Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1072/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
1-537-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29013-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
R. J., G. T.
Civilinis ieškovas
D. J., įmonės „D. G. firma“, (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29013-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Ukmergė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant L. D.,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam R. J.,

kaltinamajam G. T.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. J.,

civiliniam ieškovui įmonės „D. G. firma“ atstovui direktoriui D. G.,

Žemesnės instancijos teismas

nedalyvaujant civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2016 m. gruodžio 20 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį bylą nutraukiant;

2) 2018 m. gruodžio 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) 2019 m. rugsėjo 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriais rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingiems asmenimis, dirbant per mėnesį po 40 valandų;

4) 2019 m. gruodžio 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie paskirtos bausmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą a) p. p. tvarka, iš dalies pridėta 2019 m. rugsėjo 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta vienerių metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų turtinę žalą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, teistas: 2020 m. sausio 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – skirta 90 arešto parų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. J. ir G. T., veikdami kartu bendrininkų grupėje, naktį iš 2019 m. liepos 9 d. į 2019 m. liepos 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, išdaužę automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinį durelių stiklą (50 eurų vertės), pateko į automobilio vidų, išlaužę priekinės panelės plastmasę (15 eurų vertės), po ja išplėšę esančius laidus (20 eurų vertės) bei sugadinę automobilio dangčio spynelės atrakinimo raktą (35 eurų vertės), bandė užvesti automobilio variklį – taip pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. D. S. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 920 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio variklio užvesti nepavyko, po ko tęsdami savo nusikalstamus veiksmus iš automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobė automagnetolą „Pionier“ (50 eurų vertės), t. y. šiais savo tokiais bendrais veiksmais padarė automobilio savininkei D. S. ir valdytojai D. J. 170 eurų turtinę žalą.

R. J. ir G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje;

Be to, R. J. ir G. T., veikdami kartu bendrininkų grupėje, naktį iš 2019 m. liepos 9 d. į 2019 m. liepos 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. T., tyčia, jėga išlaužę D. G. firmai priklausančios mažmeninės prekybos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), medines sandėlio duris, pro jas pateko į parduotuvės patalpų vidų iš kur pagrobė svetimą D. G. firmai priklausantį turtą, t. y. 3 pakuotes „Utenos auksinio“ alaus – bendros 26,25 eurų vertės, 5 pakuotes „Utenos Utenos“ alaus – bendros 46,75 eurų vertės, 24 butelius „Vilniaus” alaus – bendros 39,84 eurų vertės, 2 butelius „Zubrovka“ degtinės – bendros 17,52 eurų vertės, 2 butelius „Stumbro“ degtinės – bendros 19,46 eurų vertės, 4 butelius „Žalių devynerių“ trauktinės – bendros 31,16 eurų vertės, 2 butelius „Stumbro starkos“ trauktinės – bendros 18,48 eurų vertės, 1 butelį „Škotiško“ viskio – 11,69 eurų vertės, 2 butelius „Alita” brendžio – bendros 22,62 eurų vertės, 2 butelius „Imperial“ brendžio – bendros 20,43 eurų vertės, 4 butelius „Šimtmečio” degtinės – bendros 31,16 eurų vertės, 2 butelius „Stumbro starkos“ trauktinės – bendros 16,48 eurų vertės, 2 butelius „Žalių devynerių“ trauktinės – bendros 20,46 eurų vertės, 3 butelius „Žolynų“ gėrimo – bendros 23,37 eurų vertės, 3 butelius „Jagermeister“ likerio – bendros 54,87 eurų vertės, 3 butelius „Jagermeister“ likerio – bendros 42,30 eurų vertės, 3 butelius „Jagermeister“ likerio – bendros 24,75 eurų vertės, 2 butelius „Alita“ brendžio – bendros 22,00 eurų vertės, 2 buteliai „Lietuviškos Auksinės“ degtinės – bendros 27,26 eurų vertės, 2 buteliai „Lietuviškos Auksinės“ degtinės – bendros 14,20 eurų vertės, 4 butelius „Bajorų Premium“ degtinės – bendros 29,14 eurų vertės, 2 butelius „Pons“ likerio – bendros 17,52 eurų vertės, 4 butelius „Sobieski Superior“ degtinės – bendros 28,40 eurų vertės, 6 butelius „Bajorų Premium“ degtinės – bendros 61,02 eurų vertės, 1 butelį „Maxime“ konjako – 26,31 eurų vertės, 2 butelius „Status“ degtinės – bendros 21,44 eurų vertės, 6 butelius „Kremliovka“ degtinės – bendros 56,10 eurų vertės, 5 butelius „Pšeničnaja“ degtinės – bendros 48,70 eurų vertės, 6 butelius „Aisberg“ degtinės – bendros 84,96 eurų vertės, 3 butelius „Magistr“ brendžio – bendros 35,40 eurų vertės, 8 butelius „Aisberg“ degtinės – bendros 57,68 eurų vertės, 3 butelius „Chanet“ brendžio – bendros 27,75 eurų vertės, 2 butelius „Chanet“ brendžio – bendros 23,96 eurų vertės, 4 pakuotes „Winston Expresion“ cigarečių – bendros 152,00 eurų vertės, 4 pakuotes „LD RED“ cigarečių – bendros 136,00 eurų vertės, 1 pakuotę „Chesterfild 17“ cigarečių – 20,00 eurų vertės, 3 pakuotes „Malboro Gold“ cigarečių – bendros 117,00 eurų vertės, 2 pakuotes „Malboro Touch“ cigarečių – bendros 76,00 eurų vertės, 5 pakuotes „LM Blue Label“ cigarečių – bendros 185 eurų vertės, 6 pakuotes „Chesterfild Blue“ cigarečių – bendros 189,00 eurų vertės, 8 pakuotes „Chesterfild Silver“ cigarečių – bendros 252,00 eurų vertės, 4 pakuotes „Chesterfild Blue Caps“ cigarečių – bendros 126,00 eurų vertės, 4 pakuotes „Chesterfild Silver 100“ cigarečių – bendros 128,00 eurų vertės, 4 pakuotes „Chesterfild gren 100“ cigarečių – bendros 128,00 eurų vertės, 2 pakuotes „Camel“ cigarečių – bendros 78,00 eurų vertės, 3 pakuotes „Winston x Stail“ cigarečių – bendros 108,00 eurų vertės, 5 pakuotes „Winston Blue“ cigarečių – bendros 190,00 eurų vertės, 3 pakuotes „Winston Silver“ cigarečių – bendros 114,00 eurų vertės, 4 pakuotes „LD Red 100“ cigarečių – bendros 136,00 eurų vertės, 4 pakuotes tabako – bendros 39,20 eurų vertės, 4 pakuotes „LM Silver Blue“ cigarečių – bendros 148,00 eurų vertės, 3 pakuotes „LM Loft Blue“ cigarečių – bendros 108,00 eurų vertės, 3 pakuotes „LM Loft 2/1“ cigarečių – bendros 108,00 eurų vertės, 4 pakuotes „Chesterfild Compact Caps“ cigarečių – bendros 120,00 eurų vertės, 1 pakuotę „Malboro Line“ cigarečių – 39,00 eurų vertės, šiais savo tokiais bendrais veiksmais iš D. G. firmos pagrobė prekių už 3800,60 eurų bei 1000 eurų grynųjų pinigų ir minėtai įmonei padarė 4800,60 eurų turtinę žalą.

R. J. ir G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 9 d. beveik visą dieną gėrė alkoholį kartu su G. T.. Vėlai vakare sugalvojo pasivažinėti automobiliu, G. T. parodė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovintį „Opel Astra“, išdaužė akmeniu galinį šoninį langą, abu susėdo į automobilį, bandė užkurti, bet nepavyko. Kadangi jautėsi apsvaigęs, nepamena tikslių įvykio aplinkybių, praėjus daug laiko, negali pasakyti, kuris iš jų paėmė iš automobilio magnetolą. Iš automobilių aikštelės nuėjo į Vidiškių miestelyje esančią parduotuvę, nes norėjo pagrobti alkoholio. Rankomis išlaužė duris, kartu su G. T. ėmė alkoholį, cigaretes, kurios nurodytos kaltinime bei 1000 eurų. Daiktus paslėpė, o pinigus pasidalino. Gailisi dėl nusikaltimų padarymo, žalą pažada atlyginti, civilinius ieškinius pripažįsta pilnai, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, šiuo metu susilaužęs koją, gyvena su tėvais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė, parodė, jog įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini). Nuo ryto jis su G. T.vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Alkoholį vartojo pas žmones, kurių jis nepažįsta, kiek žino tai buvo Vidiškių miestelio gyventojai, kurie yra G. T. pažįstami. Įvykio dieną, pasibaigus alkoholiui, apie 22.00 ar 23.00 val., jis ir G. T.nuėjo į nesaugomą automobilių aikštelę, kuri yra prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) buvo antrą kartą, todėl tikslaus adreso nežino. G. T. žinojo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi nenaudojamas automobilis. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo baltos spalvos automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio neatsimena. Būnant automobilių stovėjimo aikštelėje jie nusprendė nuvaryti automobilį „Opel Astra“, nes norėjo su minėtu automobiliu pasivažinėti. Pasivažinėti pasiūlė G. T.. G. T. paėmė akmenį, kuris buvo delno dydžio ir išdaužė automobilio „Opel Astra“ dešinės pusės galinį mažą stiklą. Dauždamas automobilio stiklą G. T. susižeidė savo rankos pirštą, dėl ko jam pradėjo iš rankos bėgti kraujas. Neatsimena, ar jis susižeidė dešinės ar kairės rankos pirštą. Išdužus stiklui, G. T. į automobilio saloną pro išdaužtą langą įkišo savo ranką ir atidarė automobilio galines dureles iš vidaus. Jis tuo metu stovėjo ir stebėjo aplinką. Atidarius duris jis ir G. T.įsėdo į automobilio saloną. Jis atsisėdo į priekinę automobilio keleivio sėdynę, o G. T. į vairuotojo sėdynę. Įlipus į automobilio saloną G. T. išlaužė priekinės panelės plastmasę, kuri yra prie užvedimo spynelės ir pradėjo ieškoti laidų, t. y. traukė automobilio laidus. G. T. tokiu būdu, t. y. automobilio laidais ketino užkurti automobilį. Neradus laidų, jis atidaręs automobilio „bardačioką“, t. y. priekinę daiktadiežę, jos viduje rado raktą. Raktas buvo sulūžęs, t. y. rakto plastikinė dalis buvo sulūžusi. Radę raktą juo bandė užkurti automobilį, t. y. rakto metalinę dalį įkišo į užvedimo spynelę, bei jį pasuko, tačiau automobilis neužsivedė. Viską išbandžius G. T. skambino ir rašė sms žinutes (duomenys neskelbtini) gyventojui, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Šio asmens teiravosi, kaip užvesti automobilį su laidais. G. T. skambino ir rašė žinutes iš savo telefono, nes jo tuo metu buvo išsikrovęs. Automobilį bandė užkurti maždaug 10 ar 15 minučių. Nepavykus užkurti automobilio išlipo iš jo. Būnant automobilio salone apžiūrėjo ten esančius daiktus. Automobilio salone buvo magnetola, pavadinimo neįsidėmėjo, galimai juodos spalvos, įjungus šviečia geltonai ir žaliai. Daugiau kokie daiktai buvo salone jis neatsimena. Minėtos magnetolos jie neėmė, magnetolą įjungė, nes klausė muzikos, todėl ir žino kaip ji atrodė. G. T. visą laiką buvo su juo, todėl jam atrodo, kad jis ir magnetolos neėmė (nepagrobė). Jis pats magnetolos nepagrobė. Nepavykus užkurti automobilio, kaip ir sakė jie iš automobilio išlipo ir nuėjo į parduotuvę. galimai mėnesio vidurnaktį, t. y. 00.00 val. Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), miestelio pagrindinėje gatvėje, tikslaus adreso jis nežino. Parduotuvės pavadinimo jis taip pat nežino, nes yra nevietinis, t. y. gyvena (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo, nes žinojo, kad ji tuo metu nedirba. Į parduotuvę ėjo, nes norėjo pagrobti alkoholio. Nuėjus prie minėtos parduotuvės, jie, t. y. jis ir G. T., nuėjo į parduotuvės vidinį kiemą. Priėjo prie parduotuvės galinių durų. Durys buvo tamsiai pilkos spalvos, medinės ir senos. Durys buvo užrakintos. Priėjus prie durų jis paėmė už jų rankenos ir duris stipriai patraukė į save. G. T. tuo metu stovėjo šalia ir žiūrėjo, kas vyksta aplinkui. Traukiant durų rankeną iškrito kažkoks metaliukas ir durys atsidarė. Atidarius duris pamatė, kad durų įėjimas yra užkrautas maišais su tuščia butelių tara. Po to jis ir G. T.paėmė du ar tris tokius maišus. Šiuos maišus nunešė už parduotuvės sienos. Maišus nunešė, nes nenorėjo, kad jie trukdytų jiems. Parduotuvės signalizacija tuo metu neveikė, t. y. jam atidarius duris ji nesuveikė. Nunešę maišus, grįžo atgal prie išplėštų durų. Grįžę patraukė kitus maišus į priekį, t. y. į šalį. Patraukus maišus jis ir G. T.užėjo į parduotuvės sandėlį, tuo metu suveikė signalizacija, todėl išsigando ir pabėgo. Tiksliau pasakius jis ir G. T.nubėgo link kapinių, kiek jis atsimena, maždaug po 5 minučių, nustojus kaukti signalizacijai grįžo atgal prie parduotuvės išplėštų durų. Grįžę į parduotuvės patalpos vidų jie neužėjo. Stovėdamas prie slenksčio jis paėmė kiek rankomis pasiekė energetinio gėrimo, kuris buvo supakuotas po 6 butelius. Viso tuo metu jis paėmė keturias tokias pakuotes. Paimtas pakuotes padavė G. T.. Po to jis ir G. T. energetinio gėrimo keturias pakuotes nunešė prie kapinių. Po to grįžo atgal. Grįžęs jis su ranka pasiekė visą kartoninę dėžę alaus skardinėmis. Viso skardinių buvo 24 vnt. Alaus pavadinimo jis neatsimena. Alų paėmė tokiu pat būdu, kaip ir energetinius gėrimus. Alų taip pat nunešė į tą pačią vietą. Po to vėl grįžo atgal. Grįžę atsigulė ant žemės ir nušliaužė prie cigarečių ir alkoholinių gėrimų kurie buvo parduotuvės sandėlyje. Grindimis šliaužė jis ir G. T.. Cigaretės ir alkoholiniai gėrimai buvo sandėlio dešiniame kampe pačiame patalpos gale. Iš tos vietos jis ir G. T. kartu paėmė apie 10 butelių stipriųjų gėrimų, jei neklysta viskio, tiksliai neatsimena, bei kartoninę dėžę su cigaretėmis. Cigarečių neskaičiavo, galėjo būti apie dešimt blokų. Cigaretės buvo keturių rūšių „Mark1“, „LD“, „Camel“, „Marlloboro“. Taip pat dėžėje buvo ir „LD“ tabako, 2 ar 3 pakuotės. Kiek atsimena cigarečių „Chesterfield“ ir „Winston“ nebuvo. Stipriuosius alkoholinius gėrimus jis taip pat sukrovė į dėžę. Abi dėžes jis perdavė G. T., kuris jas ištempė į lauką. Daugiau nieko neėmė. Prieš išeidamas iš sandėlio spintelėje jis rado plastikinę dėžutę, kurios viduje buvo pinigų. Dėžutėje buvo apie 1000 eurų, tikslios sumos neatsimena. Kiek pinigų buvo žino, nes vėliau jis tuos pinigus suskaičiavo. Rastus pinigus jis su G. T.pasidalino per pusę. Rasti pinigai buvo 100 eurų, 50 eurų, 20 eurų, 10 eurų, 5 eurų kupiūromis, bei metalinėmis monetomis. Pagrobtus daiktus tą vakarą paslėpė netoli kapinių krūmuose. Tą patį vakarą paslėpę pagrobtus daiktus jis ir G. T. pėsčiomis nuėjo iki Ukmergės. Ukmergėje išsikvietė taksi ir už rastus pinigus nuvažiavo į Vilnių. Vilniaus mieste išsiskyrė. Jis į Vilnių važiavo pas draugus, ko ten važiavo G. T.jis nežino. Iš pagrobtų daiktų jis pasiėmė 4 pakelius cigarečių „Marllboro“, o G. T. pilnas kišenes prisidėjo cigarečių „Camel“ ir „Marllboro“. Kiek tą vakarą G. T. cigarečių pasiėmė jis nežino. Kitus pagrobtus daiktus paliko paslėptus Vidiškių miestelyje. Ką vėliau G. T. darė su pagrobtais daiktais jis nežino. Tais daiktais su juo nepasidalino. G. T.jis pažįsta apie 4 metus, prieš tai žinojo jį iš matymo, o dabar normaliai pažįsta. Savo dalį pinigų jis išleido parduotuvėse. Kur G. T. savo dalį pinigų padėjo, jis nežino. Tiksliai nežino, ar stipriųjų gėrimų buvo 10 butelių, jam atrodo, kad buvo tiek, bet gali ir klysti, nes tą vakarą buvo neblaivus. Pas gydytoją psichiatrą jis nesigydo, į jo įskaitas įrašytas nėra. Nuo priklausomybių niekada nesigydė. Teistas, taip pat Molėtuose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Jis gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). Kviečiamas į policiją atvyks, telefonu atsilieps ir su policijos pareigūnais bendradarbiaus, nes nenori būti uždarytas. Padarytą žalą ikiteisminio tyrimo metu jam atlyginti nepavyks, nes šiuo metu darbo jis neturi (t. 2., b. l. 85-86, 96-97, 103-106).

R. J. savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2., b. l. 108-11, 113-121).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. T. pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 9 d. su R. J. gėrė alkoholį visą dieną. Prisimena, kad vakare abu nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės, nes buvo nužiūrėjęs, kad ten kelias dienas stovi baltos spalvos automobilis „Opel Astra“. Ketino su juo pasivažinėti. Jis paėmė akmenį ir išdaužė galinį šoninį automobilio langą, atidarė dureles, abu su R. J. įlipo į jį, bandė nesėkmingai užkurti. Neneigia, kad magnetolą kažkuris iš jų paėmė, bet negali pasakyti, kuris dėl neblaivumo, nepamena. Po to abu su R. J. ėjo į (duomenys neskelbtini) maisto prekių parduotuvę, kad ją apvogti. Išlaužė duris, nešė alkoholį, cigaretes, 1000 eurų, kas nurodyta kaltinime. Daiktus paslėpė, pinigus pasidalino. Labai gailisi, žalą žada atlyginti, civilinius ieškinius pripažįsta pilnai. Ką tik grįžo atlikęs arešto bausmę pagal Molėtų teismo nuosprendį, pažada nenusikalsti, ieškoti darbo, keisti gyvenimo būdą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltinamasis G. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Įvykio aplinkybes daugmaž atsimena, nes įvykio metu jis ir R. J. buvo neblaivūs. R. J. yra jo draugas, su kuriuo jis susipažino prieš du metus. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos jis neatsimena, galimai dieną prieš įtarime nurodytą dieną, pas jį į svečius atvyko R. J.. Į svečius atvažiavus R. J. jie vartojo alkoholį, aišku gėrė ne nuolatos, bet išgėrė du plastikinius stipraus alaus butelius. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neatsimena, galimai įtarime nurodytu laikotarpiu, apie 22.00-23.00 val. jis ir R. J. būdami neblaivūs nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus gatvės pavadinimo nežino, netoli miestelio bažnyčios. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie bažnyčios stovėjo vienas baltos spalvos automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Į automobilių aikštelę jis ir R. J. ėjo su tikslu paimti minėtą automobilį, su automobiliu ketino pavažinėti ir jį pastatyti į vietą. Kad automobilis yra automobilių stovėjimo aikštelėje jie žinojo, nes jį matė kelias dienas prieš tai stovintį toje pačioje vietoje. Jam ir R. J. nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę automobilis „Opel Astra“ buvo užrakintas. Prie bažnyčios esančiame gėlyne jis rado akmenį, kurį paėmė. Laikydamas akmenį rankoje vieną kartą trenkė į automobilio „Ople Astra“ galinį kairės pusės stiklą, bagažinės šoninį stiklą, ir jį išdaužė. Išdaužus automobilio galinį stiklą, jam atrodo, R. J. pro išdaužtą lango stiklą įkišo savo ranką ir atrakino automobilio „Opel Astra“ dureles iš vidaus. Atidarė galines automobilio keleivio dureles. Pro atrakintas automobilio duris jis ir R. J. įlipo į automobilio saloną. Įlipus į automobilio saloną jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o R. J. į vairuotojo sėdynę. Tada jie išjungė automobilio salone šviesą, kuri užsidegė atsidarius durelėms. Automobilio „Opel Astra“ signalizacija neveikė, jam atrodo, signalizacijos įrengtos automobilyje net nebuvo. Išjungus šviesą, tamsoje jis ir R. J. ieškojo automobilio užvedimo raktelio. R. J. automobilio užvedimo raktelį rado priekinėje daiktadėžėje. Radęs raktelį R. J. įkišo raktelį į automobilio užvedimo spynelę ir bandė jį užvesti, tačiau automobilis į raktelio pasukimą nereagavo, t. y. neužsivedė. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, užvedimo raktelis spynelėje nulūžo. Atsimena, kad R. J. užvedimo raktelio plastikinę dalį ardė, nes galvojo, kad jo viduje yra slapukas. Nepavykus užvesti automobilio rakteliu, R. J. jėga išlaužė plastikinę panelę, t. y. nulaužtą panelę numetė į automobilio galą, po to, po panele buvusiais laidais bandė užvesti automobilį, tačiau laidais automobilio užvesti nepavyko, nes buvo tamsus paros metas ir nesimatė. Jis tuo metu paskambino A. S. ir klausė, kaip užvesti automobilį laidais. A. S. jam pasakė daugiau neskambink. Atsimena, kad automobilio „Opel Astra“ salone buvo automobilio magnetola „Pionier“, tačiau, kiek atsimena buvo tik magnetolos valdymo pultas, t. y. plastikinė dalis su valdymo mygtukais. Jis automobilinės magnetolos „Pionier“ nepagrobė, gal ją paėmė R. J., bet jis to nežino. Jis ir R. J. apžiūrėjo, kokie daiktai yra automobilio salone ir bagažinėje, žiūrėjo ko ten yra gero, bet ten nieko gero nebuvo. Jis pats iš automobilio „Opel Astra“ jokių ten buvusių daiktų nepagrobė, jam atrodo, kad R. J. pagrobė tik magnetolą, nes įtarime nurodyta magnetola iš ten niekur kitur negalėjo dingti. Prie automobilio „Opel Astra“ jie buvo apie valandą laiko, po to išlipo iš automobilio ir nuėjo link parduotuvės, kurią vėliau apiplėšė apie 00.00-01.00 val. Parduotuvės apiplėšime dalyvavo jis ir R. J., prieš tai duodamas parodymus nurodė, kad dalyvavo vienas, nors kartu su juo buvo ir R. J., jis ir buvo viso to „pravadirius“. Į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vidų pateko pro medines, galimai rudos spalvos, sandėlio duris. Sandėlio durys buvo užrakintos iš vidaus kabliu. Iš pradžių jis ir R. J. bandė išspirti duris, tačiau durys nejudėjo. Po to R. J. įrėmė koją į duris ir jėga patraukė duris už rankenos ir jas atidarė. Atsimena, kad pravėrus sandėlio duris ir žengiant į parduotuvės patalpas pradėjo kaukti signalizacija, todėl R. J. nutraukė galimai signalizacijos laidus ir sugadino ten buvusius įrenginius. Į parduotuvės vidų jie pateko apie 10 kartų, t. y. užėję į parduotuvės vidų ir iš ten pagrobus prekes, jie jas nunešdavo padėti už kapų tvoros. Jis ir R. J. pagrobė visus daiktus, kurie yra nurodyti įtarime, t. y. alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir grynus pinigus. 2019 m. liepos 12 d. G. T. parodė, kad jis neserga jokiomis psichikos ligomis, neturi priklausomybių. 2019 m. liepos 10 d. laikotarpyje tarp vidurnakčio ir 1 val. nakties jis vienas nuėjo iki maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ , esančios (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje. Žinojo, kad parduotuvė nedirba. Ėjo jau sugalvojęs ją apvogti. Tuo metu buvo stipriai neblaivus, nes visą vakarą prie upės gėrė alų. Jis išgėrė apie 6 litrus. Jis jokių pinigų neturėjo, norėjo dar išgerti alkoholio, todėl ir ėjo į parduotuvę norėdamas jo pasivogti. Tuo metu buvo tamsu. Pagrindinė gatvė buvo apšviesta, šviesa sklido nuo jos iki parduotuvės pastato. Jis iš parduotuvės pastato galo priėjo prie sandėlio durų ir jų rankeną suėmė abejomis rankomis ir stipriai į save patraukė. Taip iš durų spynos iškrito kažkoks metaliukas ir tos durys atsidarė. Įėjo į sandėlį, kuriame prie pat išėjimo durų ant žemės pamatė berods tris ar keturis taromato maišus. Juose buvo tušti plastikiniai buteliai nuo visokių vaisvandenių, limonadų. Jis juos paėmė tik ranką įkišęs į sandėlį, nestatydamas kojų ir nusinešė už parduotuvės kampo, kad jie nemaišytų jam praeiti iš sandėlio į parduotuvės patalpą. Tada jis per kelis kartus bandė įeiti į sandėlį, t. y. vos padėdavo kojas, pradėdavo rėkti signalizacija, dėl ko jis atsitraukdavo. Berods tik iš ketvirto karto bandydamas įėjo į sandėlį, kada kairėje pusėje vos įėjus į sandėlį iš lauko, rankomis nutraukė signalizacijos laidą, vedantį į skydelį pritvirtintą prie sienos. Iš sandėlio įėjo į parduotuvę. Prekystalio stalčiuje rado plastikinėje uždaromoje dėžutėje pinigų įvairiomis kupiūromis. Jų buvo 1000 eurų, nes juos persiskaičiavo vėliau. Pinigus įsidėjo į džinsų kairę kišenę. Parduotuvėje buvo tamsu, jis šveitėsi savo mobiliojo ryšio telefonu. Tada iš parduotuvės sandėlio ant lentynų pamatė alkoholinių gėrimų butelius bei kartotinę dėžę su joje esančiomis cigaretėmis. Toje dėžėje cigaretės buvo sudėtos blokais. Matė, kad buvo „LD“, „LM“, „Camell“, „Malboro“, „Chesterfield“ cigaretės. Bloke yra 10 vnt. pakelių cigarečių. Kiek vienetų cigarečių ten buvo negali pasakyti, gali būti, kad buvo apie 400 vnt. pakelių cigarečių. Jis cigaretes su dėže išsinešė ir paslėpė Vidiškių mstl. už kapų esančiame miškelyje. Tada vėl grįžo į parduotuvę ir iš to paties sandėlio paėmė ten rastą alkoholį. Jis tada paėmė po 1 l talpos apie 20 litrų alaus butelių, kuriuos nešė taip pat į miškelį už kapinių Vidiškių miestelyje, kur paslėpė. Tada dar kartą grįžo į parduotuvę, įėjo pro nerakintas duris į sandėlį ir iš jo paėmė apie 20 vnt. butelių įvairių stiprių alkoholinių gėrimų, kaip brendžio, brendžio, viskio. Kiek kokių tiksliai butelių buvo negali pasakyti. Šiuos butelius taip pat nusinešė į miškelį už kapinių Vidiškių miestelyje. Taip iš parduotuvės į miškelį ir atgal ėjo ne mažiau, nei keturis kartus. Daugiau iš parduotuvės nieko nepavogė. Jis taip iš parduotuvės vogė gal apie pusantros valandos laiko. Išeidamas paskutinį kartą uždarė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio duris. Visus pavogtus iš parduotuvės alkoholinių gėrimų butelius išgėrė gerdamas pats ir su draugais, kuriems nesakė iš kur juos gavo. Pinigus išleido (duomenys neskelbtini), kur tą patį rytą nuvažiavo taksi automobiliu. Visas cigaretes po vagystės iki vakar, t. y. 2019 m. liepos 11 d. ryto jis pardavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestuose atsitiktinai sutiktiems žmonėms jiems pats pasiūlydamas. Prisipažįsta, kad nusikalto, supranta atsakomybę ir gailisi (t. 3., b. l. 24-26, 50-53).

G. T. savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3., b. l. 56-59, 61-73).

Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vagystė iš automobilio „Opel Astra“

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos koordinatės: 55.306222; 24.863834. Įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia bažnyčios. Aikštelė randasi priešingoje (duomenys neskelbtini) pusėje. Šalia stovėjimo aiktelės yra autobusų sustojimo stotelė. Aikštelė yra išklota trinkelėmis. Įvykio vietoje matome stovinti baltos spalvos automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis pastatytas priekiu į (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matome, kad yra išdaužtas vienas automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklas. Stiklo išmatavimai: 15x35 cm. Apžiūrint automobilį, durelių spynelės nepažeistos. Atidarius automobilio kairės pusės priekines durelės, patenkame į automobilio saloną. Apžiūrėjus automobilio užvedimo spynelę matome, kad joje yra įstatytas raktelis. Ištraukus raktelį, spynos sugadinimo požymių nėra. Raktelis yra plastikiniu korpusu, kurio vidus tuščias yra tik dalis rėmelio. Automobilio salono priekyje, keleivio pusėje, ant automobilio kilimėlio yra numesti laikraščiai, tepalo indelis. Apžiūrint panelę, matome, kad panelės apačioje, po daiktų dėtuvę yra išlaužta plastmasė, iš jos kyšo įvairios spalvos laidai. Automobilio salone ant galinės sėdynės yra vaikiška mėlynos spalvos kėdutė – paaukštinimas. Ant jos yra plastmasinis dangtelis. Toliau ant sėdynės yra padėtas plastmasės gabalas. Atidarius automobilio dešinės pusės galines dureles, šalia sėdynės yra išdaužto stiklo šukės. Apžiūrint automobilio bagažinę matome, kad joje yra automobilio domkratas, kablys, plastikinė talpa su mėlynos spalvos skysčiu, automobilinis šepetys sniegui valyti, popierinė dėžutė. Apžiūrėjus automobilį nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1., b. l. 25-27, 28-36).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad D. S. yra jos globotinė nuo 2002 metų. D. S. užaugino, kaip savo dukrą. D. S. augino nuo 1,5 metų. Su D. S. jos nuolatos bendrauja. D. S. priklauso automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 3 d. po nakties, ji pastebėjo, kad buvo įsibrauta į D. S. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio metu automobilis stovėjo bažnyčios automobilio stovėjimo aikštelėje prieš jos namus, kitoje gatvės pusėje. Įvykio metu iš bagažinės buvo pagrobta ten buvusi magnetola „Pioner“, 50 eurų vertės. Magnetolos dokumentų neturi išsisaugoję. Įvykio metu buvo sugadintos panelės, išplėšti laidai, sugadinta panelė, kurių bendra vertė 70 eurų. Šių sugadintų daiktų vertę įrodančių dokumentų ji neturi. Įvykio metu buvo išdaužtas ir automobilio lango stiklas, kurį ji įvertino 50 eurų suma, tačiau nupirkus lango stiklą ji už jį, kiek atsimena, mokėjo 15 eurų, šią sumą ji patikslins vėliau. D. S. šiuo metu gyvena Anglijoje su mažamečiu vaiku, artimiausiu metu jai grįžti nėra galimybių, nes neturi pinigų. D. S. iš karto tą pačią dieną informavo apie sugadintą ir apiplėštą jos automobilį. D. S. jos paprašė atstovauti jos interesus ikiteisminio tyrimo byloje, nes ji ir D. S. yra šeima. Nori, kad įtariamieji atsakytų ir atlygintų padarytą žalą, nes su našlaite taip elgtis negalima (t. 1., b. l. 18-24, 55-58).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d., apie 21.00 val. jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas numeris. Pakėlęs ragelį atpažino, jog kalbasi su G. T.. G. T. telefonu jam pasakė, kad reikia parduoti automobilį. Jis jam atsakė, kad nežino, kam jis galėtų parduoti automobilį. Bekalbant telefonu, G. T. prasitarė, kad nori parduoti pusiau vogtą automobilį. Po to G. T. jo teiravosi, kaip užvesti automobilį laidais. Aiškinantis automobilio užvedimą G. T. nurodė, kad reikia užvesti automobilį „Opel Astra“. 2019 m. liepos 11 d. apie 11.00 val. būdamas Vidiškių miestelyje pastebėjo automobilį „Opel Astra“, kuris stovėjo netoli bažnyčios. Automobilio „Opel Astra“ galinis langas buvo išdaužtas. Apie išdaužtą automobilio langą jis iškarto informavo D. J. (t. 1., b. l. 91-92).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neatsimena, galimai 9 ar 10 mėnesio dieną, apie 19.00 val. vakare pas jį į namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas G., kurio pavardės jis nežino, kuris gyvena kitoje upės pusėje. Kartu su G. buvo ir jo draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, šio asmens vardo ir pavardės jis nežino. „(duomenys neskelbtini)“ jis matė pirmą kartą, t. y. tą vakarą jis su juo susipažino. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pėsčiomis, nuo parduotuvės – (duomenys neskelbtini) parduotuvės, taip vadinamo „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau su G. ir jo draugu jokių asmenų nebuvo. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ pas mane atsinešė du butelius alaus, jis namuose taip pat turėjo alaus. Tada jie visi trys jo namų kieme gėrė alų. Su šiais asmenimis jis alų vartojo maždaug iki 22.20 val., po to G. ir „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iš jo namų. Atsimena, kad jiems visiems kartu geriant alų G. kelis kartus skambino „mergiotėms“, nes pas jas planavo vykti. Kokioms „mergiotėms“ skambino jis nežino, galimai gyvenančioms (duomenys neskelbtini), nes jie neturėjo pinigų ir galvojo, kaip gauti 5 eurus taksi. Apie įsibrovimą į parduotuvę, automobilį net nebuvo kalbos. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ išėjus iš jo namų kiemo jis nuėjo į savo namus, užsirakino duris, todėl nematė į kurią pusę jie nuėjo iš jo namų. Sekančią dieną, ryte, galimai apie 9.00 val., pas jį į namus atėjo S., t. y. A. S.. A. S. jo teiravosi, apie kelintą valandą iš jo namų išėjo G. Jis jam atsakė, kad apie 22.00 val. Tuo metu ir sužinojo, kad kažkas bandė nuvaryti automobilį „Opel“. Tuo metu jam kilo įtarimas, kad taip galėjo pasielgti G. ir „(duomenys neskelbtini)“, nes jų miestelis yra ramus, o daugiau nėra kam, nes tą vakarą „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakojo, kad yra kažkur prisidirbęs, nes yra nuvaręs automobilį kitame rajone. Tą pačią dieną taip pat sužinojo, kad yra apiplėšta parduotuvė. G. yra apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, t. y. šonai nuskusti, o viršugalvyje palikti ilgesni plaukai. Kiek atsimena G. tą vakarą vilkėjo „bridžus“ ir trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsios spalvos. „(duomenys neskelbtini)“ irgi yra panašaus kūno sudėjimo, kaip ir G., tą vakarą irgi vilkėjo „bridžus“, trumpomis rankovėmis marškinėlius, bei sportinį džemperį ilgomis rankovėmis. Neatsimena kokios spalvos buvo sportinis džemperis, taip pat neatsimena ar jis su gaubtuvu ar ne. „(duomenys neskelbtini)“ šukuosena panaši į G., tik, kad jo viršugalvyje ilgesni plaukai. „(duomenys neskelbtini)“ jis iš nuotraukos galėtų atpažinti iš bendrų jo veido bruožų, t. y. lieso ovalaus veido, tiesios nosies, vidutinio dydžio lupų, švariai nuskusto veido, vidutinio dydžio akių. Ar „(duomenys neskelbtini)“ turi tatuiruočių jis nežino, nes jų nematė. G. telefono numerį jis turi išsisaugojęs telefone, jo numeris būtų 8-648-82-923. „(duomenys neskelbtini)“ jis telefono numerio neturi. „(duomenys neskelbtini)“ jam tą vakarą sakė, kad jis yra nuo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nenurodė. „(duomenys neskelbtini)“ galimai yra 18 ar 19 metų, bent jam taip pasirodė (t. 1., b. l. I tomas 95-97).

Iš 2019 m. liepos mėn. 10 d. Protokolo-pareiškimo nustatyta, jog pareiškėja D. J. nurodė 2019 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje prie bažnyčios palikusi automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jos globotinei D. S., kuri išvykusi į užsienį, todėl automobiliu naudojasi ji. 2019 m. liepos mėn. 10 d. rado automobilį apgadintą ir išplėštą (t. 1., b. l. 18-21).

Iš prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. D. J. kaip liudytojos apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog liudytoja pateikė automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą bei 2002 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo nustartį, kuria D. S. nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta D. J. (t. 1., b. l. 559-60).

Iš 2019 m. rugsėjo 09 d. savanoriškų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. J. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, jog ji pirko daiktus ir paslaugas automobilio remontui (t. 1., b. l.61-65).

Iš 2020 m. vasario 20 d. ir 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. N. tarnybinių pranešimų prie jų pridėtų elektroninių laiškų priedų matyti, jog susiekus elektroniniu paštu su D. S., ji parodė, jog ji išvykusi su vaiku į (duomenys neskelbtini), grįžti neplanuoja, automobilis Opel Astra paliktas jos mamos globėjos D. J. žiniai, ji nori, kad D. J. atstovautų jos interesus baudžiamajame procese (t. 1., b. l. 75-87).

Vagystė iš Dainiaus įmonei D. G. firma priklausančios mažmeninės prekybos parduotuvės „Mini Market“

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė ir šalia jos esanti teritorija, kuri yra (duomenys neskelbtini). Parduotuvė netoli pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio, šalia parduotuvės po dešine puse yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint parduotuvės pastatą iš lauko matome nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) pagrindinį įėjimą į parduotuvę, šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė, apžiūrint parduotuvės pastatą iš (duomenys neskelbtini) pusės matome plastikines duris per kurias patenkama į parduotuvės sandėliavimo patalpą. Apžiūrint parduotuvės pagrindines nuo (duomenys neskelbtini) pusės duris ir duris per kurias patenkama iš tuopų gatvės pusės į jau minėtą sandėliavimo patalpą matome, kad durys be vizualių laužimosi pėdsakų. Apžiūrint kitas parduotuvės duris kurios yra iš galinės pastato pusės matome medines duris, kurios yra praviros, per jas taip pat patenkama į parduotuvės sandėliavimo patalpą, kur laikomos įvairios prekės. Apžiūrint medines duris iš išorės pusės laužymo pėdsakų nematyti, vidinės durų spyną be užrakto matosi tuščia ertmė. Atidarius medines duris matome prie durų vidinės pusės pritvirtintą kablį kuriuo buvo užkabintos durys iš vidaus, durų dešinėje staktos pusėje žiūrint iš lauko pusės matome, kad išrauta metalinė kilpą į kurią buvo užkabintas metalinis durų kablys. Įvykio apžiūros metu matyti, kad užkabintos durys galimai laužtos iš lauko pusės jas traukiant, metalinės išrautos iš durų staktos kilpos apžiūros metu rasti nepavyko. Siekiant surasti nusikalstamos veikos metu paliktus pėdsakus buvo panaudoti juodos spalvos magnetiniai daktiloskopiniai milteliai, jais apdorojus medinių durų staktų dažytą paviršių bei šalia durų esančią sieną ir kitus daiktus ant kurių galėjo likti nusikalstamos veikos metu palikti pėdsakai, matyti pirštinių pėdsakų fragmentai su praslydimais, kurie netinkami asmens identifikavimui. Apžiūrint parduotuvės pastatą iš išorės nustatyta, kad teritorija vaizdo kameromis nestebima. Parduotuvės pastato ir teritorijos apžiūros metu matyti, už parduotuvės pastato numesti išnešti iš parduotuvės plastikiniai maišai su supirkta tuščia tara, šalia maišų ant žemės matyti dalinai avalynės pėdsakai, kurie dėl oro sąlygų, lietau sunaikinti. Įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint parduotuvės pastatą ir šalia jo esančią teritoriją daugiau nusikalstamai veikai tirti nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Apžiūrint parduotuvės patalpas iš vidaus patenkame per pagrindinį parduotuvės įėjimą, kur matome kairėje pusėje nuo įėjimo durų salę kurioje lentynose sukrautos įvairios prekės, žiūrint tiesiai nuo durų matome prekystalius ant kurio matomos prekės, už jų žiūrint tiesiai matomas įėjimas į prekių sandėliavimo patalpą. Dešinėje pusėje žiūrint nuo pagrindinių durų matome prekystalius, kasos aparatą bei įvairias sukrautas prekes. Palei sieną dešinėje pusėje kur yra parduotuvės langai matome pritvirtinta televizorių, kuriame galima stebėti įrašytą parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą. Įvykio vietos patalpų apžiūros metu nustatyta, kad parduotuvės patalpos iš vidaus stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, įrašas išsaugomas laikmenoje, parduotuvėje įrengta signalizacija, judesio davikliai, kurie vagystės metu kaip paaiškino parduotuvės savininkas dėl neaiškių priežasčių nesuveikė. Apžiūrint parduotuvės patalpas nustatyta, kad yra užfiksuotas vaizdo įrašas, kur tamsiu paros metu į parduotuvės vidų per medines sandėliavimo duris patenka du asmenys, kurie vagia iš parduotuvės sandėliavimo patalpos ir prekybos salės. Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus buvo naudoti juodos spalvos magnetiniai daktiloskopiniai milteliai, tačiau iš užfiksuoto vaizdo įrašo matyt, kad asmenys įvykdę vagystę su pirštinėmis, avalynės pėdsakams užfiksuoti ir rasti parduotuvės grindų paviršius netinkamas nes betonuotas vietomis ištrupėjęs, taip pat prieš atvykstant į įvykio vietą išvaikščiotas parduotuvės darbuotojų.Toliau apžiūrint parduotuvės patalpas iš vidaus patenkame iš prekybos salės į patalpą kur laikomos prekės iš ten tiesei per duris patenkame į kitą prekių sandėliavimo patalpą, kurioje yra dvejos durys vedančios į lauką. Sandėliavimo patalpoje plastikinės durys užrakintos prieš jas rakinamos metalinės grotos iš vidaus, kitos jau minėtos medinės durys pagal parduotuvės savininko žodžius matyti, kad buvo užrakintos kabliu iš vidaus. Šalia medinių durų matyti sukrauti plastikiniai maišai su tuščia tara. Apžiūrint parduotuvę tyrimo metu daugiau nusikalstamai veikai tirti nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Visos įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu fotografuota tarnybiniu foto aparatu (t. 1., b. l. 104-106, 107-118).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad 2019 m. liepos 10 d., apie 10.00 val., jam būnant parduotuvėje į mobilų telefoną paskambino jo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėja J. K., kuri jam pranešė telefonu, kad patekta per sandėlio duris į jam priklausančią parduotuvę ir yra pavogta dėžutė su pinigais. Jam atvykus į vietą ir su darbuotojomis apžiūrint parduotuvę, pastebėjo, kad per sandėlio duris buvo įlįsta į jam priklausančią parduotuvę. Pirminės apžiūros metu pasigedo dėžutės buvusios spintelės stalčiuje su pinigais, kurioje galėjo būti apie vieną tūkstantį eurų. Taip pat pasigedo sandėlyje buvusios pilnos dėžės įvairių cigarečių blokų, taip pat įvairių pakuočių alkoholinių gėrimų. Peržiūrėjus parduotuvėje esančias vaizdo stebėjimo kameros, pamatė, kaip yra užfiksuotas vaizdo įrašas kuriame du asmenys pro sandėlio medines durys įlenda į parduotuvės vidų ir įvykdo vagystę. Jis pats šių asmenų nepažįsta, kas jie tokie nežino. Papildomos apklausos metu liudytojas D. G. parodė, kad jam priklauso „D. G. firma“, įmonės kodas. 182907415. Minėta įmonei priklauso (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad naktį iš 2019 m. liepos 9 d. į 2019 m. liepos 10 d. iš (duomenys neskelbtini) patalpų buvo pagrobta prekių už 3 800,60 eurų. Įsibraunant į patalpas buvo apgadintos dvi parduotuvės durys, parduotuvės patalpose esanti įrengta signalizacija. Įvykio metu buvo taip pat pagrobti ir išimti grynieji pinigai, kurių buvo 1000 eurų. Įvykio metu įmonei buvo padarytas 5 334,57 eurų turtinė žala. Įmonė yra drausta draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b. l. 133-134, 135-136, 137-140, 169-171, 173-175).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad 2019 m. liepos 10 d., nuo 08.00 val., pradėjo savo darbo dieną parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba pardavėja. Kartu su ja pradėjo darbą ir kolegė J. D.. Apie 10.00 val., jai būnant su kolege sandėlyje ir kraunant prekės pastebėjo, jog prasivėrė sandėlio durys, kurių nenaudoja, jos buvo užkabintos metaliniu kabliu. Prieš tai su kolege pastebėjo, kad iš stalčiaus spintelės esančios po kasa nėra pinigų dėžutės, kurioje laikom suprekiautus pinigus. Joms pradžioje, kad nėra dėžutės su pinigais įtarimo nesukėlė, nes galvojo, jog kita pardavėja dirbusi vakar, pinigus su dėžute padėjo kur kitur. Jos jai skambino, tačiau ji nepakėlė. Tada paskambino, jai parduotuvės vadovas, ji paaiškino vadovui, kad dėžutė su pinigais kur visada spintelėje nėra. Tik pamačius, jog duris sandėlyje yra praviros suprato, jog parduotuvė buvo apvogta. Tada iš karto paskambino parduotuvės savininkui D. G. kuriam pranešėm, jog parduotuvė apvogta. Atvykus savininkui į parduotuvę ir visiems kartu apžiūrint sandėlį buvo pasigesta pilnos dėžės blokų įvairių pavadinimų cigarečių, alkoholinių gėrimų, alaus pakuočių, tačiau kokio ir kiek tiksliai pasakyti negali. Joms atėjus į darbą signalizacija buvo priduota, durų užraktas nesugadintas, durys užrakintos. Jų parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, per kurias su parduotuvės vadovu peržiurėtuose įrašuose buvo matyti asmenys apvogę jų parduotuvę (t. 1., b. l. 196-197).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 9 vaizdo failai su parduotuvės vidaus sandėlio vaizdo kameros vaizdu: klipas VID_20190711_104529 su 7 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti juodai baltas vaizdas su sandėlio vaizdu, kuriame sukrautos prekės tiek ant žemės, tiek lentynose, dešiniajame viršutiniame kampe matyti jaunuolio siluetas, kuris lipa per taros maišus, bet grįžta atgal ir uždaro duris. Klipas VID_20190711_104921 su 1 min. 24 sek. vaizdo įrašu, kuriame matyti juodai baltas vaizdas su sandėlio vaizdu, kuriame sukrautos prekės tiek ant žemės, tiek lentynose, dešiniajame viršutiniame kampe matyti dviejų jaunuolių siluetai, kurių vienas su galvos gaubtuvu, kuris pasišviečia telefono prožektoriumi lentynas, dėvi ant kairės rankos pirštinę, kitas vaikinas su pirštine ant dešinės rankos stoviniuoja už durų. Ekrano kairiajame viršutiniame kampe matyti įrašo data ir laikas 07-10-2019 Wed 01:03:47, kuris nesustoja. Klipe VID_20190711_105121 su 26 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti juodai baltas vaizdas su sandėlio vaizdu, kuriame sukrautos prekės tiek ant žemės, tiek lentynose, dešiniąjame viršutiniame kampe matyti dviejų jaunuolių siluetai, kurių vienas su galvos gaubtuvu, kuris pasišviečia telefono prožektoriumi lentynas, kitas asmuo įkiša galvą į patalpos vidų, kur stebi tas pačias lentynas kaip kitas vaikinas. Klipas VID_20190711_105250 su 34 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti grindimis pilvu šliaužiantis lieso kūno sudėjimo jaunuolis su gaubtuvu ant galvos, apsirengęs sportinio stiliaus bliuzonu su gaubtuvu, sportinio stiliaus kelnes, sportinius batelius, kitas vaikinas stoviniuoja tarp durų ir žvalgosi galvą įkišęs į sandėlio vidų. Klipas VID_20190711_105446 su 51 sekundės vaizdo įrašu, kuriame matyti grindimis pilvu šliaužiantis jaunuolis su gaubtuvu ir kitas jaunuolis, kuris taip pat šliaužia grindimis pilvu per sandėlio grindis, kuris apsirengęs aptemptu sportinio stiliaus bliuzonu, sportinėmis kelnėmis, sportinio stiliaus bateliais su trimis juostelėmis. Asmuo apsikirpęs labai trumpai, galimai plikai, tik viršugalvis su plaukų juostele nuo kaktos iki pakaušio, lieso kūno sudėjimo. Klipas VID_20190711_105616 su 36 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti grindimis pilvu šliaužiantis jaunuolis apsikirpęs labai trumpai, galimai plikai, tik viršugalvis su plaukų juostele nuo kaktos iki pakaušio, lieso kūno sudėjimo, kuris prisitraukia kartoninę dėžę su cigaretėmis, ją stuma žeme, pakeliui paimdamas dar 9 plastikinius butelius alaus, juda link durų. Klipas VID_20190711_105737 su 13 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti grindimis pilvu šliaužiantis jaunuolis apsikirpęs labai trumpai, galimai plikai, tik viršugalvis su plaukų juostele nuo kaktos iki pakaušio, lieso kūno sudėjimo, kuris prisitraukia kartoninę dėžę su cigaretėmis, ją stuma žeme, pakeliui paimdamas dar 9 plastikinius butelius alaus, juda link durų, pakelia galvą į viršų. Klipas VID_20190711_110118 su 35 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti užstringantis vaizdas su ant grindų gulinčio jaunuolio su labai trumpa šukuosena, viršugalvis su plaukų juostele, kuris guli ant nugaros, po kelių sekundžių vaizdas atstringa ir matomas tas pats jaunuolis gulintis ant grindų ir kraunantis alkoholinius gėrimus, kuriuos stumiasi link durų. KlipasVID_20190711_110301 su 18 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame matyti grindimis pilvu šliaužiantis lieso kūno sudėjimo jaunuolis su gaubtuvu ant galvos, apsirengęs sportinio stiliaus bliuzonu su gaubtuvu, sportinio stiliaus kelnes, sportinius batelius, su savimi rankose laikantis įvairius daiktus, panašius į dėžutę, maisto produktus, kuriuos krauna į dėžę su cigaretėmis ir šliaužia link durų, kitas vaikinas iššliaužia pro duris dešinas įvairiais daiktais (t. 1., b. l. 184-186, 187-191).

Iš 2019 m. liepos 11 d. asmens kratos protokolo nustatyta, jog G. T. asmens kratos metu rasta ir mobilaus ryšio telefonas Samsung 357377056739957/03 paimta 13 pakelių cigarečių „Chesterfield“, 4 pakeliai cigarečių „LM“, kurios galimai pagrobtos iš parduotuvės „MINI MARKET“ Vidiškių mst. Ukmergės r. (t. 2., b. l. 184-185).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas turtas. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, o įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Pažymėtina, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.

Kaltinamieji R. J. ir G. T. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką, kurios metu įsibrovė į automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdaužiant akmeniu jo langą, ir pagrobė magnetolą. Kaltinamieji teisme papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios neprieštaravo ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams. Nustatant kaltinamųjų nurodytas vagystės aplinkybes, remiamasi ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. J. parodymais. Ji parodė, kad automobilis priklauso D. S., jos užaugintai globotinei, kuri išvyko gyventi į Angliją, todėl automobiliu rūpinasi ji. Automobilis stovėjo priešais jos namus, parduotuvės aikštelėje, pamačiusi išdaužtą langą pranešė policijai. Nusikaltimo prieš nukentėjusiąją padarymo aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S. ir A. P. paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai. Surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas faktines nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką įvykdė kaltinamieji R. J. ir G. T.. Abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, kurių susitarimas buvo išreikštas iš anksto žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Abu kaltinamieji parodė, jog ėjo į aikštelę dėl konkretaus automobilio iš anksto susitarę į jį įsibrauti, dėl girtumo nepamena, kas sugalvojo pagrobti automobilyje rastą magnetolą, kuris ją pagrobė, tačiau to fakto neneigia. Teismų praktikoje išaiškinta, jog bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus. Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi ???(kasacinė nutartis Nr. 2K-282-139/2015).

Kaltinamųjų R. J. ir G. T. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie pagrobė svetimą, D. S. priklausantį turtą, įsibrovę į D. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išdaužę jo langą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji pagrobdami automagnetolą „Pionier“ (50 eurų vertės) padarė automobilio savininkei D. S. 170 eurų turtinę žalą. Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, jog D. S. išvykus gyventi į Angliją, ją užauginusi globėja D. J. yra automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja, ji pranešė policijai apie įvykdytą nusiklatimą, rūpinosi automobilio remontu. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, nurodant, jog žala padaryta ir automobilio valdytojai D. J.. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Kaltinamieji R. J. ir G. T. taip pat prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką, kurios metu įsibrovė į D. G. firmai priklausančią mažmeninės prekybos parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ išlaužę duris, ir pagrobė prekių už 3800,60 eurų bei 1000 eurų grynųjų pinigų. Kaltinamieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtino parodymus įvykio vietoje, neprieštaringus parodymus davė ir teisiamajame posėdyje. Nepaisant kaltinamųjų prisipažinimo, jų nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų D. G., J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys duomenys, ištirti teisamojo posėdžio metu, ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nekyla abejonių, kad nusikalstamą veiką įvykdė kaltinamieji R. J. ir G. T., veikę kaip bendravykdytojai, teismo posėdžio metu parodę, jog apvogti parduotuvės ėjo iš anksto susitarę. Kaltinamieji suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė.

Kaltinamųjų R. J. ir G. T. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jie pagrobė svetimą, D. G. firmai priklausantį turtą, įsibrovę į minėtai firmai priklausančią mažmeninės prekybos parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, išlaužę duris.

IV. Bausmių skyrimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. J. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Prokuroras prašė R. J. pripažinti recidyvistu. BK 27 straipsnio nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas atkreipia dėmesį, jog R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 2018 m. gruodžio 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nesulaukęs pilnametystės, todėl pripažinti jį recidyvistu nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (R. J. veikdamas tiesiogine tyčia su kitu asmeniu, padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei savanaudiškais motyvais), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – R. J. teisiamas 5 kartą (t. 2., b. l. 141-164), baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 167-171), bedarbis (t. 2., b. l. 165), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra itin ženkli, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, nes R. J. buvo baustas laisvės apribojimo bausme, tačiau ji jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, dėl ko spręstina, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam skyrimas nėra tikslingas ir galintis perauklėti kaltinamąjį, neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam R. J. už nusikalstamos veikos padarymą (vagystė iš automobilio) skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos padarymą (vagystė iš parduotuvės) skirtina 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės už abu nusikaltimus subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. J. skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. J. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis R. J. po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio mėn. 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie paskirtos bausmės BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) p. p. tvarka, iš dalies pridedant 2019 m. rugsėjo 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtą vienerių metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, bausmės paskirtos šiuo ir 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. J. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytini laikotarpiai, įskaityti pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio mėn. 2 d. nuosprendį.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. J. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė kelis tyčinius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. J. vykdo ankstesniu nuosprendžiu skirtą teismo įpareigojimą – registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nurodė, jog sieks dirbti, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, gyventi nenusikalstamą gyvenimo būdą, kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti R. J. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui. Kadangi R. J. padarytos nusikalstamos veikos yra dėl alkoholio vartojimo, be to jis parodė, kad dirbs ir sieks atlyginti žalą pagal civilinius ieškinius, kartu nustatytini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose.

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (G. T. veikdamas tiesiogine tyčia su kitu asmeniu, padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei savanaudiškais motyvais), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę – G. T. teisiamas 2 kartą (t. 3., b. l. 138-140), baustas administracine tvarka (t. 3., b. l. 145-149), bedarbis (t. 3., b. l. 143), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra itin ženkli, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, ir bausmės vykdymą atidedant. Nusikalstamas veikas G. T. padarė būdamas neteistas, dabar teisiamas atlikęs arešto bausmę, skirtą 2020 m. sausio 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu, teismo posėdžiu metu parodė, jog atlikta bausmė turėjo teigiamos įtakos jo siekiui keisti elgesio būdą į socialiai priimtiną, jis sieks nebenusikalsti, įsidarbinti, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas linkęs patikėti kaltinamuoju ir suteikti G. T. galimybę pasitaisyti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam G. T. už nusikalstamos veikos padarymą (vagystė iš automobilio) skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos padarymą (vagystė iš parduotuvės) skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės už abu nusikaltimus subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir G. T. skirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir G. T. skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis G. T. po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 arešto parų bausme, BK 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. sausio 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirtina galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal 2020 m. sausio 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį atliktos bausmės laikas, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į G. T. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 11 d. 19 val. 15 min. iki 2019 m. liepos 12 d. 11 val. 17 min. (viena diena), taip pat pagal 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį suėmime nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai) išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Kadangi G. T. padarytos nusikalstamos veikos yra dėl alkoholio vartojimo, be to jis parodė, kad dirbs ir sieks atlyginti žalą pagal civilinius ieškinius, kartu nustatytini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose.

V. Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. J. yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš kaltinamųjų turtinės žalos 170 eurų (t. 1., b. l. 68, 69-70). Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir G. T. 170 eurų D. J. naudai.

Šioje baudžiamojoje byloje įmonės „D. G. firma“, atstovaujama direktoriaus D. G., pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų turtinės žalos 1000 eurų (t. 4., b. l. 37). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nusikaltimu įmonei padaryta 4800,60 eurų žala – pagrobtas turtas už 3800,60 eurų ir 1000 eurų grynųjų pinigų. 3800,60 eurų atlygino draudimo bendrovė, todėl prašoma priteisti iš kaltinamųjų 1000 eurų, nes tiek pinigų buvo pavogta. Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, civilinis ieškinys pagrįstas ir motyvuotas, kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir G. T. 1000 eurų įmonės „D. G. firma“ naudai.

Šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys (t. 2., b. l. 12-65), kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų 3051,35 eurų turtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas įmonei „D. G. firma“ priklausantis turtas. Remiantis žalą patvirtinančiais dokumentais draudimo bendrovė išmokėjo išmoką už nusikaltimu apgadintą ir pagrobtą šiai įmonei priklausančios mažmeninės parduotuvės (duomenys neskelbtini) turtą. Civilinis ieškinys pagrįstas ir motyvuotas, kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir G. T. 3051,35 eurų (duomenys neskelbtini) naudai.

VI. Kiti klausimai

2019 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. N. nutarimais R. J. skirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 122-124, 125-127) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Iš 2019 m. liepos 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad baudžiamojoje byloje pateiktas vaizdo įrašas, esantis kompiuterinėje laikmenoje (CD 1 vienetas) (t. 4., b. l. 24), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (I epizodas, vagystė iš automobilio), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (II epizodas, vagystė iš parduotuvės), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskirti R. J. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. J. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su 2019 m. gruodžio mėn. 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. J. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, įskaitytus pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio mėn. 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. skirti įpareigojimus:

- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

- įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Palikti galioti 2019 m. gruodžio mėn. 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu R. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajam J. P. 500 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. J. 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D. N. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (I epizodas, vagystė iš automobilio), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (II epizodas, vagystė iš parduotuvės), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskirti G. T. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. T. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su 2020 m. sausio mėn. 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir G. T. skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. sausio mėn. 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį atliktos bausmės laiką, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į G. T. skiriamos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 11 d. 19 val. 15 min. iki 2019 m. liepos 12 d. 11 val. 17 min. (viena diena), taip pat suėmime nuo 2020 m. sausio mėn. 7 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. T. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. T. skirti įpareigojimus:

- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

- įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš R. J. ir G. T. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) D. J. naudai.

Įmonės „D. G. firma“, atstovaujamos direktoriaus D. G., civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš R. J. ir G. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) įmonės įmonės „D. G. firma“ naudai.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš R. J. ir G. T. (duomenys neskelbtini) naudai 3051,35 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą trisdešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašą, esantį kompiuterinėje laikmenoje (CD 1 vienetas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė