- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-701-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
- Skolininkas
- D. Š., M. Š.
- Kreditorius
- AB Šiaulių banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinkso ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. Š. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2(11)/2011 pagal kreditoriaus AB Šiaulių banko pareiškimą skolininkams M. Š. ir D. Š. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pareiškimu (b. l. 17-18) prašė išieškoti skolininkų 50 794,14 EUR skolą bei bylinėjimosi išlaidas bei areštuoti ir išieškojimą nukreipti į bankui 2008-02-04 hipotekos lakštu įkeistą skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 49) areštavo skolininkams priklausantį ir bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,0989 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, jog pareiškėjo pareiškimu patvirtinama, kad skolininkai neįvykdė prievolių pagal 2008-02-04 Būsto kreditavimo sutartį, nustatytais terminais negrąžino paskolos dalių, nemokėjo palūkanų, kitų eilinių įmokų, todėl kreditorius 2010-11-15 raštu įspėjo skolininkus, jog nuo 2010-110-08 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Teismas nurodė, jog skolininkams nevykdant savo prievolių, įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Skolininkė D. Š. atskiruoju skundu (b. l.55-56) prašo Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti.
Skolininkė nurodo, jog paskola buvo grąžinama laiku. Tarp skolininkų vyksta skyrybų procesas, todėl M. Š., siekdamas kuo pigiau perleisti įkeistą turtą, tuo išvengiant turto dalybų santuokos nutraukimo byloje, be D. Š. žinios, susitaręs su banku, nesant įsiskolinimų bankui, tyčia nutraukė kreditavimo sutartį. Skolininkės nuomone, kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti sutartį, nesant įsiskolinimų, be to, privalėjo skolininkę informuoti apie sutarties nutraukimą.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 65-66) prašo atskirąjį skundą atmesti.
Kreditorius nurodo, jog kreditorius kartu su prašymu pradėti išieškojimą Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (2008-02-04 Būsto kreditavimo sutartis Nr. B-2008-2136-18) pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą sutartyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, 2010-12-09 pareiškimu Nr. 862 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl hipotekos teisėja skundžiama nutartimi pagrįstai areštavo hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankas įkeistą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CPK 560 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais, o skolininkui šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio, 6.221 straipsnio, 6.222 straipsnio nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesyba. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų duomenų, 2010-10-25 kreditorius kreipėsi į skolininkus su pretenzija, kuria reikalavo grąžinti nesumokėtas paskolos dalis, t.y. 464,80 EUR iki 2010-11-08 ir nurodė, jog priešingu atveju, kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta (b. l. 36). 2010-11-15 kreditorius informavo skolininkus, jog šiems tinkamai neįvykdžius savo prievolių ir nesumokėjus einamos skolos dalies, nuo 2010-10-08 kreditorius sutartį nutraukė (b. l. 41). Tokie byloje esantys įrodymai paneigia skolininkės atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog kreditorius nutraukė sutartį nesant įsiskolinimo pagal kredito sutartį bei neinformavus abiejų skolininkų dėl galimo sutarties nutraukimo. Kaip nurodė ir kreditorius savo pareiškime, skolininkams iki nurodyto termino neįvykdžius piniginių prievolių, bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutartimi, sutartį nutraukė. Kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo veiksmai pilnai atitiko CPK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į išieškojimo pagal hipotekos taisykles ypatumus, hipotekos teisėjas turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nors skolininkė atskirajame skunde ir nurodo aplinkybes, susijusias su santuokos nutraukimo byla, taip pat aplinkybes, jog kredito sutartis buvo nutraukta dėl kito skolininko M. Š. veiksmų. Kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su skolininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymu bei banko veiksmų nutraukiant sutartį atitikimu bankui keliamiems veiklos vykdymo standartams, šioje byloje esmės nesudaro ir neturi jokios realios įtakos iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Skolininkei neginčijant fakto, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė sutartį, tačiau teismui užkirtus kelią kreditoriui vykdyti priverstinį išieškojimą, susidarytų tokia situacija, kad kreditorius, formaliai nutrūkus šalis siejusiam materialiniam teisiniam santykiui, negalėtų įgyvendinti iš hipotekos teisinių santykių kylančių savo teisių. Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas ((hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pareikštas atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neturi įtakos priimtos hipotekos skyriaus nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.