodė, aiškinosi visi susijaudinę, R. pasilenkęs buvo, rodė kažką, R. sakė: "kaip mes galėjom įbrėžti mašiną, jei mes net nebuvom iš kiemo išvažiavę". Prie automobilio R. T. veido nematė. Einant namo laiptais žemyn leidosi vyro brolis G., paklausus, kas ten darosi, jis atsakė, kad kaimynai susipyko. Vakare matė, kaip R. T. stovėjo kieme prie kitų vyrų, jis buvo susikraujavęs. Vyras N. sakė jai, kad išgirdęs triukšmą žiūrėjo pro langą, matė, kad kieme visi aiškinosi tarp savęs. Nematė, kad A. B. būtų sužalotas. Kas sužalojo R. T., jai niekas nesakė. Abeji kaimynai geri, ir vieni ir kiti, paslaugūs, mandagūs. Sekančią dieną matė R. T. toje pačioje vietoje, prie suoliuko, kur susirenka vyrai. Jokių pakitimų T. veide nematė, tik buvo užklijuota nosis, bolavo kažkas.
Iš teisiamajame posėdyje perskaityto apklausos protokolo matyti, kad liudytojas J. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2012-07-06 buvo Lietuvoje, grįžęs vasaros atostogų, buvo pas tėvus namuose (duomenys neskelbtini). Apie pietus, tėvas A. B. rado už šeimos automobilio VW Passat lango valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta „Jei nubrozdinot automobilį, galėjot atsiprašyti“, raštelis buvo nepasirašytas, niekas nematė kas jį užkišo. Nežinojo, kas parašė raštelį, nes niekas nebuvo nubrozdinęs jokio automobilio. Tėvas ėjo pas kaimynus aiškintis, tačiau nieko nesužinojo. Kadangi kaimynų T. nebuvo namuose, tėvas nusprendė, kad tai jie parašė raštelį. Patys apžiūrėjo savo automobilį, tačiau jokių nubrozdinimų nematė. Automobilį žiūrėjo ir kaimynas G. Ž.. Su kaimynais T. santykiai tuo metu buvo normalūs, konfliktų nėra buvę, pats asmeniškai nei su vienu iš kaimynu neturi konfliktų. Kiek žino tėvas irgi neturėjo konfliktų su jais. Apie 18-19 val. grįžo kaimynai T.. Tuo metu pats ir tėvas buvo visiškai blaivus. Tėvas pasakė, kad „einam pas juos pasiaiškinti dėl lapelio“. Ėjo pas kaimynus, pas juos yra atskiras įėjimas. Tėvas ėjo pirmas, pats ėjo iš paskos. Kieme, nieko iš kaimynų nebuvo, kaimynų automobilis stovėjo. Tėvas paskambino į duris, išėjo kaimyno R. T. duktė. Tėvas jos normaliu tonu pasiteiravo apie parašytą lapelį. R. T. duktė pripažino kad jie parašė šį raštelį. Tėvas klausė jos, kodėl kaimynai neatėjo asmeniškai, o parašė raštelį. Tuo metu iš T. buto greitu žingsniu išėjo R. T.. R. T. nustūmė prie durų stovinčią dukrą ir puolė ant tėvo. R. T. keikėsi, rėkė: „Čia paskutinis lašas, aš jums susidorosiu...“ ir pan. Mano, kad R. T. buvo neblaivus – jo judesiai buvo nekoordinuoti, veido išraiška kaip girto asmens, nors alkoholio kvapo neužuodė. Nežino, ar kiti kaimynai buvo išgėrę. R. T. buvo agresyvus, išlėkė atstatydamas alkūnę į tėvą ir jam tokiu būdu smūgiavo į krūtinės ląstą, smūgis buvo stiprus. Tėvas nuo smūgio buvo nublokštas, bet ir pats atsitraukė. R. T. pradėjo šokinėti prieš tėvą ir provokavo šaukdamas, kad jam trenks. Kaimyno elgesys buvo netikėtas. R. T. buvo „kovos“ padėtyje ir žodžiais bei judesiais provokavo tėvą muštis. R. T. naudojo keiksmažodžius. Tėvas R. T., pasakė kad R. T. jam trenktų. R. T. pradėjo smūgiuoti tėvui su rankomis, į krutinę ir veidą, pataikė 1-2 smūgius tėvui į krūtinę. Tėvas bandė kaimyną atstumti. Stūmė į pečių sritį, pastūmė jį. Tėvas nesudavė nei vieno smūgio R. T.. Pamatęs, kad kaimynas vėl artėja prie tėvo ir ruošiasi pulti, intuityviai automatiškai puolė R. T. ir jį apkabino iš nugaros, ties liemeniu, t.y. tarp krūtinės ir pilvo, kad jis nespurdėtų. Apkabino ir rankas, kad nespurdėtų rankomis ir nepultų. Norėjo apginti tėtį. Mano, kad tėvui buvo grėsmė būti sužalotam. Bandė „surakinti“ rankas, kad R. T. nesimuistytų. R. T. pradėjo purtytis, bandė nublokšti. R. T. besimuistydamas neišlaikė pusiausvyros ir griuvo veidu į žemę. Apkabinęs jį, krito ant jo visu svoriu. Jo neatleido, nes viskas vyko labai greitai. Užgriuvo jam ant nugaros. R. T. griuvo tiesiogiai veidu į žemę. Išsilaisvinęs R. T., viena ranka bandė plėšti drabužius, kitą ranką dar laikė prispausta. Atsistūmė nuo jo, atsistojo. R. T. apsivertė ant žemės ir atsisėdo, pamatė bėgantį kraują jam iš nosies. Buvo sumaištis, išgirdo, kad rėkia R. T. žmona A., duktė. Neatkreipė dėmesio, kaip ir kada A. atsirado kieme. Buvo kieme ir R. T. anūkas, jis pirmas pradėjo rėkti. Jis rėkė: „baikit muštis, nustokit“. Taip pat pamatė, kad kieme yra mama R.. Taip pat nepastebėjo, kada ji atsirado kieme. Visi rėkė, kad baigtų muštis. Nors nemušė R. T., iš šalies tai galėjo atrodyti kaip muštynės. Pribėgo R. T. žmona A. ir apglėbė per pilvą, traukė į šalį. Patraukus laikė apie 20 sekundžių. Kai ji traukė, ji sakė „kodėl taip pasielgei?“. R. T. atsistojo, šluostėsi bėgantį kraują su rankove. Tėvas stovėjo be žado. R. T. žmona ar dukra liepė R. T. eiti namo ir jis nuėjo. Po to R. T. žmona jį paleido, tada vėl pradėjo kalbėti apie raštelį, apžiūrinėjo automobilius. Po to, R. T. grįžo, jam dar bėgo kraujas, jis demonstratyviai su skuduru šluostėsi kraują, spjaudėsi kraujais. Išsiaiškino situaciją dėl mašinos, visą tą laiką R. T. garsiai koliojosi, grasino keršyti. Matė, kad kieme buvo išėjęs ir kaimynas G. Z.. Nežino, ar jis matė konfliktą. Tą patį vakarą R. T. po konflikto gėrė garaže. A. T. keletą kartų jį kvietį grįžti namo. Sekančią dieną R. T. siūlė išgerti šalto alaus, jokių sužalojimų pas jį ant veido nematė. Dar ir liepos 8 dieną R. T. gėrė, matė jį neblaivų. (t. 2, b.l. 11-13)
A. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.(t. 1, b.l.153-163)
R. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b.l.52-59)
R. T. savo parodymus patvirtino akistatos metu su A. B., R. B..(t. 1, b.l.65-70, 71-76)
Liudytoja S. A. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.(b.l.104-110).
J. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.(t. 1, b.l.128-136)
J. B. savo parodymus patvirtino akistatos su R. T. metu (t. 1, b.l.143-144)
Iš Specialisto išvados Nr. G 1117/12(05), matyti, kad nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžis R. T. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-07-06. R. T. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiu. (1 t., b.l. 32). Veido daubų rentgenogramoje (Nr. nėra), atlikta 2012-07-18 - matoma nežymi impresija kairio nosikaulio vidurinėje dalyje, pertvaros iškrypimas. Nosies dviejų pusių rentgenogramoje (Nr. nėra), atlikta 2012-07-18 - matomas nosies kaulų vidurinės dalies lūžis su dalinės konsolidacijos požymiais (lūžio linija plati, kraštai užapvalinti, besiformuojančio kaulinio rumbo nematau), kas nurodo į tai, kad lūžis yra ne ūmus. Išimtinais atvejais, nosies kaulų lūžis lieka nesugijęs visam gyvenimui, tačiau šiuo atveju išnagrinėjus tyrimui pateiktą asmens medicininę kortelę, duomenų dėl buvusių nosies traumų nenustatyta, todėl galimybė, kad tai senas nesugijęs nosies kaulų lūžis, atmetama.(t. 1, b.l.32)
Teisiamajame posėdyje specialistas G. S. savo išvados nepatvirtino, paaiškindamas, kad šiuo atveju pirmieji medicininiai įrašai ir pirmosios medicininės žinios apie R. T. sužalojimą atsiranda 2012-07-23, t.y. po 17 dienų nuo nagrinėjamo įvykio. Med. duomenys, med. įrašai yra Panevėžio Ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje, kurioje nurodoma, kad 2012-07-06 buityje R. T. buvo sumuštas. Atsiųstas nosies kaulų lūžių operaciniam gydymui. Toliau atliekama operacija, žmogus gydomas. Teismo med. specialistas, konkrečiai jis pats, mato žmogų rugpjūčio 7 dieną, atvykusį asmeniniu prašymu. Apžiūrėtas žmogus, išorinių sužalojimų tuo metu nenustatyta, bet tiriamasis ekspertui paaiškina, kad rugpjūčio 18 d. jis kreipėsi į šeimos gydytoją, po to buvo pasiųstas gydymui į ligoninę. To med. tyrimo rugpjūčio 18 dieną negauta, jis pats jo nematė. Dėl šių priežasčių spec. išvadoje kategoriškai nebuvo pasisakyta apie nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžio mechanizmą, t.y. tai smūgis kumščiu ar tai griuvimas žmogaus iš savo ūgio veidu į kokį tai pagrindą. Net ir išklausius visus parodymus, taip pat kategoriška išvada negalima, nes nėra objektyvių med. duomenų dėl konkretaus nosies kaulų lūžio mechanizmo, konkrečios priežasties dėl ko taip atsitiko, kokiu būdu. Atsakyti ar tai yra griuvimo pasėkoje, ar smūgio sudavimo pasėkoje kategoriškos išvados duoti negali. Med. praktika rodo, kad toks sužalojimas gali atsirasti ir nuo tiesioginio smūgio į nosies sritį, bet gali atsirasti ir nuo žmogaus griuvimo veidu į kietą pagrindą. Sužalojimo mastą, pobūdį ir atsiradimo laiką patvirtina, neatmeta, kad sužalojimas galėjo būti liepos 6 dieną. Prie tokių traumų temperatūra būna, kraujosruvos gali išryškėti ne būtinai sekančią dieną, gali išryškėti ir vėliau. Skausmai būna pakenčiami. Operacijos metu reikėjo atstatyti lūžgalį. Yra skirtumai griuviminių nosies kaulų lūžių ir tiesioginio smūgio kumštimi, juos reikia kuo anksčiau užfiksuoti mediciniškai. Pats lūžis niekuo nesiskiria, patys kaulų lūžiai nesiskiria, bet skirtųsi išorinis vaizdas, jei jis kur nors būtų užfiksuotas. Iš rentgeno nuotraukos išvados duoti negali, diferencijuoti mechanizmą leistų žmogaus veido išoriniai sužalojimai. Griūnant į asfaltą gali būti odos nubrozdinimai, bet gali ir nebūti. Nėra užfiksuota pradinė veido išvaizda, kaip atrodė veidas po griuvimo ir po sumušimo. Jeigu prieš savaitę žmogus būtų kritęs iš medžio, po dienos, kitos turėtų būti kažkokie išoriniai sužalojimai, bet čia nėra duomenų, kad kas būtų matęs tai. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2012 metų liepos 18 dieną R. T. buvo apžiūrėtas gydytojos I. L. T.. Ji įrašė, kad buvo sumuštas veidas, nosis 2012-07-06. Pacientui sunku kvėpuoti, temperatūra 37.6 laipsniai, skauda galvą, trumpam buvo praradęs sąmonę. Veide buvo kraujosruvos. Čiuopiant skausminga nosies projekcija, kraujosruva 125x80. Paskirta: ospamox, išrašytas siuntimas dėl nosies lūžio. Ligoninės priėmimo skyriuje įrašų apie išorinius sužalojimus nėra, neaišku ar mato kraujosruvas, ar taip sako žmogus. Tik tokie duomenys. Kur jų lokalizacija neaišku. Iš tokių duomenų konkrečios traumos laiko nustatyti negalima. Konkretesnę išvadą duoti jam trūksta duomenų, žmogus kreipėsi pavėluotai. Iš nuotraukos matyti kairės pusės nosies lūžis, įspausta, maždaug viduryje. Toks poveikis būna jėga suduodant.
Liudytoja I. G. parodė, kad dirba Centro šeimos klinikoje gydytoja. R. T. nuo 1991 metų yra jos pacientas. Liepos 6 dieną jis atėjo pas gydytoją T., kadangi tuo metu ji pati atostogavo. Žino, kad R. T. atėjo sumuštas, kad jam buvo sulaužytas nosikaulis. Žmogus iškart nesikreipė, manė, kad praeis. Iš įrašo matyti, kad buvo trauma. Po to apie įvykį su T. kalbėjo, šis pasakojo, kad gavo smūgį iš kaimyno, visa tai matė jo anūkai. Dėl girtumo duomenų neturi. Jis dirbo profesionaliu vairuotoju. Nemano, kad griūnant galima taip susižaloti. R. T. turi stuburo išvaržą, yra operuotas. Ypatingų ligų neturėjo. Iš įrašo matyti, kad nustatyta nosies trauma, siunčiamas pas nosies gydytoją, kad jis įvertinų sužalojimą. Buvo operuota nosies pertvara, atstatytas lūžęs nosikaulis, yra plastika. Jos darbo stažas 30 metų, nesusidūrė su atveju, kad pats asmuo nosį susilaužytų, nes deformacija nosies viršuje.
2012-07-18 išraše iš medicininių dokumentų ligos anamnezėje nurodyta, kad R. T. sumuštas 07.06, diagnozė: nosies kaulų ir pertvaros lūžimas (t.1, b.l. 9)
Iš 2014-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. EKG 43(119)14(01) Išvadų matyti, kad R. T. nosies rentgenogramoje, atliktoje 2012-07-18 - matomas nosies kaulų vidurinės dalies lūžis su dalinės konsolidacijos požymiais, t. y. lūžio linija plati, kraštai užapvalinti, besiformuojančio kaulinio rumbo nematyti, kas nurodo į tai, kad lūžis yra ne ūmus, t. y. ne šviežias. Paprastai tokie radiologiniai pokyčiai stebimi praėjus 7-14 dienų po nosies sužalojimo. Nesant duomenų apie išorinius veido sužalojimus, kategoriškai spręsti apie traumos mechanizmą negalima, tačiau paprastai tokie lūžiai įvyksta nuo suduoto smūgio. Įvertinus tyrimui pateiktas rentgenogramas, nustatytas nosies kaulų lūžis su dalinės konsolidacijos požymiais. Paprastai tokie pakitimai matomi praėjus 7-14 dienų nuo patirto sužalojimo (lūžio), todėl neatmetama, kad lūžis galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2012-07-06. Akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad išimtinais atvejais, nosies kaulų lūžis lieka nesugijęs visam gyvenimui, tačiau šiuo atveju išnagrinėjus tyrimui pateiktą asmens medicininę kortelę, duomenų dėl buvusių nosies traumų nenustatyta, todėl galimybė, kad tai senas nesugijęs nosies kaulų lūžis, atmetama. (t.2 , b.l.83-84)
Nors A. B. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad R. T. nosį galėjo susižaloti griūdamas, tačiau teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. B. kaltė kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavus R. T. į veidą, taip padarant nukentėjusiajam R. T. nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžį, t.y.- nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigia, tačiau jo kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis - nuosekliais, esminėse detalėse su kita bylos medžiaga sutampančiais nukentėjusiojo R. T. bei liudytojų K. S., tiesiogiai mačiusios įvykį, S. A. T., išgirdusios triukšmą kieme ir mačiusios ant nugaros pargriuvusį vyrą, kurio veidas buvo kruvinas, o J. tuo metu spardė vyrą parodymais, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1117/12(05), kurioje nustatyto sužalojimo pobūdis bei lokalizacija, medicininiai dokumentai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Taipogi 2014-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. EKG 43(119)14(01) Išvadose nurodyta, kad paprastai tokie lūžiai įvyksta nuo suduoto smūgio, o duomenų dėl buvusių nosies traumų nenustatyta, todėl galimybė, kad tai senas nesugijęs nosies kaulų lūžis, atmetama, kas paneigia liudytojos R. B. teisme duotus parodymus, kad R. T. galėjo susižaloti dar anksčiau, krisdamas iš medžio, nors ikiteisminio tyrimo metu tokia versija visai nebuvo išsakyta. R. T. tiek kreipdamasis į medikus, į specialistą, tiek po to rašytame pareiškime policijai, vienodai nurodė įvykio aplinkybes – kad konflikto metu jam buvo suduotas smūgis į veidą ir niekur nenurodo, kad būtų kritęs nosimi į asfaltą, ar, kad su juo kartu būtų nugriuvęs kaltinamojo sūnus, šį faktą patvirtina ir liudytoja Z. Ž., parodžiusi, jog jau sekantį vakarą po įvykio kaimynė papasakojo, kad jos vyrui B. sumušė nosį, nenustatytas ir motyvas apkalbėti A. B., priešingai, kaip nurodo kaltinamasis, į policiją jis kreipėsi tik sužinojęs, kad nosis lūžusi, o gydytojas jam liepęs rašyti pareiškimą. Tuo tarpu kaltinamojo sūnus J. ir žmona tvirtina, kad R. T. griuvo veidu į asfaltą ne nuo smūgio, o pats, nuo girtumo ir dar kartu parsigriaudamas, pasak A. B. ir R. B. jį apglėbusį, ar užlaužusį R. T. rankas (pasak J. B. parodymų pirmojoje apklausoje, tačiau pakeistų jo paties prašymu apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją) J. B., kas yra sunkiai tikėtina. Kaip nustatyta byloje, kaltinamasis, radęs kaimynų raštelį, supyko - rodė jį ne tik šeimos nariams, bet ir kaimynams Ž., liepos 6 d. stebėjo kaimynų kiemą, laukdamas kada jie grįš ir juos pamatęs iš karto nuėjo aiškintis, vedėsi kartu sūnų, žmoną. Todėl šių liudytojų parodymai vertintini kaip noras savo šeimos nariui padėti išvengti atsakomybės ir jais remiamasi tik tiek, kiek jie atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Be to, nei vienas iš liudytojų nenurodo matęs kokių nors kitų sužalojimų, nubrozdinimų, kurie turėtų būti atsiradę griūnant veidu į asfaltą, išskyrus sužalotą nosį R. T. veide. A. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padaryta veika įstatymo (BK 11 str. 3 d.) priskiriama prie nesunkių tyčinių, baigtų nusikaltimų, į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo A. B. teistas nebuvo, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (t.1, b. l. 168); neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 172); pagal gyvenamąją vietą atžvilgiu oficialių nusiskundimų negauta (t.1, b.l.172); iš ĮI Egzotikos gauta A. B. charakteristika – teigiama (t. 1, b. l.170,171), todėl jam skirtina švelniausia iš inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą ir draudimą.
Civilinis ieškovas – R. T. pareiškė civilinį ieškinį bendroje sumoje 5944,99 Lt. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1b. l. 43-51), taip pat prašo atlyginti išlaidas sumokėtas advokatui, kuris jį atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme (t. 2, b.l. 27,49). Jo pareikštas ieškinys turtinei žalai atlyginti 181,29 Lt už pirktus medikamentus ir 44 Lt ekspertizės tarnybai įrodytas byloje pateiktais dokumentais (t.2, b.l. 30-36) ir priteistinas iš A. B.. R. T. taip pat pareiškęs 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis jam sukėlė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius išgąsčiu, emociniu šoku, pažeminimu, baime, kad prieš jį pavartoti smurto veiksmai vėl gali pasikartoti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, baimę dėl savo sveikatos, buvo operuojamas. Jo pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, bet tenkintinas dalinai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panašiose bylose, iš kaltinamojo priteisiant atlyginti 3500 Lt (CK 6.250 str.), likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1387,01 Lt civilinį ieškinį už apmokėtas R. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kuris įrodytas byloje pateiktais dokumentais (t.1, b.l. 78 – 85) ir priteistinas iš A. B..
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nukentėjusiojo R. T. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 1700 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. B..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., pripažintina proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. B. išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos proceso dalyviams iškviesti į teisiamąjį posėdį, kurias sudaro 42,50 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 - 305 straipsniais
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams bausmės atlikimo metu įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą R. T., uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės metu jam prisiartinti prie R. T. ir bendrauti su juo;
Nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį tenkinti dalinai: priteisti iš A. B. 225,29 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 29 centus) turtinės žalos ir 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus litų) litų neturtinės žalos. Likusioje dalyje R. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Pripažinti proceso išlaidomis R. T. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti iš A. B. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1387,01 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 01 centą) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. B..
Išieškoti iš A. B. valstybei 42,50 Lt (keturiasdešimt du litus 50 centų) pašto išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.