- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e1-2994-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) turimais duomenimis praeityje teistas, paskutinį kartą 2003-09-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 45 parų arešto bausmė, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. laikotarpiu nuo 2020-02-05 iki 2020-06-10, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, bendraudamas su nukentėjusiąja J. Č. ir žadėdamas tarpininkauti bei pagelbėti jai sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutartį, tačiau iš anksto žinodamas, kad minėtų tarpininkavimo paslaugų nesuteiks ir savo įsipareigojimų neįvykdys, iš apgaulės įtakoje veikusios J. Č. per 4 kartus už žadamas tarpininkavimo paslaugas gavo iš viso 1470 eurų, t. y. 2020-03-18 pavedimu į banko sąskaitą gavo 100 eurų, 2020-03-31 pavedimu į banko sąskaitą gavo 350 eurų, 2020-04-30 pavedimu į banko sąskaitą gavo 320 eurų ir 2020-06-10 pinigine perlaida gavo 700 eurų, kurią, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išgrynino „Lietuvos paštas“ AB filiale, esančiame Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu adresu, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. Č. priklausantį, 1470 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu M. R. savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad iš J. Č. apgaulės būdu, suprasdamas, kad žadėtos paslaugos neįvykdys, gavo pinigus į savo banko sąskaitą, kuriuos jam pervedė J. Č. Iš viso nukentėjusioji jam pervedė 1470 eurų ir jis neplanavo tų pinigų jai grąžinti. Tuo metu jam reikėjo pinigų, dėl to apgaulės būdu iš J. Č. gavo pinigus, kuomet pasinaudojo jos pasitikėjimu. Įsipareigoja atlyginti padarytą žalą ir pinigus pervesti į J. Č. nurodytą banko sąskaitą. Dirba ir įsipareigoja atlyginti padarytą žalą per metus laiko. Įtariamasis taip pat nurodė, kad turi problemų su sveikata, jam yra nugaros išvarža, nugaroje užspaustas slankstelis ir planuojama daryti operaciją. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir sutinka, kad jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 61-63, 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu J. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir jai nuosavybės teise priklauso 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, bei 24/100 gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu. Liudytojos teigimu, šį turtą ji norėjo padovanoti savo nepilnamečiams vaikams, todėl jai prireikė teisinių paslaugų, tačiau surasti jai padėti galintį notarą jai sekėsi sunkiai. Todėl ji susisiekė su savo dukterėčia L. U., kuri pasiūlė žmogų, kuris galbūt padės susitvarkyti dokumentus, tiksliau tai buvo įmonė (duomenys neskelbtini) kuri teikia teisinę pagalbą. L. U. nurodė, kad 2020-02-05 ji susisiekė su minėtos įmonės vadovu M. R. ir jam paaiškino, kad nori pas notarą sudaryti dovanojimo sutartį ir tam tikslui planuoja grįžti į Lietuvą. Pastarasis jai paaiškino, kad viską galima sutvarkyti nuotoliniu būdu ir jai nereikės grįžti į Lietuvą, o taip pat pažadėjo suderinti sutarties parengimą ir tvirtinimą pas notarą bei paprašė jos asmens dokumentų, turto, ar nėra įsiskolinimų. Apie M. R., kuris jai prisistatė kaip fizinis asmuo, darbų kaina nebuvo kalbama, o 2020 metų kovo mėnesį jis ją informavo, kad viskas suderinta ir notarė jos laukia 2020-03-23. Tą kartą ji į Lietuvą neatskrido, nes buvo atšauktas skrydis, o M. R. jai pasakė, kad viskas gerai. J. Č. taip pat paaiškino, kad ji dalimis M. R. į jo sąskaitą pervedė 1500 eurų, tačiau kokiomis tiksliai sumomis, nepamena. M. R. jai sakė, kad pinigai jam reikalingi už dovanojimo sutarties parengimą, notarinius veiksmus, mokesčius VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors sudarant dovanojimo sutartį jokie mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra mokami. Paskutiniu pervedimu ji M. R. pervedė 700 eurų už turto įvertinimą. J. Č. nurodė, kad po kiek laiko jai kilo įtarimas dėl minėto asmens veiksmų, todėl paprašė, kad jai atsiųstų dokumentus, kurie yra ruošiami, ir paklausė, kodėl viskas taip ilgai vyksta. M. R. jai siuntė dokumentus, kad jos vardu nėra registruota jokio turto, nors ji žino, kad tai netiesa, o po kelių dienų dar paprašė pervesti 500 eurų, nes neva tokią pinigų sumą įdėjo į vokelį, kad gautų VĮ „Registrų centras“ pažymą. Jai kilę įtarimai dar sustiprėjo, o M. R. jai paaiškino, kad notarė dovanojimo sutartį sudarys atgaline data, bei bandė ją įtikinti, kad jos turtas jau matomas kaip perleistas. Nuolat mokėdama pinigus ir iš M. R. negavusi dovanojimo sutarties projekto bei negalėdama iš jo gauti notarės kontaktų ji ėmė dar labiau abejoti. Tuomet ji nurodė M. R., kad daugiau pinigų nebeves, nes jis nėra parodęs jokio darbo rezultato, ir pareikalavo grąžinti pervestus 1500 eurų. M. R. pažadėjo grąžinti pinigus iki 2020 m. spalio mėn., tačiau to nepadarė (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, jog M. R. pažįsta apie 10 metų, jis apklausos metu pas jį dirbo MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų, o J. Č. liudytojui yra žinoma, nes jo draugė L. U. yra giminės su ja. J. Č. yra užsiminusi, kad jai reikalingos notaro paslaugos, tačiau kokiu tikslu, nelabai atsimena. Jis pasiūlė M. R., kuris jam yra padėjęs anksčiau. Žinojo, kad M. R. turėjo užrašyti vizitui J. Č. pas notarą, tačiau kas ten vyko tiksliau, nežino. Kai sužinojo, kad M. R. pasiėmė pinigus, bet nieko nepadarė, jis su juo pasikalbėjo, o M. R. jam pasakė, kad viskas bus sutvarkyta. Nori pažymėti, kad M. R. už buhalterijos tvarkymą atsiskaito įvairiai, tačiau moka jam, o J. Č. pinigų už jį nepervedinėja (b. l. 49-50).
J. Č. pareiškime išdėstytas aplinkybes, patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-30, 45, 47, 51-55).
BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, o būtent, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Jo kaltę įrodo pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios išsamūs ir nuoseklūs parodymai, liudytojo parodymai, pareiškimo duomenys, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nors šiuo metu turtinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta, tačiau yra pasirašytas abipusis susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 39-42), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka baustas (b. l. 80-82), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.
J. Č. buvo pareiškusi 1506,90 eurų civilinį ieškinį, tačiau vėliau patikslino, kad mažina civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1470 eurų bei sutinka, kad ši suma jai būtų atlyginta per vienerių metų laikotarpį nuo 2021 metų spalio mėnesio. M. R. įsipareigojo 1470 eurų J. Č. atlyginti per metus laiko šią sumą pervesdamas į jos sąskaitą (b. l. 39-42). Šis susitarimas tvirtintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje nustatytą taikos sutarties sampratą. Kaltinamajam nevykdant susitarimo, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir jo pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 85-87). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. R. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. R., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. R. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti M. R. visą bausmės laikotarpį:
1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiąja abipusį susitarimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2021 metų spalio mėnesio šalių susitarimą, kuriuo M. R. įsipareigojo 1470 eurų sumą išmokėti J. Č. per 12 (dvylika) mėnesių ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti, išaiškinat, kad teismo patvirtintas taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika dienų) nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika dienų įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.