- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-424/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- G. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Šeba“ restruktūrizavimo byloje dėl pareiškėjo G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. V. prašė patvirtinti daugiau kaip 19,1 mln. Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. tarp atsakovo, UAB „Užuolaidų studija“ (vienintelis akcininkas yra pareiškėjas) ir pareiškėjo buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria buvo susitarta dėl trijų projektų įgyvendinimo. Pagal pirmąjį projektą (toliau – Projektas 1) atsakovas įsipareigojo UAB „Užuolaidų studija“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Ašmenėlės g. 40, Vilniuje, nugriauti ten esančius UAB „Užuolaidų studija“ pastatus, parengti visus būtinus dokumentus (detalųjį planą, techninį projektą, gauti statybos leidimą ir kt.) ir toje vietoje pastatyti 6 kotedžus, juos parduoti, o gautą pelną pasidalinti (70 proc. atsakovui, 30 proc. UAB „Užuolaidų studija“ ir pareiškėjui); sutarta, kad jeigu šis projektas nebus įgyvendintas dėl atsakovo kaltės, jis sumokės pareiškėjui 7,5 mln. Lt dydžio baudą, o jeigu projektas nebus įgyvendintas dėl UAB „Užuolaidų studija“ ir pareiškėjo kaltės, jie atsakovui sumokės 4 mln. Lt baudą. Pagal antrąjį projektą (toliau – Projektas 2) atsakovas įsipareigojo parduoti, o UAB „Užuolaidų studija“ ir pareiškėjas nupirkti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis, Santakos g. 14, Kaune, techninis projektas, sudarytas 6 statiniams, bei statybos leidimas ir kurio įsigijimo kaina daugiau kaip 22,5 mln. Lt; sutarta, kad jeigu šis projektas nebus įgyvendintas dėl atsakovo kaltės, jis sumokės pareiškėjui daugiau kaip 9,1 mln. Lt dydžio baudą, o jeigu projektas nebus įgyvendintas dėl UAB „Užuolaidų studija“ ir pareiškėjo kaltės, jie atsakovui sumokės 4 mln. Lt baudą. Pagal trečiąjį projektą (toliau – Projektas 3) atsakovas įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus pastate, esančiame Juozapavičiaus pr. 104B, Kaune, ir po to nupirkti šio pastato dalį; nustatyta rangos darbų kaina – daugiau kaip 1,5 mln. Lt, pastato dalies įsigijimo kaina – 1,5 mln. Lt; sutarta, kad jeigu šis projektas nebus įgyvendintas dėl atsakovo kaltės, jis sumokės pareiškėjui 2,25 mln. Lt dydžio baudą, o jeigu projektas nebus įgyvendintas dėl UAB „Užuolaidų studija“ ir pareiškėjo kaltės, jie atsakovui sumokės 1,5 mln. Lt dydžio baudą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvykdė nei vieno iš nurodytų įsipareigojimų, todėl pareiškėjas turi teisę į daugiau kaip 19,1 mln. Lt dydžio netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą, kildinamą iš Projekto 2 neįgyvendinimo, o kitus pareiškėjo reikalavimus grąžino nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – patvirtino 0,25 mln. Lt dydžio pareiškėjo finansinį reikalavimą.
Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės už Projekto 1 neįgyvendinimą, sprendė, kad, įgyvendinant šį projektą, Sutarties nuostatas pažeidė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Teismas nurodė, kad pagal 2007 m. liepos 19 d. kreditavimo sutartį pareiškėjas kredito dalį (daugiau kaip 0,5 mln. Eur; kita kredito dalis nebuvo suteikta) gavo iki Sutarties sudarymo, todėl vien kredito dalies gavimas ir jos panaudojimas žemės sklypui įgyti iki Sutarties pasirašymo negali būti vertinamas kaip pareiškėjo įsipareigojimų pagal Sutartį visiško įvykdymo įrodymas. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį partneriai įsipareigojo maksimaliai kooperuotis, bendradarbiauti, dėti visas pastangas, naudoti turimus resursus, jog Projektas 1 būtų įgyvendintas per įmanomai trumpiausią laiką ir teiktų partneriams naudą. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų dėjęs pastangas, jog būtų pradėti numatytų 6 statinių statybos organizavimo ir vykdymo darbai. Faktiškai jokių veiksmų įgyvendinat Projektą 1 pareiškėjas neatliko. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią garantiją, jog žemės sklypo ir statinių nuosavybės teisė jokiu būdu nėra apribota, apsunkinta, perleista tretiesiems asmenims ar jų ginčijama ir nėra grėsmės, kad tokia taps, išskyrus žemės sklypo ir statinių įkeitimą šio turto įsigijimą finansavusiai kredito įstaigai. Buvo deklaruotas tik žemės sklypo ir jame esančių statinių apsunkinimas hipoteka, kai tuo tarpu pagal kreditavimo sutartį kredito gavėjas įsipareigojo įkeisti kredito davėjui visus statomus 10 gyvenamųjų namų. Tuo tarpu pagal Sutartį pastatyti 6 kotedžai turėjo tapti partnerių bendrąja daline nuosavybe. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad Sutartį iš esmės pažeidė tiek atsakovas, tiek pareiškėjas, todėl nei vienas jų neturi teisės reikalauti netesybų.
Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės už Projekto 3 neįgyvendinimą, nustatė, kad atsakovas pagal šį projektą atliko penktadalį numatytos vertės pastato rekonstrukcijos darbų, o įsipareigojimo įsigyti pastato dalį neįvykdė visiškai. Spręsdamas dėl iš nurodytų įsipareigojimų nevykdymo kylančio ir tvirtintino pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo sudaryta atsakovui vykdant normalią ūkinę veiklą, o šiuo metu atsakovui taikoma restruktūrizavimo procedūra. Pagal teismų praktiką restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Teismas nurodė, kad, įvertindamas tai, jog tvirtinant pareiškėjo reikalavimus turi būti atsižvelgiama ir į kitų atsakovo kreditorių interesus, sprendžia, kad patvirtinti visą 2,5 mln. Lt dydžio finansinį reikalavimą nėra faktinio pagrindo dėl tokių aplinkybių. Pirma, atsakovas atliko penktadalį numatytos vertės rekonstrukcijos darbų, todėl tai sudaro pagrindą mažinti sutartas netesybas. Antra, 2,5 mln. Lt dydžio netesybos yra neprotingai didelės. Pagal Sutartį šalys susitarė šioje dalyje atlikti (apmokėti) daugiau kaip 1,5 mln. Lt vertės darbus ir pirkti (parduoti) turtą už 1,5 mln. Lt, o netesybos viršija tiek darbų kainą, tiek turto kainą. Remdamasis tuo, teismas sumažino netesybas iki 0,25 mln. Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 str. 3 d.). Teismo nuomone, toks netesybų dydis atitinka Sutarties pažeidimo laipsnį ir protingumo kriterijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas G. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 7,5 mln. Lt dydžio apelianto finansinį reikalavimą.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nedėjo pastangų, jog Projektas 1 būtų vykdomas. Sutartis šio projekto atžvilgiu nenumatė jokių kitų esminių pareigų apeliantui, kaip tik žemės sklypo valdymo suteikimą. Tai buvo padaryta, tačiau atsakovas jokių jam tenkančių pareigų apskritai nevykdė. Taigi apelianto kaltės dėl Projekto 1 neįgyvendinimo nėra. Apeliantas nurodo Sutartyje atskleidęs tuos su turto apribojimu susijusius juridinius faktus, kurie egzistavo jos pasirašymo metu. Sutartimi prisiimta prievolė ateityje įkeisti kredito davėjui visus 10 statomų gyvenamųjų namų negali būti laikoma tikrovės neatitinkančia garantija. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas negalėjo mažinti jo pagrįsto finansinio reikalavimo tuo motyvu, kad šio reikalavimo dydis pažeistų kitų kreditorių interesus. Toks motyvas aiškiai pažeidžia apelianto teises ir kreditorių lygiateisiškumą. Apelianto nuomone, teismas taip pat neturėjo pagrindo pripažinti, kad 2,5 mln. Lt dydžio netesybos yra neprotingai didelės. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ruošiantis Sutarties sudarymui, UAB „Užuolaidų studija“ pasiskolino beveik 1,5 mln. Eur, kurių šiuo metu nesugeba grąžinti dėl neįgyvendintų projektų; kad dėl Projekto 1 neįgyvendinimo UAB „Užuolaidų studija“ buvo priversta nuostolingai (su 1 mln. Lt nuostoliu) parduoti šiam projektui skirtą žemė sklypą; kad neįgyvendinus Projekto 3 UAB „Užuolaidų studija“ negali pastato naudoti pagal paskirtį, privalo nuomoti ir išlaikyti kitas patalpas bei patyrė nuostolių dėl negautų pajamų už pastato pardavimą atsakovui. Kadangi prašoma priteisti Sutartyje numatytas netesybas, o ne nuostolius, apeliantas neturėjo pareigos įrodyti tikslius realiai patirtus nuostolius. Be to, pagal teismų praktiką sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Apeliantas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu byloje dalyvaujantys asmenys nekėlė klausimo, jog nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašo atmesti atskirąjį skundą.
Trečiasis asmuo laikosi nuomonės, kad Sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas tarp draugiškų santykių siejamų šalių siekiant kontroliuoti restruktūrizavimo procesą atsakovui naudinga linkme. Trečiasis asmuo kartu iš esmės sutinka su skundžiamos nutarties argumentais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo atmesti atskirąjį skundą.
Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas pripažįsta, jog Projektas 1 net nebuvo pradėtas vykdyti, todėl iš jo kildinamas 7,5 mln. Lt dydžio finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apelianto prašytas patvirtinti 19,1 mln. Lt dydžio finansinis reikalavimas susideda vien tik iš netesybų, numatytų Sutartyje. Apeliantas teigia, kad atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ir turi sumokėti sutartas netesybas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas teisingai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje vertinant to paties apelianto reikalavimo pagrįstumą, konstatuotomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ir pateiktais teisės normų išaiškinimais.
Dėl netesybų pagal Projektą 1
Šalių sudaryta Sutartis savo esme yra jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 str. 1 d.). Sutartimi šalys įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti tiek visus joje nustatytus, tiek jos tikslų pasiekimo sąlygotus įsipareigojimus bei veikti tinkamai ir sąžiningai tam, kad Sutartis visą jos galiojimo terminą būtų tinkamai vykdoma ir būtų pasiekti jos tikslai, teikiantys naudą šalims (Sutarties preambulės XI pastraipa).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas jokių veiksmų pagal Projektą 1 faktiškai neatliko, nes žemės sklypas, kuriame turėjo būti vystomas šis projektas, buvo įgytas dar iki Sutarties sudarymo. Įrodymų, kad sklypas buvo įgytas vykstant šalių deryboms dėl Sutarties sudarymo ir esant pagrįstam įsitikinimui, jog toks susitarimas bus pasiektas, byloje nėra. Nors apeliantas įrodinėja, kad vienintelis jo įsipareigojimas Projekte 1 buvo žemės sklypo suteikimas, tokį argumentą paneigia minėta Sutarties nuostata, numatanti šalių pareigą atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai numatyta Sutartyje, bet ir tai, kas yra susiję su jos tikslais. Apeliantas teigia, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savo įsipareigojimams vykdyti, tačiau kartu nepateikia įrodymų, jog būtų raginęs atsakovą imtis tokių veiksmų ar būtų pats jų ėmęsis, kaip kad analogiškoje situacijoje turėtų elgtis protinga jungtinės veiklos sutarties šalis. Apeliantas buvo visiškai pasyvus, o tai parodo akivaizdų jo nesuinteresuotumą Sutarties vykdymu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad apeliantas pateikė melagingą garantiją dėl turto suvaržymo. Tokia aplinkybė jau buvo konstatuota minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje. Nors apeliantas skunde papildomai nurodo, kad garantija turi būti vertinama pagal tuo metu egzistuojančias aplinkybes, t. y. pagal tai, kokie apribojimai buvo Sutarties sudarymo metu, toks argumentas yra nepagrįstas, nes Sutarties 3.2 punkte buvo aiškiai numatytas įsipareigojimas užtikrinti, jog šalių pateiktos garantijos išliktų teisingos ir galiotų iki tol, kol galios pati Sutartis. Apeliantas įsipareigojimus kredito įstaigai dėl būsimų pastatų įkeitimo prisiėmė dar iki Sutarties sudarymo, todėl privalėjo tokią esminę aplinkybę atskleisti Sutartyje. Pažymėtina, kad Sutarties 5.1.7.8 punkte buvo nustatytas aiškus įsipareigojimas, kad Projekto 1 metu įgytas ar sukurtas turtas negali būti suvaržytas be kitos šalies rašytinio sutikimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsisakė pripažinti apelianto teisę į netesybas, kildinamas iš Projekto 1 neįgyvendinimo.
Dėl netesybų pagal Projektą 3
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti netesybas dėl Projekto 3 netinkamo įvykdymo. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas neteisingai supranta šią teismo nutarties dalį. Priešingai nei teigiama skunde, teismas netesybas mažino ne todėl, kad kitaip būtų pažeisti įmonės kreditorių interesai, o todėl, jog pripažino netesybas neprotingai didelėmis bei atsižvelgė į dalies atsakovo įsipareigojimų įvykdymą (CK 6.73 str. 2 d.). Šiuo atveju teismo motyvai dėl restruktūrizavimo byloje egzistuojančio viešojo intereso ir kitų įmonės kreditorių teisių apsaugos buvo panaudoti tik grindžiant teismo teisę kontroliuoti netesybų dydį. Skirtingai nei nurodo apeliantas, bylos nagrinėjimo metu buvo keltas klausimas dėl per didelio netesybų dydžio (pvz., t. 1, b. l. 37), į tai dėmesį buvo atkreipęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje. Tokioje byloje kaip ši, kurioje egzistuoja viešasis interesas, teismas turi neabejotiną teisę ex officio kontroliuoti šalių nustatytų netesybų dydį.
Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu neabejotinai žinojo dalies kitų byloje dalyvaujančių asmenų poziciją dėl neprotingo netesybų dydžio, jų abejones dėl Sutarties fiktyvumo, taip pat minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus kriterijus dėl netesybų mažinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad pagrįstų bent dalies realių nuostolių, patirtų dėl netinkamo Projekto 3 vykdymo, atsiradimą ir jų dydį. Tai, kad nebuvo įgyvendintas Projektas 1 ir dėl to, apelianto teigimu, jis buvo priverstas parduoti šiam projektui skirtą žemės sklypą, nėra susiję su realiais nuostoliais dėl Projekto 3 neįvykdymo. Nors apeliantas nurodo, kad dėl atsakovo kaltės pastarasis neįsigijo pastato dalies, tačiau pastato pardavimo kaina negali būti sutapatinama su apelianto nuostoliais – ši pastato dalis liko apelianto nuosavybe. Tuo tarpu apelianto įrodinėjamas būtinumas dėl patalpų rekonstrukcijos neatlikimo nuomotis kitas patalpas neleidžia spręsti, kad dėl tokių veiksmų apeliantas galėjo patirti daugiau kaip 0,25 mln. Lt nuostolių, t. y. daugiau, nei teismas priteisė netesybų.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad keisti šią skundžiamos nutarties dalį taip pat nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašo priteisti 1 955,93 Lt teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šio asmens atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės dėstomi tokie patys argumentai, kaip ir ankstesniuose jo procesiniuose dokumentuose (t. 2, b. l. 35-38, 95-96; t. 3, b. l. 137-140), protingomis teisinės pagalbos išlaidomis pripažįsta 500 Lt sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 str. 2 d.). Ši suma trečiajam asmeniui priteistina iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui Danske Bank A/S (registracijos Nr. 61126228) iš apelianto G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.