Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-449-956/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2YT-449-956/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08903-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-449-956/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08903-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.;3.4.5.2.; 3.4.5.20 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei,

dalyvaujant pareiškėjo G. S. įstatyminiams atstovams P. S. ir R. S., suinteresuotam asmeniui A. S.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S., atstovaujamo įstatyminių atstovų P. S. ir R. S., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo - nustatymo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S. institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo senelio J. S. palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą po jo senelio J. S. mirties. Pareiškime nurodė, teismo posėdyje įstatyminiai atstovai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)d. palikėjas J. S. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)r., paliko vaikaičiui G. S.. (duomenys neskelbtini)d. mirė J. S.. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai žemės sklypą valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (žemės, elektros), pjovė žolę, pasodino medžius, įkūrė sodą. J. S. su sūnumi P. S. buvo pradėjęs statyti namą minėtame žemės sklype, po mirties jį pabaigė statyti pareiškėjo įstatyminis atstovas. Pareiškėjas su savo tėvais gyvena greta senelio palikto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)r. Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, savo senelio J. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinis J. S. anūkui G. S. testamentu paliko žemės sklypą. Kito turto neturėjo. J. S. su sūnumi P. S. statė namą minėtame žemės sklype, po mirties jį pabaigė statyti sūnus P. S.. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai žemės sklypą valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (žemės, elektros), pjovė žolę, pasodino medžius. Sūnus A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neprieštarauja, kad po jo tėvo mirties turtą paveldėtų brolio sūnus. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 48). Atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas ar pareiškėjo įstatyminiai atstovai per tris mėnesius po J. S. mirties priėmė palikimą jį faktiškai pradėdami valdyti. Jeigu pareiškėjas ar pareiškėjo įstatyminiai atstovai pateiks papildomus dokumentus ir/ar įrodymus, kurie leistų teismui vienareikšmiškai įsitikinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti po palikėjo mirties, neprieštaraus pateikto prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 21-23).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 49). Atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai turėtų pateikti įrodymus, kad priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti turtą (b. l. 37).

Institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 50). Išvadoje nurodo, kad tikslinga pripažinti, jog terminą palikimui priimti pareiškėjo įstatyminiai atstovai praleido dėl svarbių priežasčių bei išduoti teismo leidimą priimti palikimą, likusį po J. S. mirties, nepilnamečio G. S. vardu pagal turto apyrašą (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo senelio J. S. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti J. S. palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra J. S. vaikaitis (b. l. 6; 7; 31). (duomenys neskelbtini)d. J. S. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą ir pastatus jame, esančius (duomenys neskelbtini)r., paliko vaikaičiui G. S. (b. l. 10). Pareiškėjo senelis J. S. mirė (duomenys neskelbtini)d. (b. l. 8). Po palikėjo J. S. mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)r. (b. l. 28-29; 34). Turtas registruotas palikėjo vardu. Po palikėjo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro 2016 m. rugsėjo 6 d. pažyma ir Testamentų registro išrašas (b. l. 9; 30).

Palikimo atsiradimo metu pareiškėjui G. S. buvo 6 metai, todėl jo įstatyminiai atstovai priėmė pareiškėjo vardu palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Taigi, palikimą priėmė ne jis pats, bet jo įstatyminiai atstovai pareiškėjo vardu, interesais ir naudai. Toks palikimo priėmimo būdas (įstatyminis atstovas nepilnamečio vaiko vardu ir interesais priima palikimą pradėjus paveldimą turtą valdyti) nėra draudžiamas (CK 2.132, 3.157, 5.51 straipsniai). Be to, nors ir nebuvo įvykdyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiga – nepilnamečio įstatyminiam atstovui palikimą vaiko vardu priimti tik esant teismo leidimui – teisės doktrinoje tai nepripažįstama kliūtimi priimti palikimą nurodytu būdu (Teismų praktika Nr. 35, 326 psl.). Kad dėl tokio palikimo priėmimo būdo (paveldėtojas palikėjo kreditoriams atsako ir visu savo turtu – CK 5.52 straipsnio 1 dalis) būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, duomenų nėra. Akivaizdu, kad teismo leidimas priimti palikimą nurodytu būdu būtų išduotas ir termino palikimui priimti eigos metu (2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. birželio 12 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini)d. pareiškėjo vardu, interesais ir naudai įstatyminiai atstovai žemės sklypu toliau rūpinosi, prižiūrėjo, naudojosi, mokėjo visus mokesčius (žemės, elektros), žemės sklype pabaigė statyti namą, pasodino medžius, įveisė sodą, pastatė tvorą. Šias aplinkybes nurodė pareiškėjas pareiškime, pareiškėjo įstatyminiai atstovai, suinteresuotas asmuo A. S. duodami paaiškinimus bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 12, 52, 53, 54, 55). Teismas laiko, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas testamentiniu palikėjo įpėdiniu, atstovaujamas įstatyminių atstovų, po savo senelio mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Pažymėtina, kad pareiškėjo įstatyminiai atstovai, suinteresuotas asmuo A. S. pripažino, kad turto savininkas yra būtent pareiškėjas, kuris, tapęs pilnamečiu, gali elgtis su šiuo turtu savo nuožiūra. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, aptartu būdu priėmė po senelio mirties atsiradusį palikimą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas.

Pareiškėjo įstatyminiai atstovai prašo išduoti teismo leidimą jų nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą. Asmuo, neturėdamas aštuoniolikos metų, neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), tokio asmens turtą tvarko jo tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas leidimo išdavimo klausimą, privalo atsižvelgti išimtinai į vaikų interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjo įstatyminiai atstovai netinkamai vykdo tėvų pareigas (b. l. 20). Nepilnametis G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra testamentinis įpėdinis, o P. S. ir R. S. yra pareiškėjo įstatyminiai atstovai. G. S. yra nepilnametis ir pareiškėjo įstatyminiai atstovai be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės priimti jo vardu palikimą. Palikimo priėmimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl teismo leidimas išduodamas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš pareiškėjo įstatyminio atstovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, 582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelio J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Išduoti teismo leidimą P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., vardu po jo senelio J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)d.

Priteisti iš pareiškėjo įstatyminio atstovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur (septynis eurus 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Sigita Kulbienė