- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- AN2-22-282/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00111-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Nukentėjusysis
- "Ivasta"
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. spalio 21 d. nutarimu 60 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 8.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 14.10 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tai yra tyčia galimai suarė dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo driekiasi servitutinis kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims, todėl vykdydamas savo tariamas teises, tačiau nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, padarė veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu S. M. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašydamas jam paskirtą nuobaudą panaikinti kaip nepagrįstą, patraukti Z. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 183 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį už savavališką valstybės žemės savinimąsi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino S. M. skundo ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu S. M. prašo priimti naują sprendimą – jam paskirtą nuobaudą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Z. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 146 straipsnio 3dalį, 148 straipsnio l dalį, 182 straipsnį, 183 straipsnį, 154 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį už valstybės žemės savinimąsi.
4.1. Teigia, kad su nutarimu skirti jam 60 Eur baudą nesutinka, nes buvo pateikti visi dokumentai, kuriuose nurodomi servitutiniai keliai ir nei vienas iš oficialiai rodomų kelių iki šios dienos nebuvo perkastas ar suartas. Nurodo, kad jis dirba žemę pagal raštišką įgaliojimą, todėl jokio savavliškumo neįžvelgia. Atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau jis buvo „puolamas prie melioracijos griovio, po to ant keliuko, vedančio į sodybą, kuris ir yra servitutinis, dabar jam protokolas rašomas kieme“. Atkreipia dėmesį į tai, kad policininkai atvažiavo tuo keliu, nors nurodo, kad keliukas suartas. Nurodo, kad nurodomas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo nuosavybė ir šiame sklype esantys pažymėti servitutiniai keliai niekada nebuvo suarti. Pažymi, kad jis dalyvavo pirminiuose matavimuose atstatant nuosavybę ir visos ribos ir sklype esantys servitutiniai keliai yra gerai žinomi. Pagrindinė esmė – privati valda, todėl Z. J. toliau įrodinėja savo teisybę dėl išgalvoto keliuko palei melioracijos griovį. Taip pat pažymi, kad Z. J. nėra savininkė, joks kelias ir joks žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) jai nepriklauso. Teigia, kad toliau yra vykdomi kaimynės Z. J. nurodymai ir klastojami protokolai, nesant jokio nusižengimo. Z. J. matydama, kad nepavyksta nuosavybės įrodyti, neva, leido bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dirbti žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet nežinojo, kad pagal melioracijos griovį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra dar vienas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris klaidinančiu pagrindu buvo nurodomas kaip sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į S. M. apeliacinį skundą Institucija prašo S. M. skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nes skundo reikalavimai yra nepagrįsti, teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, teismas S. M. skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino S. M. skundo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
7. Apeliantas S. M. teigia, kad jis jokio servitutinio kelio nesuarė, todėl jam paskirta nuobauda yra nepagrįsta. Taigi, skunde apeliantas ginčija teismo padarytą įrodymų vertinimą.
7.1. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2014, 2014 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-50/2014; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-608/2013; kt.) nurodoma, jog teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).
7.4. S. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad S. M. padarė ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau ANK 518 straipsnis dalių neturi, todėl, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir laikytina, kad S. M. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.
7.5. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundo, prie jo pridėtos medžiagos matyti, jog S. M. neneigė ir duodamas paaiškinimą patvirtino, jog dirbdamas su traktoriumi savo dirbamą žemę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suarė žemę ir „neteisėtą keliuką“, jog minėtoje vietoje nėra jokio servitutinio kelio, o jis dirbdamas žemę suarė „neteisėtą keliuką“ (b. l. 48)
7.6. Iš bylos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. K. pareiškimu kreipėsi į policiją pranešdamas apie pakartotinį S. M. sevitutinio kelio gadinimą, dėl ko bendrovės technika negali privažiuoti prie savo laukų atlikti pasėlių priežiūros darbus (b. l. 17, 29–30). Ž. K. paaiškinime nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 20 d. apžiūrinėjo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dirbamus laukus (duomenys neskelbtini), kur bendrovė nuomojasi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuvažiavęs pamatė sugadintą servitutinį kelią, t. y. skersai suartas, taip apsunkinant žemės ūkio technikai patekimą į jų nuomojamą sklypą. Taip pat Ž. K. nurodė, kad anksčiau šį kelią gadindavo vietinis gyventojas S. M. (b. l. 45). Ž. K. pranešime ir paaiškinime nurodytus duomenis apie suartą kelią patvirtina byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti servitutinio kelio sugadinimas (b. l. 19–20). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo A. G. 2021 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikslinant įvykio aplinkybes ir nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, jog sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ties riba su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), matosi, kad galimai buvo atlikti arimo darbai bei sugadintas servitutinis kelias, taip apsunkinant važiavimą juo (b. l. 35). Prie tyrėjo tarnybinio pranešimo pridėtos fotolentelės patvirtina tyrėjo tarnybiniame pranešime bei Ž. K. pranešime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes apie suartą kelią (b. l. 37–43).
7.7. Taip pat iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklauso A. P., nurodytos daiktinės teisės, t. y. kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas viešpatauja žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žem. skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2014-08-27 Apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2015-06-19 (b. l. 21–22, 49–50). Iš 2019 m. gegužės 1 d. žemės nuomos sutarties 19/02 ŽNA matyti, kad A. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 55). Iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nustatytas Z. J. 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio kelio servitutas – teisė važiuoti žemės ūkio technikai, kitoms transporto priemonėms per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2006-02-07 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. Pl-Ž-276 patvirtintą projektą (plane pažymėto III-88-6 „S“) ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio (b. l. 24–28). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjęs ir jo vykdymas yra privalomas. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau, kaip matyt iš S. M. paaiškinimų apylinkės teisme ir apeliacinio skundo argumentų, jis nepripažįsta nustatyto teismo sprendimu kelio servituto jo motinai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, teigia, kad nurodomoje vietoje pagal melioracijos griovį servitutinio kelio nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnis nurodo, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Nagrinėjamu atveju servitutas yra nustatytas teismo sprendimu – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visiems sprendime išvardintiems žemės sklypų savininkams nustatyta pareiga užtikrinti, kad Z. J. galėtų 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio keliu privažiuoti žemės ūkio technika ir kitomis transporto priemonėmis per jiems priklausančius sklypus iki jai ir jos sutuoktiniui A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas būtų pakeistas, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Taigi, J. M. nuosavybės teise priklausančiam sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Todėl patekimas per S. M. motinai J. M. priklausantį žemės sklypą kitiems asmenims į jų naudojamus žemės sklypus negali būti užkertamas ar kokiu nors būdu ribojamas ir apeliantas neturėjo jokios teisės suarti tą žemės sklypo dalį, kuria eina teismo sprendimu nustatytas servitutinis kelias.
7.8. Pažymėtina, kad S. M. ne pirmą kartą suaria kelią, kuriam teismo sprendimu nustatytas servitutas (per paskutinius penkerius metus jis administracine tvarka už tai yra baustas net penkis kartus). Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad jam žinomos jo dirbamo žemės sklypo, kurio savininkė yra jo motina J. M., ribos. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad S. M., žinodamas, kad yra servitutinis kelias, jį suarė tyčia.
2. Įvertinus tai, kad S. M. pripažino, kad jis dirbdamas žemę su traktoriumi, suarė žemę ir „neteisėtą keliuką“, ir byloje surinkti įrodymai (Ž. K. paaiškinimai, fotolentelėse užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kt.) patvirtina, kad S. M. suarė žemės sklypo plotą, kuriam teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma patvirtina, kad S. M. tyčia, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, tačiau nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Dėl to jis pagrįstai nubaustas už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo S. M. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį, bei apylinkės teismo nutartį, kuria netenkintas apelianto skundas, nėra pagrindo.
3. Už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 16 iki 60 eurų. Skundžiamu Institucijos nutarimu S. M. paskirta maksimali 60 Eur bauda, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, taip pat į tai, kad nenustatyta S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ANK 518 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, reikšmingus nuobaudos skyrimui bei atsižvelgęs į duomenis apie S. M. ankstesnius baustumus, daro išvadą, kad S. M. pagrįstai paskirta maksimalaus dydžio 60 Eur bauda už jo padarytą pakartotinį administracinį nusižengimą, nes iš ankstesnių baustumų apeliantas išvadų nepadarė. Dėl to naikinti ar keisti S. M. paskirtą baudą nėra pagrindo.
4. Skundu S. M. taip pat prašo Z. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 183 straipsnį, 294 straipsnio 1 dalį už savavališką valstybinės žemės savinimąsi. Šis prašymas nėra nagrinėtinas kaip skundo administracinio nusižengimo byloje objektas, nes patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, asmuo, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti nusikalstamais veiksmais, pareiškimu gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją S. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.