Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B., jos atstovui advokato padėjėjui Vaidotui Garnickui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovams Nagliui Puteikiui ir Laisvūnui Kavaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2009-12-22 nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnį paskirta 1750 Lt bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius 2009-12-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad UAB „Kopų lūgnė“ direktorė S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 6 dalies 2 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 40.5 punkto nuostatas, nes 2009-09-15 statė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinkantį suderinto projekto- stogo šiaurinėje pusėje ir pietų pusėje įrengė po keturis stoglangius be suderintos korektūros dokumentacijos (b.l. 25-26).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius 2009-12-22 nutarimu S. B. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jai 1750 Lt baudą (b.l. 27-28).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundo motyvais prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

S. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už padarymą administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje. Pagal teisės normos nuostatas atsakomybė kyla už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus. S. B. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 6 dalies 2 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (pakeitimas 2004-12-06 įsakymu Nr. D1-617) 40.5 punkto reikalavimą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje. Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 40.5 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai atliekant nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančio statinio paprastąjį remontą keičiamas statinio fasadas, leidimas tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes išduodamas kultūros ministro nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. skundo reikalavimą grindžia tuo, jog nėra nurodytų teisės aktų pažeidimų subjektas bei padarytais procesinių teisių pažeidimais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog S. B. 2009-04-20 paskirta UAB „Kopų lūgnė“ direktore (b.l. 74). UAB „Kopų lūgnė“ 2009-08-04 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jai priklausančią dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Potior“ (b.l. 13-15, 65-68). Tarp užsakovo UAB „Potior“ ir rangovo UAB „Kopų lūgnė“ 2009-08-05 ir 2009-08-06 sudarytos statybos rangos sutartys, pagal kurias rangovas UAB „Kopų lūgnė“ įsipareigojo atlikti šio pastato statybos darbus, tarp kurių yra stogo dengimas (b.l. 79, 80). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, o šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdyti rangovas atsako pagal Civilinį kodeksą ir ATPK. Nagrinėjamu atveju S. B., būdama UAB „Kopų lūgnė“ direktore, t.y. rangovo, atlikusio statybos darbus, vadovė, yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje, subjektas. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje. Analizuojamos teisės normos –(ATPK 91 straipsnis) sankcijoje yra nuoroda, kad už šį pažeidimą atsako fiziniai asmenys ir pareigūnai, kurių sąvoka apibrėžta ATPK 14 straipsnyje. S. B., būdama UAB „Kopų lūgnė“ direktorė statybos rangos sutarties vykdymo metu atliko pareigas, susijusias su organizaciniu-tvarkymu, administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, todėl laikoma pareigūne.

Dėl paties pažeidimo fakto, t.y. jog statomas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka suderinto projekto, nes stogo šiaurinėje pusėje ir pietų pusėje įrengta po keturis stoglangius be suderintos korektūros dokumentacijos, byloje ginčo nekyla (b.l. 22-24). Tai, jog po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pažeidimas buvo pašalintas – išimti stoglangiai ir angos uždengtos čerpėmis taip pat įrodo, jog statytojas ir rangovas pripažino pažeidimą. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra saugomoje urbanistinėje U17 bei moksliniam pažinimui saugomoje Senojo miesto vietos su priemiesčiais teritorijoje, kultūros vertybės reg. Nr. A1704K (b.l. 19). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis 1.1 punktu teritorija pripažinta saugoti viešam pažinimui ir naudojimui. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintame specialiajame plane – Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte įtvirtinta nuostata, kad naujai projektuojamų pastatų išraiška turi būti artima zonos užstatymo charakteriui. Šiuo aspektu kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, turinti vertingųjų savybių, vertintinas ne statinys. Kultūros vertybė nagrinėjamu atveju suprantama plačiau, kaip visuma, visas Klaipėdos miesto senamiestis. Dėl šios priežasties pripažintini nepagrįstais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, jog dėl to, kad pastatas, neįregistruotas registruose nėra teisės pažeidimo sudėties. Pripažintinas pagrįstu Institucijos argumentas, jog pastatas su savavališkai įrengtais stoglangiais pažeistų šios senamiesčio dalies užstatymo charakterį ir vizualinę istorinės gatvės išraišką. Tokia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pozicija atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje įtvirtintas draudimas naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje. Aptartų argumentų pagrindu konstatuojama, jog saugomoje urbanistinėje bei moksliniam pažinimui saugomoje teritorijoje statant pastatą, neatitinkantį suderinto projekto ir keičiant jo fasado išvaizdą, yra Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę. Iš kaltinimo apimties šalintinas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punkto pažeidimas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo daloma į atskiras dalis saugomas objektas ar jo teritorijoje esantys žemės sklypai ir keičiamos jų ribos taip pat šalintinas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 (pakeitimas 2004-12-06 įsakymu Nr. D1-617) 40.5 punkto pažeidimas, nes nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje buvo statomas naujas statinys, o ne atliekamas jo paprastasis remontas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog S. B. pagrįstai pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 25-26), kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte (b.l. 19-20), fotonuotraukose (b.l. 21) užfiksuotai duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pripažintini nepagrįstais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, jog šią administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nekompetentingas subjektas. S. B. administracinėn atsakomybėn patraukta ne už pastato statybą nukrypstant nuo statinio projekto, bet už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą (ATPK 91 straipsnis), kuris kilo iš statybos ne pagal suderintą projektą. Pirmuoju atveju nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas turi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o nagrinėti Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (ATPK 246² straipsnis).

Pripažintinas nepagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, jog pažeidžiant jos procesines teises byla Institucijoje išnagrinėta jai tinkamai nepranešus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta bylos nagrinėjimo Institucijoje data 2009-12-17 (b.l. 25-26). Institucija pripažįsta aplinkybę, jog nurodytu laiku bylos nagrinėjimas neįvyko. Iš Institucijos atstovų ir pažeidėjos paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo kviečiamas atvykti 2009-12-22 dėl kitų klausimų ir jai atvykus išnagrinėta administracinė byla. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebūtų leista teikti prašymus, įrodymus, duoti paaiškinimus ar kitaip trukdyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, teismo posėdžių metu jai buvo sudarytos galimybės tinkamai realizuoti procesines teises, teikti įrodymus, naudotis advokato padėjėjo teisine pagalba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės. Nenustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Teismo vertinimu, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismo nuomone, S. B. paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, ji paskirta tinkamai neįvertinus padaryto pažeidimo pobūdžio ir kitų nustatytų bylos aplinkybių. Akcentuotina, kad Institucija padarė klaida, nes administracinė nuobauda S. B. paskirta kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip pareigūnui. Įvertinus tai, jog nagrinėjant bylą Institucijoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po pažeidimo nustatymo teisės pažeidimo padariniai pašalinti ir šiuo metu vyksta dokumentų derinimas su kompetentingomis institucijomis dėl stoglangių įrengimo statomame objekte, pažeidėja anksčiau administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebausta (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-02-25 nutarimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo neįsiteisėjusiu 2009-04-17 nutarimu panaikintas b.l. 31-32, 37-38), pripažintina, jog administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pažeidėjai (pareigūnei) paskyrus sankcijoje nenumatytą švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą. Taikytinas ATPK 30¹ straipsnis, todėl skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, pakeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2009-12-22 nutarimą, kuriuo S. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnį paskirta 1750 Lt bauda, ir paskirti jai administracinę nuobaudą įspėjimą.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.