Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010-10-14, apie 17.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis, iš anksto suplanavę ir turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytas asmuo paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodytu adresu buvusiam mažamečiui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), apgaulingai pranešė apie jo tėvų padarytą avariją ir pareikalavo pinigų, t.y. 20 000 Lt tėvų operacijos atlikimui ligoninėje. A. G., neradęs bute pinigų, apie tai pranešė telefonu skambinusiam asmeniui, kuris liepė atiduoti bute esančius vertingus daiktus. A. G. telefoninio pokalbio su nenustatytu asmeniu metu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo T. J. ir iš buto paėmė A. G. sudėtus vertingus, V. G. ir S. G. priklausančius daiktus: 1000 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „IBMT42“, nešiojamą kompiuterį „IBM Leonovo Think Pad R61“ su pakrovėju, kurių bendra vertė 4300 Lt, 1000 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Aple“, nešiojamą kompiuterį „Sony vaio“ su pakrovėju, kurių bendra vertė 1000 Lt , 200 Lt vertės DVD grotuvą „Vido“, fotoaparatą „Canon“ su blykste, kurių bendra vertė 2000 Lt, 300 Lt vertės fotoaparatą „Canon“, 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericcson“ su 5 Lt vertės SIM kortele, fotoaparato „Nikon“ blykstę su dėklu, kurių bendra vertė 300 Lt, 250 Lt vertės fotoaparato „Nikon“ maitinimo bloką, 200 Lt vertės laikrodį „Romanson“, 200 Lt vertės auksinių auskarų porą, 20 Lt vertės kuprinę. Tokiu būdu T. J., veikdamas su dviem nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgijo V. G. ir S. G. priklausančio turto už 10 825 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju T. J. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai jam būnant turgavietėje „Eglė“ prie jo priėjo du nepažįstami vyriškiai, kurie jo paprašė nueiti į Žardininkų gatvėje esantį butą ir paimti jų daiktus. Už tai minėti vyriškiai pažadėjo atsilyginti, t.y. sumokėti 100 Lt. Jam nuėjus į nurodytą butą ir paskambinus į buto duris, duris atidarė vaikas, kuris tuo metu kalbėjo telefonu. Su juo jis nieko nekalbėjo, tik paėmė daiktus, kurie buvo sudėti į maišus, ir išėjo. Kad žinotų, ką paėmė, ir kad jam vyriškiai nepriekaištautų, jog kažko trūksta, SMS žinutėje surašė paimtų daiktų sąrašą ir ją išsaugojo. Jis paėmė visus kaltinime nurodytus daiktus ir parsinešė namo, kadangi jam kilo įtarimas kad minėti daiktai nepriklauso nepatįstamiems vyriškiams. Palikęs daiktus namuose, jis vėl nuėjo į turgavietę „Eglė“, kur jo jau laukė nepažįstami vyriškiai. Tada pastarieji jam vėl liepė nueiti iki minėto buto, kadangi jis buvo paėmęs ne visus daiktus. Jam antrą kartą nuėjus į minėtą butą, jo jau laukė policija. Šlepetes ir chalatą jis išmetė į konteinerį, kadangi šie daiktai jam pasirodė esantys beverčiai.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2010-10-14 namo iš darbo su žmona grįžo apie 19 val. Jų sūnus A. G. tuo metu buvo namuose. Jiems grįžus namo, jų sūnus labai nustebo juos matydamas ir pradėjo verkti. Kambariai buvo sujaukti. Sūnus papasakojo, kad kažkas paskambino į namų laidinį telefoną ir pasakė, kad jis su žmona pateko į avariją, todėl reikalingi pinigai, t. y. 20 000 Lt operacijai. Kadangi pinigų jo sūnus namuose nerado, jam buvo liepta surinkti visus vertingus daiktus, kurių paimti turėjo atvykti vienas asmuo. Pardavus daiktus, turėjo būti gauti pinigai, neva reikalingi operacijai. Sūnus jam minėjo, kad paskambinęs asmuo liepė perskambinti, ką jis ir padarė. Jo sūnui buvo pasakyta niekur daugiau neskambinti. Kaip jis suprato, su jo sūnumi buvo nuolat kalbama ir prašoma rinkti vertingus daiktus, jam nebuvo leidžiama pagalvoti. Jo sūnui buvo liepta paimti chalatą ir šlepetes, siekiant sudaryti vaizdą, jog tėvai tikrai ligoninėje. Iškvietęs policiją, jis nuėjo pas kaimyną paklausti, ar šis nieko įtartino nematė. Tada atbėgusi žmona jam pasakė, kad vėl skambino tie patys asmenys ir vėl gali atvažiuoti. Jis pasislėpė laiptinėje ir už 10 ar 15 minučių išgirdo lipant laiptais vaikiną, kuris kalbėjo telefonu. Girdėjo, kaip pastarasis sakė, kad yra netoli buto, viskas ramu, nieko įtartino nematyti. Kai jis (V. G.) pasirodė, minėtas vaikinas pasakė, kad jį sugavo. Įėjus į butą, sūnus pasakė, jog tai tas pats vyriškis, kuris paėmė iš namų daiktus. Netrukus atvyko policija ir sulaikė kaltinamąjį. Sūnus jam sakė, kad pirmą kartą atėjęs kaltinamasis buvo su mediko liemene. Iš buto buvo paimti keturi nešiojamieji kompiuteriai, DVD grotuvas, du fotoaparatai, fotoaparato blykstės, telefonas „Sony Ericsson, žmonos laikrodis, auksiniai auskarai, sūnaus kuprinė. Visi daiktai buvo grąžinti, išskyrus auskarus ir laikrodį.

Nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2010-10-14 namo su vyru grįžo apie 19 val. Sūnus buvo labai nustebęs juos matydamas, buvo šoko būsenoje. Butas buvo apverstas. Sūnus papasakojo, kad kažkas paskambino į laidinį telefoną ir pasakė, kad ji su vyru pateko į avariją, todėl reikalinga 20 000 Lt operacijai. Kadangi sūnus pinigų nerado, jam buvo liepta surinkti visus vertingus daiktus, kuriuos turėjo ateiti paimti, o pardavus turėjo būti gauti pinigai, neva reikalingi operacijai. Sūnus minėjo, kad kaltinamasis pirmą kartą buvo atėjęs su raudona mediko liemene. Iškvietus policiją, jos vyras išėjo į lauką jų laukti. Tuo metu į laidinį telefoną paskambino nežinomas numeris ir ji pagalvojo, kad tai vėl gali būti tie patys asmenys. Ji liepė sūnui atsiliepti, pasakyti, kad tėvų namuose nėra ir kad rado didelę sumą pinigų. Atsiliepęs sūnus pasakė taip, kaip ji buvo liepusi. Pokalbis vyko apie pusvalandį. Ji apie skambutį papasakojo vyrui. Po kurio laiko į butą grįžo jos vyras su kaltinamuoju ir atvyko policijos pareigūnai. Sūnus iš karto atpažino kaltinamąjį. Kai telefono ragelį paėmė ji, telefonu skambinęs asmuo pasakė, kad jie savo daiktų neatgaus. Visi daiktai buvo grąžinti, išskyrus 200 Lt vertės laikrodis ir 200 Lt vertės auksiniai auskarai.

Nukentėjusysis A. G. (A. G.), kurio parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 276 str. 1 d. , ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-10-14 jam būnant namuose, į TEO laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jo tėvai pateko į avariją. Minėtas vyriškis pasakė, kad jo mamai sulaužyti šonkauliai, o tėvui reikia daryti akių operaciją, todėl vyriškis paprašė pinigų, t.y. 20 000 Lt. Jis namuose ieškojo pinigų, tačiau jų nerado. Vyriškiui pasakė, kad pinigų nerado, tačiau turi vertingų daiktų. Vyriškis sutiko paimti vertingus daiktus, telefono ragelio liepė nepadėti. Taip su juo bendravo rinkdamas daiktus apie 1 valandą laiko. Skambinęs asmuo vis klausė, ką turi namuose. Jis kalbėdamas telefonu pasakydavo, kokius daiktus randa, ir kai jam pasakydavo, kad tokie daiktai tinka, juos dėjo į savo mokyklinę kuprinę ir į polietileninius maišelius. Į maišelius jis sudėjo 4 nešiojamus kompiuterius, tėvams chalatus, dantų pastą, šepetuką, šlepetes, šampūną, kas reikalinga gulint ligoninėje, DVD, rastus bute auksinius dirbinius, du fotoaparatus. Dar buvo prie durų sudėjęs akmenines taures. Telefonu paskambinusiam vyriškiui jis pasakė savo namų adresą. Jam tebekalbant telefonu, pabeldė į buto duris. Kai jis atidarė duris, už jų stovėjo vyriškis, kuris vilkėjo raudonos spalvos liemenę su atšvaitais, o ant nugaros matė, kad yra medicininis kryžius, kuris buvo panašus kaip ir greitosios pagalbos darbuotojų. Atvykęs vyras pasakė, kad yra gydytojo sūnus ir paėmė kelis maišus su sudėtais daiktais. Išeidamas vyras kalbėjo telefonu, sakė, kad visų daiktų nepaneš. Neužilgo grįžo jo tėvai. Tada jis tėvams papasakojo, kad jam paskambino vyriškis ir pasakė, kad jie pateko į avariją ir yra ligoninėje. Bekalbant su tėvais vėl suskambo laidinis telefonas, mama pasakė, kad atsilieptų jis telefonu, jeigu skambins tie patys asmenys. Jis atsiliepė ir skambinusiam vyriškiui pasakė, kad namuose rado 10 000 Lt. Vyriškis telefonu liepė suskaičiuoti pinigus, jis pradėjo imituoti, kad skaičiuoja pinigus ir pasakė, kad apsiriko, yra 12 000 Lt. Tuo metu jo mama jam padėjo kalbėti telefonu, patarinėjo, ką sakyti. Kai vyriškis atėjo antrą kartą, jis jau buvo su sportine apranga. Jį laiptinėje sulaikė jo tėtis. Tėtis sulaikė tą patį vyriškį, kuris pirmą kartą buvo atėjęs ir iš buto išsinešė daiktus. Skambinusieji kalbėjo trimis balsais, t.y. vienas vaizdavo jo tėvą, kitas – gydytoją, trečias buvo tas, kuris buvo atėjęs (b.l. 18-20).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad T. J., vykdydamas tyrėjo reikalavimus, pateikė juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo du juodos spalvos nešiojami kompiuteriai ir vienas „Sony“ nešiojamas kompiuteris; raudonos spalvos maišelį, kuriame buvo sidabrinės spalvos nešiojamas kompiuteris, du fotoaparatai „Canon“, mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, juodos spalvos fotoaparatas „Olimpus“, sidabrinės spalvos fotoaparatas „Casio“, juodos spalvos fotoaparato blykstė „Nikon“, juodos spalvos fotoaparato „Canon“ blykstė, du pakrautuvai: „Nikon“ ir „Sony“; baltos spalvos maišelį, kuriame buvo DVD grotuvas, „Nikon“ dėklas, trys knygos (b.l. 33).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš T. J. paimti daiktai. Po apžiūros daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam V. G. (b.l. 34-42).

Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad buvo paimtas T. J. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (b.l. 43).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas T. J. telefonas „Nokia 6021“. T. J. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Telefone rastas išsaugotas tekstas, rašytas 2010-10-14 19.28 val., tačiau niekam neišsiųstas: „3 kompai, 1 DVD, 4 fotikai, 3 pakrovėjai, 2 telefonai, 3 laidai kažkokie, 2 megztiniai, 1 kelnės, šampūnas, pasta, tapkės, 3 knygos, karolių krūva, 2 laikrodukai, auskarai ir karoliai visokie“ (b.l. 44-52).

Iš telefono išklotinės matyti, kad į TEO laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) 2010-10-14 17.09 val. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 58).

Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2010-10-14 iš šio telefono buvo skambina į telefoną su numeriu (duomenys neskelbtini). Po ko iš telefono (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į (duomenys neskelbtini). Iš viso pokalbis truko su nedidelėmis pertraukomis nuo 17.09 iki 20.09 val. (b.l. 88-91).

Iš UAB „Tele 2“ rašto matyti, kad pagal bazines stotis (celes) nustatyta, jog telefonas numeriu (duomenys neskelbtini), kai iš jo buvo skambinta numeriu (duomenys neskelbtini), buvo Kybartų mieste (b.l. 100).

Kaltinamasis T. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiesiems V. ir S. G. priklausančius, kaltinime nurodytus daiktus, tačiau teigė nežinojęs, kad minėti daiktai nepriklauso vyriškiams, kurie juos paprašė paimti. Teigė, jog tik vėliau pradėjo įtarti, kad paimti daiktai nepažįstamiems vyriškiams nepriklauso. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo parodymais netiki, tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdą. Kad kaltinamasis T. J. suprato, jog vykdoma nusikalstama veika, įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad į namus atėjęs vyriškis – kaltinamasis dėvėjo raudonos spalvos liemenę su atšvaitais bei medicininiu kryžiumi, be to, prisistatė esantis gydytojo sūnus. Netikėti šiais nukentėjusiojo A. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi A. G. T. J. nepažinojo ir apkalbėti jį neturi jokio pagrindo. Kaltinamasis T. J., eidamas pas nukentėjusįjį A. G. į namus, pasiruošė nusikaltimui, apsivilko į medicinos darbuotojo panašią liemenę, kad nukentėjusiajam sudarytų vaizdą, jog jo tėvai tikrai guli ligoninėje, ir kad pastarajam nekiltų jokių įtarimų. Kad kaltinamasis T. J. žinojo apie daromą nusikaltimą įrodo ir nukentėjusiojo V. G. parodymai, jog jis girdėjo, kaip kaltinamasis, antrą kartą eidamas pas juos, kalbėdamas telefonu sakė, kad yra netoli buto, viskas ramu, nieko įtartino nematyti, o kai pasirodė jis (V. G.), kaltinamasis telefonu pasakė, kad jį sugavo.

Kaltinamasis T. J. parodė, kad su nepažįstamais vyriškiai, kurie jo paprašė paimti daiktus, susitiko Klaipėdoje esančiame turguje „Eglė“. Taip pat parodė, kad pirmą kartą iš nukentėjusiųjų namų paėmęs daiktus juos nusinešė į savo namus, o po to vėl nuėjo susitikti su nepažįstamais vyriškiais. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus, kad kitų savo bendrininkų jis nepažinojo ir neva su jais atsitiktinai susitiko turgavietėje „Eglė“, paneigia byloje esantis UAB „Tele 2“ raštas, iš kurio matyti, kad pagal bazines stotis (celes) nustatyta, jog telefonas numeriu (duomenys neskelbtini) (numeris, iš kurio buvo skambinta į nukentėjusiųjų laidinį telefoną), kai iš jo buvo skambinta numeriu (duomenys neskelbtini), buvo Kybartų mieste (b.l. 100), o ne Klaipėdoje.

Nors kaltinamasis T. J. parodė, kad paėmus daiktus jam kilo įtarimas dėl to, jog daiktai minėtiems vyriškiams nepriklauso, tačiau jis nieko nedarė, kad apie galimai daromą nusikaltimą būtų pranešta. Paimtus daiktus jis parsinešė namo, o gavęs nurodymą, antrą kartą ėjo į nukentėjusiųjų butą paimti likusių daiktų. Taip pat kaltinamasis T. J. parodė, kad kai kuriuos daiktus, t. y. chalatą, šlepetes jis išmetė, kadangi tie daiktai jam pasirodė nevertingi. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis T. J., paimdamas nukentėjusiųjų daiktus, siekė turtinės naudos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, siekiant įgyti nuosavybėn jų turtą. Apgaule turi būti suprantama, kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas. Nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, jam sąmoningai buvo pameluota, kad jo tėvai pakliuvo į avariją ir todėl reikalingi pinigai operacijai. Toks suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo A. G. apsisprendimui vertingus namuose esančius daiktus perduoti kaltinamajam T. J..

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, šiuo atveju T. J. suvokė, jog nukentėjusysis A. G. yra apgaule suklaidintas, suprato, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai įgyja svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiesiems atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Kadangi apgaule įgyto svetimo turto – V. G. ir S. G. priklausančio turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, T. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis T. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, tačiau niekur nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, savo kaltę pripažino tik iš dalies. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti T. J., kaip pirmą kartą teisiamam, skiriant Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydį apsprendžia aptartos aplinkybės bei kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Nukentėjusioji S. G. pareiškė 3500 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nusikaltimu padarytą 500 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nukentėjusioji motyvavo tuo, jog jai nebuvo grąžinti 200 Lt vertės auksiniai auskarai ir 200 Lt vertės laikrodis. Taip pat prašė priteisti 100 Lt už telefoninių pokalbių sąskaitą, nurodė, kad jos sūnus A. G. nenustatyto asmens prašymu iš namų TEO laidinio telefono perskambino į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną, po ko buvo gauta 100 Lt sąskaita už prakalbėtą laiką telefonu. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios S. G. pareikštas 500 Lt dydžio turtinis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas visa apimtimi, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo T. J..

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji S. G. ieškinį dėl neturtinės žalos motyvavo tuo, kad dėl nusikaltimo jos sūnus A. G. patyrė didelį stresą, buvo įbaugintas. Po įvykio jis buvo ilgai gydomas, gėrė raminančius vaistus, blogai miegodavo, atsirado baimė išeiti iš namų, bijojo vienas likti namuose, kurį laiką nėjo į mokyklą. Teismas neabejoja, kad dėl įvykio mažametis A. G. patyrė didžiulį stresą, kadangi jam melagingai buvo pranešta apie artimiausius žmones – tėvus ištikusią baisią nelaimę. Teismas neabejoja ir tuo, kad A. G. buvo įbaugintas ir dėl to blogai miegodavo, bijojo vienas likti namuose arba vienas eiti į lauką, bijodamas ten sutikti jį apgavusius asmenis. Teismas, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas yra 2500 Lt, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo T. J..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas, paimtas iš T. J. ir saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui T. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-10-14 iki 2010-10-15, t. y. 1 (vieną) parą, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.).

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. J. nukentėjusiajai S. G. 500 Lt turtinei žalai ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną, paimtą iš T. J. ir saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui T. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.