Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-1129/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
1-294-1129/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14020-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-294-1129/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14020-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3 ; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant prokurorui E. T.,kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., 2023 m. balandžio 10 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie trečios namo laiptinės, žodinio pokalbio metu, tyčia, ne mažiau vieną kartą, rankomis sudavė L. G. į galvą bei koja įspyrė vieną kartą į kairę blauzdą, padarydamas dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas L. G. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir duodamas parodymus parodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus, tačiau jis su kaimynu buvo lauke su šunimis, kai pamatė grįžtantį į namus L.. Davė palaikyti savo šunį kaimynui ir nuėjo su L. pakalbėti. Sakė, kad reikia pakalbėti, kodėl jis jį prieš jo svečius ir bendradarbius taip vadino. Jis sakė, tuoj į snukį duosiu. Griebė striukę, bet paskui bandė su petimi atstumti. Garsiai kalbėjosi tarpusavyje. Jis mano, kad L. ant jo pyksta dėl apkalbų. Nukentėjęs jį vadina „lopu“, todėl jis atėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip vadina. Griebė jį už striukės nukentėjęs pirmas, sakė „duosiu į snukį“, kad jis aiškintis atėjo. Bandė gražiuoju kalbėtis, nes jis apkalbų nenešioja, sakė jam nevaryk ant jo. Nukentėjusysis atėjo iš parduotuvės ir jis pamatęs nukentėjusį prieš jį atsistojo. Jis pats pirmas ateidinėjo link nukentėjusiojo, kad pasikalbėti. Prieš dvi savaites nukentėjęs taip pat išvadino visaip ir pabėgo. Jis, kai užstojo nukentėjusiajam kelią, jo paklausė, kodėl taip jį vadina. Jis sakė, kad neva jis kalba, kad jis girtas važinėja, sakė „eik iš čia, į snukį duosiu“. Garsiai kalbėjosi, nukentėjęs jam grasino, už striukės griebė, bandė atstumti. Po įvykio už 2 d. su nukentėjusiuoju bendravo. Lauke skardinę alaus turėjo, kitoj rankoj telefoną. Kaimynas V. L. buvo maždaug už 10 metrų, bet jis neprigirdi. V. L. ar matė įvykį nežino. Nukentėjęs ateidamas link namų, jokių ausinių ar telefono rankoje neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad 2023 m. balandžio 10 d., ėjo namo, kai šalia laiptinės jam pradėjus lipti laiptais į laiptinę, kur šalia sėdėjo A. su kitu kaimynu, jie buvo išgėrę ir jį užsipuolė, pasakė palauk, perdavė kaimynui palaikyti šunį, kai jis atsisuko puolė mušti, draskytis, plėšytis, nes buvo išgėręs. Nespėjo net užlipti laiptais į laiptinę, kai jį čiupo ir pradėjo mušti. Po užpuolimo nuėjo namo, bet nekvietė policijos, nes kraujo nebuvo. Kitą dieną paklausė, kodėl jis taip pasielgė, bet jis pasakė, kad jis jį įžeidė. Mano, kad A. J. turėjo omenyje įvykį prieš dvi savaites, kai eidamas kalbėjo su draugu per ausines, o jis pagalvojo, kad jam gal kažką pasakė, kaip suprato, todėl jį primušė. Kaltinamasis griebė už pečių, sutrenkė į galvą, bandė atsiplėšti, spyrė iš kojos, buvo girtas, paskui paspruko ir nuėjo namo. Po to atsirado galvoje guzai, po keleto dienų, prasidėjo pykinimai, galvos svaigimai, ėjo pas daktarus, nedirbo, pasirodė mėlynės, todėl kreipėsi į policiją. Jis eidamas į namus kalbėjo su draugu ir kaltinamoji nekalbino. Smūgiavo į galvą su dešine ranka, o laikė su kaire ranka. Buvo trys guzai, o smūgiavo apie 7 kartus, ilgai jį mušė. Po kažkiek laiko išsivadavo, tada ir namo nuėjo. Bandė vytis, laiptinėje šūkavo, bet jis nuėjo į namus. Pasirodė tėčiui kas nutiko, jis atsakė, duok durniui kelią. Jis gynėsi nuo smūgių. Jis jam sakė baik, paleisk. Jį paleido ir nustojo mušti, kai pats pavargo. Į koją jam spyrė, bet jam neskaudėjo. Ir dabar užeina galvos skausmai. Kaltinamasis turi pyktį ant jo tėvo dėl šildomų grindų, pastoviai jam ką nors kaltinamasis pasakydavo. Kaltinamajam jis nieko nepadarė. Kažką gal ir sakė, bet neatsimena, pirma mintis buvo, kaip nuo jo pabėgti. Anksčiau jį kabindavo kaltinamasis žodžiais, bet jis nekreipdavo dėmesio, nesisveikindavo. Po įvykio, kai jis vedžiojo šunį, nuėjo paklausti, kodėl taip pasielgė, bet kaltinamasis pradėjo gąsdinti, kad dukros vyras policininkas, sakė tau padarysiu dabar. Jis įvykio metu buvo blaivus, nors vairuotojo pažymėjimo neturi, nes prarado teises, dėl vairavimo išgėrus. Galvoje guzai buvo užčiuopiami. Kaimynas, kuris laikė kaltinamojo šunį nesikišo. Jis stovėjo ir nieko nedarė. Sakė, kvieskit policiją, bet niekas nereagavo. Suplėšė liemenę. Galvojo į policiją nesikreipsis, bet, kai blogiau pradėjo jaustis, tada kreipėsi į policiją. Pareiškė civilinį ieškinį už suplėšytą liemenę 150 eurų ir neturtinės žalos 1 000 eurų, nes skaudėjo, negalėjo eiti tris dienas į darbą, jaučia pastovius skausmus iki dabar.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas V. L. parodė, kad A. priėjo, jis paprašė palaikyti jo šunį, kadangi ir jis laikė savo šunį, todėl jis laikė du šunis, tačiau daugiau kas buvo, jam nėra žinoma. Jis nematė jokių smūgių. Nežinoma, kodėl A. paprašė palaikyti šunį, gal norėjo pakalbėti. Prieš įvykį nukentėjusįjį yra matęs, bet neprisimena kada. Apie konfliktus nieko jam nėra žinoma.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas Č. G. parodė, kad įvykio dieną buvo Velykos, su žmona buvo išvažiavę, po dienos grįžus į namus pamatė, kad sūnus buvo su gumbais ant kaktos. Paklausė, kas buvo, sakė užpuolė kaimynas, bet jis negalėjo priešintis, nes teistas, sakė niekas juo nepatikės. Kaimynas turi piktumą, ant jo paties, dėl grindinio šildymo. Sūnus pasakojo, kad jis ėjo kalbėdamas telefonu ir iš nieko sutrenkė į galvą, suplėšė striukę, liemenę. Buvo antra Velykų diena ir kaltinamasis buvo gerai išgėręs. Sūnui matėsi ant kaktos trys gumbai. Veidas apibrozdintas. Sūnus nesipriešino, nes praeityje teistas. Po įvykio praėjus 1-2 dienoms kreipėsi į polikliniką, nes pykino, galvą skaudėjo, buvo išduotas nedarbingumas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti Č. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo Č. G. parodymai apie tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir sūnus L. G.. Tiksliai dienos nepamena, tačiau galėjo būti 2023 m. balandžio 10 d. vakare, į namus grįžo sūnus L., matėsi, kad sužalotas veidas, nes matėsi guzai, mėlynė. Kelias dienas sumušimo vietas sūnui skaudėjo. Paklausus kas nutiko pasakė, kad sumušė prie laiptinės kaimynas A. J.. Dėl ko įvyko konfliktas jo neklausė, o sūnus nieko nesakė. Mano, kad A. nori kerštauti per sūnų. Su A. anksčiau sutarė gerai, kartu važiuodavo atostogauti, žvejoti, tačiau, prieš keturis metus susipyko ir nuo to laiko nebendrauja, nebendravimo aplinkybių nenori pasakoti (b. l. 50-52).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas Č. G. patvirtino jų teisingumą ir papildomai parodė, kad ant sūnaus kūno buvo mėlynės ir sumušimai. Smarkių mėlynių nebuvo, tik gumbai, guzai. Prieš keletą metų sūnus neblaivus vairuodamas brūkštelėjo mašiną, gavo baudą, vairavo nežino ar blaivus. Mano, kad A. žmona galėjo iškviesti anksčiau policiją.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė M. K. parodė, kad tvirtina pateiktą baudžiamojoje byloje išvadą. Išvadoje nurodė nukentėjusiojo odos nubrozdinimus, nes į tą pačią vietą trenkus kelis kartus, gali likti vienas sužalojimas. Pagal mėlynės spalvą galima nustatyti laiką, kada padarytas sužalojimas. Tamsi mėlynė, spalvų diapazonas įvairus. Iš pradžių gali būti rausva, priklauso nuo organizmo. Poodinė kraujosruva atsiranda tada, kai plyšta poodinės kraujagyslės, nuo smūgių kiekio, gali priklausyti mėlynės spalva. Šviežia mėlynė gali būti šviesiai rausva, tamsiai rausva, pilkšva, violetinių atspalvių. 1-2 dienas spalva išsilaiko, 1-2 paras išlaiko intensyvią spalvą. Paskui kinta kaip rezorbuojasi. Priklauso nuo organizmo. Ima žalsvėti pakraščiai, priklauso nuo mėlynės dydžio, gylio. Į trečią parą pradeda žalsvėti, kol galų gale, pasidaro blyški, vos matoma. Šiuo atveju buvo rasta gelsva poodinė kraujosruva.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2023 m. balandžio 14 d. gautas L. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d. apie 18.30 val., grįžtant namo prie laiptinės prasilenkiant su dviem kaimynaus išgirdo, ,,ateik pasikalbėsim“, vos atsisukęs gavo daug smūgių į veidą, galvą ir pakaušį, Kelias minutes trukęs užpuolimas baigėsi tuo, kai pasakė, jog kvies policiją, jį mušti nustojo, tuomet parėjo namo (b. l. 7-10).

2023 m. birželio 14 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. G. ir įtariamojo A. J., nurodyta, kad abu liko prie savo parodymų (b. l. 64-68).

2023 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. G768/2023(02), kurioje L. G. konstatuotas dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26-28).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. J. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo išsamiais parodymais. Kaltinamasis nors kaltę neigia, tačiau pripažino, kad pamatęs nukentėjusį asmenį pats pirmas paprašė kaimyno palaikyti jo su savimi turėtą šunį ir priėjo prie nukentėjusiojo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjusysis bei liudytojas V. L., kuris patvirtino, kuris davė iš esmės analogiškus parodymus, kad įvykio dieną jis ir kaltinamasis buvo su savo šunimis, tačiau kaltinamajam pamačius ateinantį link namų nukentėjusį paprašė palaikyti jo šunį, kai pats nuėjo link nukentėjusiojo, tačiau esant prie laiptinės jis nematė konflikto. Konflikto buvimą patvirtina ne tik netiesioginiai įrodymai - nukentėjusiojo tėvai, kurie sekančią dieną pamatė nukentėjusiojo veidą bei galvoje esančius guzus bei mėlynes, taip pat kaltinamojo A. J. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G768/2023 (02) užfiksuoti duomenys, kurioje nurodyta, kad L. G. konstatuotas dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė pateiktą baudžiamojoje byloje specialisto išvadą patvirtino. A. J. sveikatos būklė, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas - netolygi kaulų struktūra, artrozė, pablogėjusi sąnario funkcija - savaime niekaip nepaneigia kaltinamojo galimybės sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamasis A. J. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą nukentėjusiuoju. Kaltinamasis A. J. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. 2023 m. balandžio 10 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

Kaltinamojo A. J. lengvinančių aplinkybių dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. yra neteistas (b. l. 85). Kaltinamasis A. J. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 86-89). Kaltinamasis A. J. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas (b. l. 74), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 77).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo A. J. už nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti šio straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad laisvės apribojimo bausmės rūšis neteistam kaltinamajam A. J. yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, kadangi paminėtos aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumą be to, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su įpareigojimu užtikrins bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo kaltės nepripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė nemažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas nukentėjusysis L. G. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo A. J. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). Nurodytos išlaidos patirtos neturtinės žalos dėl patirto skausmo. Neturtinė žala susideda iš tai, kad kaltinamasis pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino, kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo L. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis L. G. civiliniame ieškinyje nenurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinę ir psichologinę žalą, tačiau, tai įrodo specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, todėl dėl jam padarytos neturtinės žalos ir kaltinamojo padaryti veiksmai yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. J. nukentėjusiajam L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sumušimu dešinio smilkinio sumušimu, pasireiškęs poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala.

Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina visiškai, vertinant, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiam L. G. padaryta neturtinė žala, kuri vertintina – 1 000 eurų, todėl tenkintina visiškai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-72), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Nukentėjusiojo L. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui L. G. iš kaltinamojo A. J. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis