Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi perduotino asmens V. F. A. gynėjo advokato Adriejaus Melkovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietė V. F. A. (ankstesnės pavardės: V. A., V. Š.) perduota Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą Europos arešto orderį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Švedijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2022 m. birželio 17 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) byloje Nr. EB-4439-21, kuris išduotas pagal Malmės apylinkės teismo suėmimo orderius, priimtus 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. birželio 14 d. byloje Nr. B 5370-22, dėl Lietuvos Respublikos pilietės V. F. A. (ankstesnės pavardės: V. A., V. Š.) suėmimo ir perdavimo, kad būtų galima vykdyti jos baudžiamąjį persekiojimą už 3 (tris) nusikalstamas veikas, padarytas Švedijos Karalystėje.

2. Europos arešto orderio (e) dalyje nurodyta, kad V. F. A. atžvilgiu išduotas EAO susijęs su 3 (trimis) nusikalstamomis veikomis: sunkus mokestinis nusikaltimas (nusikalstama veika numatyta Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo (1971:69) 2 ir 4 straipsniuose), komercinis pinigų plovimas stambiu mastu (nusikalstama veika numatyta Įstatymo dėl bausmių už pinigų plovimo nusikaltimus (2014:304) 7 straipsnio 2 pastraipoje), sunkus (buhalterinės) apskaitos nusikaltimas (nusikalstama veika numatyta Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje).

3. Išduoto EAO „e“ dalyje nurodyta, kad šis orderis susijęs iš viso su 3 (trimis) nusikalstamomis veikomis:

3.1. Sunkus mokesčių nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: V. F. A. buvo bendrovės „N. A.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinė yra Malmėje, Švedijoje, valdybos narė ir buvo atsakinga už bendrovės mokesčių apskaitą. Veikdama kartu ar atskirai, V. F. A. ir kiti asmenys 2020 m. gegužės 12 d. tyčia pateikė neteisingą informaciją Švedijos mokesčių inspekcijai dėl mokesčių deklaracijos už 2020 m. sausio – kovo mėn. apskaitos laikotarpį. Neteisinga informacija yra ta, kad nebuvo pranešta apie 218 855 062 Švedijos kronų (toliau – SEK) pardavimo PVM. Taip elgdamiesi V. F. A. ir kiti asmenys sukėlė riziką, kad mokesčiai bus išskaičiuoti iš valstybės arba neteisingai įskaityti ar grąžinti jiems asmeniškai. Ši veika laikytina sunkia, nes buvo susijusi su didelėmis sumomis ir itin pavojingo pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo tarptautiniu mastu suplanuotos ir organizuotos sunkios nusikalstamos veiklos, nukreiptos prieš harmonizuotą ES PVM sistemą, dalis.

3.2. Komercinis pinigų plovimas vykdytas stambiu mastu padarytas tokiomis aplinkybėmis: V. F. A. buvo bendrovės „N. A.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinė yra Malmėje, Švedijoje, valdybos narė. Veikdami kartu ir susitarę arba kiekvienas atskirai, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 11 d. Malmėje arba kitoje Švedijos vietoje, vykdydami ekonominę veiklą, V. F. A. ir kitas asmuo tyčia dalyvavo priemonėse, kurios, kaip galima pagrįstai manyti, buvo taikomos pinigų plovimo tikslais. V. F. A. ir kitas asmuo tai darė per „N. A.“, tyčia veikdami kaip kito, nežinomo asmens priedangos asmenys ir vykdydami verslo veiklą arba sudarydami tokios veiklos regimybę telekomunikacijų versle (VoIP). Jie tai darė: 1) gaudami sąskaitas ir išrašydami sąskaitas faktūras už tariamą sandorį, apie kurį jie nieko nežino ir kurio jie nekontroliavo; 2) gavo, laikė ir pervedė maždaug 800 000 000 SEK į bendrovės vardu atidarytą sąskaitą Malaizijos banke arba sudarant įspūdį, kad taip buvo padaryta; 3) atidarė sąskaitą eurais, į kurią buvo gauta apie 100 000 SEK (10 000 eurų); 4) pateikdami klientų ir tiekėjų sąskaitas faktūras buhalteriui, kuriam buvo pavesta apie tariamą VoIP veiklą pranešti Švedijos mokesčių agentūrai mokesčių deklaracijose. Tam pačiam pirmiau minėtam asmeniui jie pateikė dokumentą, kuris neva buvo Malaizijos banko sąskaitos išrašas su prisijungimo prie sąskaitos duomenimis, taip pat pateikė buhalteriui prašomą informaciją, pavyzdžiui, elektroninį laišką, neva gautą iš „N. A.“ (vienintelio) VoIP kliento. Ši veika laikytina sunkia, nes buvo susijusi su didelėmis sumomis ir buvo tarptautiniu mastu suplanuotos ir organizuotos sunkios nusikalstamos veiklos, nukreiptos prieš harmonizuotą ES PVM sistemą, dalis.

3.3. Sunkus (buhalterinės) apskaitos nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: V. F. A. buvo bendrovės „N. A.“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinė yra Malmėje, Švedijoje, valdybos narė bei buvo atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitą. Veikdami kartu ir susitarę arba kiekvienas atskirai, V. F. A. ir kitas fizinis asmuo tyčia, arba dėl neatsargumo, nesilaikė pareigos tvarkyti apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. (dvejus finansinius metus) nuolat nepateikdavo pardavimo PVM, kurio bendra suma sudarė apie 218 000 000 SEK pagal 2020 m. sausio – kovo mėn. išrašytas sąskaitas faktūras. Dėl šios priežasties pagal ataskaitas nebuvo įmanoma iš esmės įvertinti verslo eigos. Veikos laikytinos sunkiomis, nes buvo susijusios su didelėmis sumomis ir buvo itin pavojingos, atsižvelgiant į tai, kad buvo tarptautiniu mastu suplanuotos ir organizuotos sunkios nusikalstamos veiklos, nukreiptos prieš harmonizuotą ES PVM sistemą, dalis (b. l. 35‑36).

4. Išduotame EAO „c“ dalyje nurodyta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamas veikas Švedijos Karalystėje – 6 (šešeri) metai.

5. Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos prokurorė 2022 m. gruodžio 21 d., 2023 m. sausio 17 d. raštais pateikė papildomą informaciją, susijusią su EAO (b. l. 18‑20, 38‑42).

6. Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos prokurorės 2022 m. gruodžio 21 d. rašte dėl papildomos informacijos, susijusios su EAO, nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais Švedijos bendrovė „N. A.“ kitai Švedijos bendrovei „I. G. T. A.“ išrašė sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo teigiama, jog buvo suteiktos IP telefonijos paslaugos (taip vadinamas balso perdavimo internetu protokolas VoIP) bendrai 82 092 701 eurų sumai. Tariamai parduotos paslaugos ir pardavimo PVM nuo tariamai gautų 20 523 175 eurų pajamų turėjo būti apskaityti bendrovės PVM deklaracijoje, kuri 2020 m. gegužės 12 d. buvo pateikta Švedijos mokesčių institucijai. Minėtoje PVM deklaracijoje bendrovė neapskaitė visiškai nieko, kas buvo susiję su tariamomis VoIP paslaugomis. Tokiu būdu V. F. A. PVM deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis. V. F. A. žinojo apie bendrovės „N. A.“ išrašytas sąskaitas faktūras dėl VoIP, tačiau nepaisant to mokesčių institucijai nepateikė teisingų duomenų. Nepateikdama duomenų apie tariamą paslaugų pardavimą ir pardavimo PVM nuo tariamai gautų pajamų, V. F. A. nesumokėjo valstybei mokesčių. Tiksli mokesčių suma yra 218 855 062 SEK (20 523 175 eurai), kuri atitinka pardavimo PVM sumą nuo tariamai gautų 875 420 248 SEK (82 092 701 euras) pajamų. Nei pajamos, nei ir atitinkamas pardavimo PVM nebuvo apskaityti. Visa tai buvo vykdoma remiantis nusikalstamu planu, kuriame dalyvavo tarptautinė organizuota nusikalstama grupuotė, kuri, kaip įtariama, ne vienerius metus piktnaudžiavo Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio sistema.

7. Rašte dėl papildomos informacijos taip pat nurodyta, kad pastaruosius dvidešimt metų nusikaltėliai ir nusikalstamos organizacijos piktnaudžiauja Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio sistema. „Dingusio prekiautojo“ PVM sukčiavimas Bendrijos viduje yra opi problema tiek Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, tiek ir mokesčių institucijoms. Nuo 2018 metų Švedijoje stebimas naujas modus operandi dėl PVM sukčiavimo, kurį vykdo nusikalstamos organizacijos, veikiančios (be kitų valstybių ir) Pakistane, Indijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Švedijos mokesčių institucija yra patikrinusi beveik 200 bendrovių, kurios yra dalyvavusios šioje konkrečioje nusikalstamoje schemoje ir mano, jog PVM nuostoliai, kuriuos patyrė Švedija, siekia apie 450 000 000 – 500 000 000 eurų. V. F. A. ir jos sutuoktinis N. A. yra vienos iš tokių bendrovių, kurias yra tikrinusi Švedijos mokesčių institucija, t. y. „N. A.“ atstovai ir tokio patikrinimo metu kilo įtarimų dėl mokesčių vengimo. Švedijos mokesčių institucija aptiko sąskaitą faktūrą, kurią išrašė „N. A.“, kitos bendrovės, kuri ketino taikyti su sąskaita faktūra susijusio pirkimo PVM atskaitą, apskaitos knygose. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta suma pati savaime žymiai viršijo bendrovės „N. A.“ apskaitytą to ketvirčio apyvartą. Dėl to Švedijos mokesčių institucija taip pat pradėjo ir bendrovės „N. A.“ patikrinimą. Remiantis bendrovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis, bendrovė „N. A.“ pardavė VoIP paslaugas ir kitai Švedijos bendrovei „I. G. T. A.“. Per pirmus tris VoIP veiklos vykdymo mėnesius, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. bendrovė „N. A.“ nurodė, jog VoIP paslaugų, kurias ji pardavė bendrovei „I. G. T. A.“, suma siekė 82 092 701 eurą. „N. A.“ privalo taikyti PVM ir todėl turi pareigą Švedijos mokesčių institucijai teikti PVM ataskaitas ir mokėti PVM. „N. A.“, kaip juridinis asmuo privalo mokėti ir kitus jai priklausančius mokesčius. Bendrovės „N. A.“ ataskaitos teikiamos kas ketvirtį. Ataskaita apie pardavimus per 2020 m. pirmą ketvirtį turėjo būti pateikta 2020 m. gegužės 12 d. Nepaisant tariamai didelės apimties VoIP paslaugų pardavimų per tą ketvirtį, apie juos bendrovės PVM deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį nieko neužsiminė. Bendrovė „N. A.“ privalėjo pateikti ataskaitą apie pardavimo PVM 20 523 175 eurų sumai. Tačiau nebuvo pateikta jokia ataskaita apie pardavimo PVM ir dėl šios priežasties V. F. A., kaip bendrovės „N. A.“ atstovė, yra įtariama padariusi šiurkštų su mokesčiai susijusį nusikaltimą. Bendrovė „N. A.“ ne tik privalėjo teikti PVM ataskaitas ir mokėti PVM, ji taip pat privalėjo nurodyti ir pardavimo PVM. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų ar pėdsakų apie VoIP pardavimus (t. y. į buhalterinę apskaitą neįtraukti įmonės vykdyti sandoriai), kas dar labiau patvirtina įtariamus dėl šiurkštaus su mokesčiai susijusio nusikaltimo padarymo. Įtariama, kad bendrovė „N. A.“ yra viena iš bendrovių, įtrauktų į Švedijoje veikiančių bendrovių tinklą, kuriuo šiuo metu naudojamasi vykdant PVM sukčiavimą ir kuriame visos bendrovės dalyvauja sudarant su PVM sukčiavimu susijusius sandorius. Bendrovės „N. A.“ vienintelis tiekėjas ir bendrovės vienintelis klientas taip pat buvo tikrinti Švedijos mokesčių institucijoje, apie juos, kaip susijusius su įvairiais nusikaltimais, įskaitant ir mokestinius nusikaltimus, su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir su pinigų plovimu susijusius nusikaltimus, taip pat buvo pranešta ir Švedijos ekonominių nusikaltimų tyrimo institucijai. Įtariama, kad iš tikrųjų nebuvo vykdoma jokia prekyba VoIP paslaugomis ir kad bendrovės „N. A.“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Įtariama, jog su šia sudėtinga PVM sukčiavimo schema susiję asmenys veikia tarptautiniu mastu ir negyvena Švedijoje. V. F. A. leido šiems nusikaltėliams PVM sukčiavimo tikslu naudotis jos bendrove „N. A.“, nurodant, jog yra vykdomas VoIP paslaugų pardavimas, ji išrašydavo arba leisdavo kitiems asmenims išrašyti sąskaitas faktūras už VoIP paslaugų pardavimus bendrovės „N. A.“ vardu. Dėl šios priežasties V. F. A. ir yra įtariama šiurkštaus komercinio pinigų plovimo nusikaltimo padarymu (b. l. 18‑20).

8. Vykdant EAO, V.F. A. buvo sulaikyta 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus oro uoste (b. l. 58, 60, 61‑62, 64‑65). Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2022 m. gruodžio 4 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 4 d. (b. l. 49‑51). Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimais suimtoji V. F. A. paleista į laisvę ir jai paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: užstatas (10 000 eurų), dokumentų paėmimas (paso) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: Vievio 20‑8, Semeliškių mstl., Elektrėnų sav.) (b. l. 46‑47, 39‑42).

9. 2022 m. gruodžio 9 d. V. F. A. dalyvaujant gynėjui advokatui (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės buvo supažindintas su Švedijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos jai išduoto EAO turiniu, jai įteikta EAO vertimo į lietuvių kalbą kopija, taip pat jai buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės perdavimo pasekmės. V. F. A. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Švedijos Karalystei (b. l. 26‑32).

10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023 m. sausio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu perduoti V. F. A. Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą EAO byloje Nr. EB-4439-21 už orderyje nurodytas 3 (tris) nusikalstamas veikas.

11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą ir perdavė Lietuvos Respublikos pilietę V. F. A. (ankstesnės pavardės: V. A., V. Š.), Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresn. prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. EB-4439-21, už šiame arešto orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo (1971:69) 2 ir 4 straipsniuose, Įstatymo dėl sankcijų už pinigų plovimo nusikaltimus (2014:304) 7 straipsnio 2 pastraipoje ir Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje. Apygardos teismas, patikrinęs EAO, nustatė, kad jis atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Apygardos teismas nenustatė privalomų ar neprivalomų EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Tarybos pagrindinio sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ ir BK) 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

12. Skunde perduotino asmens V. F. A. gynėjas advokatas A. Melkovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas EAO išdavusiai valstybei, jeigu teismas nustato, kad asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Gynėjo manymu, šiuo atveju yra net keli aspektai dėl V. F. A. pagrindinių teisių ir laisvių galimo pažeidimo, o būtent: 1) V. F. A. atžvilgiu suėmimo orderis priimtas in absentia (įtariamajai nedalyvaujant) dėl suėmimo taikymo ir EAO išdavimo už akių, jai nebuvo suteikta teisė pateikti apeliaciją tuo klausimu, o paskirtas valstybės gynėjas Švedijoje su ja nekomunikavo, nors ji bandė su juo susisiekti, reikalauti apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo, tad buvo pažeista jos asmens teisė į teisingą procesą bei teisė į gynybą.

12.2. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs kad sprendimą išduoti EAO išduodančiojoje valstybėje narėje turi būti galima apskųsti teismine tvarka. Tam, kad atitinkamas asmuo galėtų veiksmingai pasinaudoti pagal Direktyvą 2012/13/ES suteiktomis teisėmis, jis turėtų jomis naudotis ne tik po to, kai buvo perduotas išduodančiajai teisminei institucijai, bet nuo pat suėmimo vykdančiojoje valstybėje narėje momento. EAO sistemoje nustatyta dviejų lygių procesinių ir pagrindinių teisių, kuriomis turi galėti pasinaudoti asmuo, kurį prašoma perduoti, gynyba; be pirmo lygio teisminės gynybos, nustatytos priimant nacionalinį sprendimą, pavyzdžiui, išduodant nacionalinį arešto orderį, yra ir antro lygio teisminė gynyba, kurią reikia užtikrinti išduodant EAO; prireikus pastarasis gali būti išduotas praėjus trumpam laikotarpiui po nacionalinio teismo sprendimo priėmimo. Išdavus EAO gali būti apribota atitinkamo asmens teisė į laisvę, įtvirtinta Chartijos 6 straipsnyje, todėl ši gynyba reiškia, kad sprendimas, atitinkantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, turėtų būti priimtas bent vienu iš dviejų minėtos gynybos lygiu. Antrasis atitinkamo asmens teisių gynybos lygis reiškia, kad išduodančioji teisminė institucija kontroliuoja, ar laikomasi būtinų tokio išdavimo sąlygų, ir, atsižvelgdama į visus kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius įrodymus, taip pat nesant rizikos, kad jai gali būti duoti nurodymai iš išorės, be kita ko, iš vykdomosios valdžios, nagrinėja, ar toks išdavimas proporcingas. Asmuo, dėl kurio išduotas EAO, siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, nuo perdavimo šį orderį išdavusios valstybės narės valdžios institucijoms momento įgyja kaltinamojo statusą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2012/13/ES, taigi jis turi visas su šiuo statusu susijusias teises, nustatytas šios Direktyvos 4, 6 ir 7 straipsniuose, todėl gali pasirengti gynybai ir jam užtikrinamas teisingas procesas, atitinkamai pagal minėtos direktyvos tikslus. Be to, kalbant apie laikotarpį iki asmens, dėl kurio išduotas toks EAO, perdavimo išduodančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, pažymėtina, kad Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatyta, jog EAO turi būti nurodyta informacija apie nusikalstamos veikos pobūdį ir jos teisinį kvalifikavimą, taip pat aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, įskaitant laiką, vietą ir prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnį, ši informacija iš esmės atitinka nurodytąją Direktyvos 2012/13/ES 6 straipsnyje.

12.3. Pasak gynėjo, šioje byloje esantis kaltinimas yra abstraktus, visiškai nėra aiškus V. F. A. vaidmuo nusikaltimų padaryme. Tą patvirtina ir kaltinimo formuluotės, pvz., nurodoma, kad „V. F. A. veikdama kartu ar atskirai“, todėl nėra aišku ar ji bendrininkė ar ne, tai pažeidžia jos teisę į gynybą. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį, kad EAO ir prokurorės pareiškime dėstomos aplinkybės skiriasi savo turiniu ir apimtimi. Iš EAO matyti, kad kalba eina apie neteisingą deklaracijos pateikimą dėl sumos 218 855 062 SEK. EAO nėra jokių duomenų apie sumą eurais. Tačiau jau prokurorė savo pareiškime nurodo, kad suma yra 20 523 175 eurų, tačiau nėra aišku kaip atlikti skaičiavimai, kas juos atliko, koks buvo valiutų kursas tą dieną, kuris yra kintamas kasdien.

12.4. Prokurorė taip pat nurodo, kad V. F. A. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio l dalį, kas, anot gynėjo, yra netiesa, nes Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 1 dalis numato, kad „Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikėjuos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi 100 MGL yra 5 000 eurų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje“. Anot gynėjo, tai reiškia, kad V. F. A. veika neteisingai kvalifikuota, o asmens teisės į gynybą pažeidžiamos.

12.5. Skunde teigiama, kad EAO, pažeidžiant V. F. A. asmens teisę į gynybą, epizode dėl pinigų plovimo nurodyta, kad jie tai darė gaudami ir išrašydami sąskaitas faktūras už tariamą sandorį, apie kurį ji nieko nežino ir nekontroliavo. Gynėjui neaišku, kaip remiantis tokiu kaltinimo formulavimu V. F. A. buvo pateiktas kaltinimas, jeigu ji nieko nežino ir nekontroliavo, nėra aišku, kuo pasireiškė jos nusikalstami veiksmai. Taip pat gynėjas nurodo, kad iš kaltinimo nėra aiškus nei sąskaitų numeriai, nei datos, nei serijos nei pats sąskaitų turinys, kada tiksliai (datos) buvo gautos sąskaitos, kokie sąskaitų numeriai, tarp kokių kontrahentų, su kokiais sandoriais tai susiję (apie kurį jie nieko nežino ir kurio nekontroliavo). Nurodoma, kad „taip pat pateikė buhalteriui prašomą informaciją, pavyzdžiui elektroninį laišką, neva gautą iš „N. A.““. Gynėjui nėra aišku, kokia konkreti informacija, koks jos turinys, kokios datos el. laiškas, kada jis buvo gautas, kas siuntė, iš kokio el. pašto ir t. t. Epizode dėl tariamo pinigų plovimo į Malaizijos banką neva V. F. A. „gavo, laikė ir pervedė maždaug 800 000 000 SEK į bendrovės vardu atidarytą sąskaitą Malaizijos banke arba sudarant įspūdį, kad taip buvo padaryta“. Pasak gynėjo, iš tokio abstraktaus kaltinimo nėra aišku kas gavo, kas ir kur laikė (banke, namuose, automobilyje, pas kitus asmenis), į kokios bendrovės sąskaitą buvo pervesti, koks sąskaitos numeris. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad pati tyrimo įstaiga net nėra tikra, ar tokia operacija aplamai buvo padaryta.

12.6. Prokurorė nurodo pareiškime, kad V. F. A. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje nurodytą veiką. Tačiau apelianto manymu, tai nėra teisinga, nes nusikalstamose veikose pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį nėra nurodyti šių finansinių dokumentų numeriai, ūkinio įvykio ar ūkinės operacijos turinys, tai laikytina esminiu asmens teisės į gynybą pažeidimu, bylos neatskleidimu, nes pagal įstatymų apskaitos dokumentas ‑ tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arta ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-117-697/2021.

12.7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio nuostatas, kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas. V. F. A. buvo supažindinta su EAO turiniu, taip pat jai buvo paaiškinta perdavimo procedūra, tačiau į klausimą kuo ji įtariama nebuvo atsakyta. Skundžiamoje nutartyje teismas tik nurodė, kad visa informacija, pateikta EAO turinyje, atitinka Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 45 straipsnio nuostatas, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Gynėjo nuomone, procesas prieš perduotiną asmenį atliktas paviršutiniškai ir labai formaliai, nesigilinant į V. F. A. asmens teisių pažeidimus dėl informacijos apie jam pateiktus kaltinimus papildymo. Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodytas įtarimas ir išdėstytos faktinės aplinkybės pažeidžia pagrindines V. F. A. teises ir (ar) laisves, numatytas Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, nes jai pareikštas įtarimas nekonkretus, abstraktus, iš jo neaišku, už kokią konkrečiai veiką ar veikas ji būtų teisiama, jei būtų perduota Švedijos Karalystei.

12.8. Apeliantas nurodo, kad nėra aišku kokiais teisiniais ir faktiniais pagrindais vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė ir teismas, jeigu faktinių aplinkybių ir V. F. A. kaltės klausimas nebuvo svarstytas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 9¹straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas Lietuvos Respublikos pilietis gali būti neperduodamas EAO išdavusiai valstybei, jeigu EAO trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti, ir EAO išdavusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš kaltinimo formuluotės dėl pinigų plovimo matyti, kad piniginės lėšos buvo pervestos į Malaizijos banko sąskaitą, vadinasi nusikalstama veika buvo baigta Malaizijoje.

12.9. Pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 7 punkto b papunktį leidžiama atsisakyti vykdyti EAO (ETT 2021 m. kovo 17 d. sprendimas byloje JR, C-488/19), jei įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos, t. y. nusikalstama veika, dėl kurios išduotas EAO, padaryta už išduodančiosios valstybės narės teritorijos ribų ir pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nebūtų leidžiama vykdyti persekiojimo dėl tokios nusikalstamos veikos, jeigu ji padaryta ne šios valstybės narės teritorijoje. Apeliantas daro išvadą, kad veika padaryta Malaizijoje, t. y. už išduodančiosios valstybės ribų, kur aplamai nėra aišku ar tokia veika laikoma nusikalstama. Todėl, gynėjo manymu, V. F. A. perdavimas pagal minėtą straipsnį ‑ įstatymo dėl sankcijų už pinigų plovimo nusikaltimus (2014:304) į 7 straipsnio 2 pastraipoje ‑ negalėjo būti vykdomas.

12.10. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 12 punkte įtvirtinta, kad šis pagrindų sprendimas grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms ir principams, kurie pripažįstami Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir kurie atsispindi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pirmosios instancijos teismas savo nutartį motyvavo tuo, kad „Tuo tarpu nusikaltimai, kurių padarymu įtariama V. F. A. pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir atitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklę“. Apeliantas nesutinka su šiomis apygardos teismo išvadomis, dėl to aukščiau jau buvo nurodyta. Apeliantas papildomai pažymi, kad V. F. A. pagal EAO nėra kaltinama dokumentų klastojimu ar panaudojimu, todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotų kaltinimų pagal EAO. Neabejotina, kad Švedijos Institucijos turi taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokią veiką, o tai reiškia, kad teismas suformavo galimybę pateikti teisėsaugai papildomus kaltinimus ir ją teisti dėl tų veikų, dėl kurių jos nebuvo prašoma teisti.

12.11. Iš Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl EAO ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau ‑ Pagrindų sprendimas 2002/584) 1 straipsnio 3 dalies, siejamos su jo 12 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad jame gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažintų bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau ‑ Chartija), pirmiausia jos VI skyriaus nuostatose, įtvirtintų principų. Į šį skyrių įtrauktame Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad sutikimas leisti persekioti dėl kitų nusikalstamų veikų nei tos, kuriomis buvo pagrįstas asmens perdavimas, ar sutikimas leisti asmenį perduoti kitai valstybei narei, siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą, yra nepalankus asmeniui, dėl kurio veikų prašoma duoti tokį sutikimą, reikia konstatuoti, kad toks asmuo turi turėti teisę būti išklausytas, kai išduodančiosios valstybės narės teisminės institucijos pateikia prašymą duoti sutikimą pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 27 straipsnio 4 dalį arba pagal jo 28 straipsnio 3 dalį. Pagrindų sprendime 2002/584 nėra jokios nuostatos, konkrečiai susijusios su tvarka, kaip pasinaudoti teise būti išklausytam, todėl įgyvendindamos Pagrindų sprendimą 2002/584 valstybės narės, vadovaudamosi savo procesine autonomija, išsaugo teisę šiuo klausimu priimti taisykles, kurios įvairiose valstybėse narėse gali skirtis. Vis dėlto jos turi užtikrinti, kad šios taisyklės nepažeistų iš Pagrindų sprendimo 2002/584 kylančių reikalavimų, visų pirma kiek tai susiję su teismine gynyba, užtikrinama pagal Chartijos 47 straipsnį, kuriuo ji grindžiama. Be to, įgyvendinimo tvarka gali būti nustatoma bendru išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų sutarimu laikantis procesinės autonomijos principo (2021 m. spalio 26 d. sprendimas sujungtose bylose C-428/21 PPU ir C-429/21 PPU).

12.12. Gynėjas teigia, kad Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijos su V. F. A. tiesiogiai kontaktuoti nebandė, ji Švedijoje nebuvo apklausta, nors V. F. A. sutinka šiame tyrime bendradarbiauti ir atsakyti į visus klausimus, bet norėtų tai padaryti būdama Lietuvoje, pažymint, jog šiuo atveju būtų tikslinga imtis švelnesnių priemonių, kad būtų pasiekti tie patys tikslai. Būtina atsižvelgti į tai, kad V. F. A. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi šeimą, dirba, turi mažametį vaiką, į kurio interesus atsižvelgta iš viso nebuvo.

12.13. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio (toliau – ir ETO) baudžiamosiose bylose preambulės 26 punkto nuostatos yra svarbios ir jose nurodoma, jog siekiant užtikrinti, kad EAO būtų naudojamas proporcingai, išduodančioji institucija turėtų apsvarstyti, ar ETO būtų veiksminga ir proporcinga priemonė baudžiamojo proceso tikslais. Išduodančiosios institucijos turėtų apsvarstyti visų pirma tai, ar kaip alternatyva galėtų būti veiksminga išduoti ETO siekiant apklausti įtariamąjį ar kaltinamąjį naudojant vaizdo konferenciją.

12.14. V. F. A. parodymai teisme nebuvo išklausyti, nebuvo suteikta galimybė jai pasisakyti, o iš kaltinimo abstrakčių formuluočių matyti, kad šioje byloje daug kas nėra aišku. V. F. A. bendradarbiauja su tyrimu ir nedelsiant kreipėsi į Švedijos Karalystės prokurorę su išsamiai paaiškinimais dėl įtarimų.

12.15. Apygardos teismas, spręsdamas dėl asmens išdavimo, privalėjo įvertinti EAO pagrįstumą, įskaitant duomenis, kurie buvo pagrindas kaltinimui suformuoti. Tiek Švedijos Karalystės, tiek Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti proporcingumo klausimą šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad V. F. A. niekada gyvenime nebuvo teista ar bausta, byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ji buvo kada nors oficialiai kviesta į apklausą ir vengė atvykti, byloje nėra jokių duomenų, kad Švedijos Karalystės pareigūnai jos būtų ieškoję, siuntę kvietimą registruotu ar jos elektroniniu paštu. Teismas akcentuoja aplinkybę, kad ji buvo išvykusi su sutuoktiniu į Pakistaną, tačiau asmens teisės judėti neturint suvaržymų yra konstitucinė, iki V. F. A. išvykimo jai nebuvo skirta kokių nors kardomųjų priemonių. Kaip matyti ji atvyko į Lietuvą su vaiku, gyvena pas tėvus, šiuo metu dirba ir viena augina vaiką, Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, šiuo metu jai paskirtos net kelios kardomosios priemonės, todėl akivaizdu, kad būtinus procesinius veiksmus Švedijos Karalystės pareigūnai gali atlikti su ja būnant jai Lietuvoje tiek tiesiogiai, tiek per „ZOOM“ programą pagal Europos tyrimo orderį.

12.16. Anot gynėjo, nebuvo atsižvelgia į proporcingumo principą, jog V. F. A. šiuo metu faktiškai viena augina vaiką. Į bylą pateikta trijų psichologų ekspertinė išvada, kad atskyrus vaiką nuo mamos galimos įvairios neigiamos pasekmės. Visų pirma, vaiko įsitikinimas, kad buvo apleistas savo motinos, suformuotų nepasitikėjimą kitais asmenimis, taip pat turėtų neigiamą įtaką ryšiui tarp vaiko ir motinos. Dėl sugadinto ryšio su motina ateityje vaikui gali būti sunku kurti ir palaikyti socialinius santykius (draugai, antra pusė ir t. t.). Ateityje taip pat gali būti stebimos į išorę nukreipto elgesio problemos, asocialus elgesys (agresija, fizinis smurtas, vagystės ir t. t.). Ilgesnis vaiko atskyrimas nuo motinos taip pat yra siejamas su ribinės asmenybės sutrikimu. Vaiko teisių apsaugos konvencijos 38 punkte nustatyta, kad „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“. Vaiko teisių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasak apelianto, šių aplinkybių apygardos teismas neįvertino.

12.17. Gynėjas pažymi, kad prievolė vertinti proporcingumo principą įtvirtinta ir Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, o būtent Teisingumo ministro ir generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1R-195/1-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 5.3 punkte numatyta, kad asmens perdavimas pagal EAO atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į proporcingumo principą procese, vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES 26 punktu, Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsniu, atsižvelgiant į V. F. A. charakteristiką kaip neteisto asmens, į jos turimo mažamečio vaiko interesus, siekį bendradarbiauti su tyrimo įstaiga, jos išdavimas pagal EAO nėra būtinas.

13. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens V. F. A. gynėjo advokato A. Melkovo skundas atmetamas.

14. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Švedijos Karalystei.

15. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietės V. F. A. perdavimo Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą EAO už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, tokius reikalavimus įvykdė. Žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju nėra imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų V. F. A. perduoti Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl galimai padarytų 3 (trijų) nusikalstamų veikų, nurodytų EAO (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalys).

16. V. F. A. prašoma perduoti Švedijos Karalystei siekiant vykdyti jos baudžiamąjį persekiojimą dėl šių nusikalstamų veikų: sunkaus mokestinio nusikaltimo (nusikalstama veika numatyta Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo (1971:69) 2 ir 4 straipsniuose), komercinio pinigų plovimo stambiu mastu (nusikalstama veika numatyta Įstatymo dėl bausmių už pinigų plovimo nusikaltimus (2014:304) 7 straipsnio 2 pastraipoje), sunkaus (buhalterinės) apskaitos nusikaltimo (nusikalstama veika numatyta Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje). EAO (c) dalyje nurodyta, kad ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikalstamas veikas – 6 metai (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Papildomoje informacijoje nurodyta, kad maksimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta Švedijos Karalystės baudžiamuosiuose įstatymuose už V. F. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas: už sunkų mokestinį nusikaltimą (nusikalstama veika numatyta Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo (1971:69) 2 ir 4 straipsniuose) – 6 metai, už sunkų (buhalterinės) apskaitos nusikaltimo (nusikalstama veika numatyta Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje) ‑ 6 metai, už komercinį pinigų plovimą stambiu mastu (nusikalstama veika numatyta Įstatymo dėl bausmių už pinigų plovimo nusikaltimus (2014:304) 7 straipsnio 2 pastraipoje) – 6 metai (b. l. 71‑72). Veikos, kurių padarymu Švedijos Karalystėje įtariama V. F. A., nėra pažymėtos nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, sąraše. Veikose, kurias padariusi įtariama V. F. A., yra nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. šios veikos atitinka abipusio veikų baudžiamumo taisyklę.

17. Sutiktina su skundo argumentu, kad pagal V. F. A. inkriminuotas sumas, jos nusikalstama veika Lietuvos Respublikoje atitinka ne BK 220 straipsnio l dalies, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, o BK 220 straipsnio 2 dalies, požymius, nes mokesčių suma viršijo 750 MGL. Iš medžiagos matyti, kad mokesčių suma yra 20 523 175 eurų (218 855 062 SEK). Tačiau tai vertinama tik kaip rašymo apsirikimas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio dalies patikslinimas neblogina perduotino asmens padėties, nes tokiu būdu tik tikrinamas abipusis veikų baudžiamumas, o asmuo perduodamas Švedijos Karalystei pagal nusikalstamas veikas, nurodytas EAO. Priešingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju veikose, kurias galimai padarė V. F. A., yra ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes iš V. F. A. EAO nurodyto įtarimo aplinkybių ir papildomos informacijos matyti, kad buvo klastojami dokumentai (sąskaitos faktūros ir kt.).

18. Išduoto EAO turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad iš Švedijos Karalystės gautame EAO yra esminių trūkumų dėl turinio. Iš medžiagos matyti, kad prokuratūra du kartus kreipėsi į Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl papildomos informacijos suteikimo ir gavo du atsakymus (b. l. 18‑20, 38‑42). Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus.

19. Tai, kad užsienio valstybė – Švedijos Karalystė formuluoja (išdėsto) įtarimus kitaip, nei priimta Lietuvoje, nesudaro pagrindo teigti, kad jie yra abstraktūs, nekonkretūs, nesuprantami. Priešingai nei nurodoma skunde, prokurorė savo pareiškime dėl V. F. A. perdavimo pagal EAO Švedijos Karalystei vadovavosi ne savo paskaičiavimu, o pinigų sumomis nurodytomis eurais, kurias nurodė Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2022 m. gruodžio 21 d. rašte dėl papildomos informacijos, susijusios su EAO (b. l. 18‑20). Taip pat priešingai nei nurodoma skunde, tame pačiame rašte buvo nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais Švedijos bendrovė „N. A.“ kitai Švedijos bendrovei „I. G. T. A.“ išrašė sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo teigiama, jog buvo suteiktos IP telefonijos paslaugos (taip vadinamas balso perdavimo internetu protokolas VoIP) bendrai 82 092 701 euro sumai (b. l. 18‑20). EAO ir pateiktuose dvejuose papildomuose atsakymuose ir dokumentuose suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, todėl konstatuojama, kad turima informacija apie V. F. A. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti.

20. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Švedijos Karalystės kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo V. F. A. perduoti Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės 2022 m. birželio 17 d. išduotą EAO už jame nurodytas nusikalstamas veika. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad Švedijos Karalystės teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis. Visos V. F. A. galbūt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą Švedijos Karalystėje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti galbūt įvykdytų nusikaltimų aplinkybes bei veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Vykdančioji valstybė netikrina perduotino asmens kaltės dėl atitinkamų nusikalstamų veikų buvimo ir veikų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos ir veikos kvalifikuojamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą Švedijos Karalystėje. Tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau V. F. A., taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog teismas neteisingai išsprendė V. F. A. perdavimo Švedijos Karalystei klausimą.

21. Skunde teigiama, kad šiuo atveju būtų tikslinga imtis švelnesnių priemonių – išduoti ETO siekiant V. F. A. apklausti naudojant vaizdo konferenciją. Tačiau perduotino asmens noras Švedijos Karalystėje vykstančiame baudžiamajame procese dalyvauti nuotoliniu būdu nesudaro pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal EAO užsienio valstybei.

22. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose preambulės 26 punkte nurodyta, kad siekiant užtikrinti, kad EAO būtų naudojamas proporcingai, išduodančioji institucija turėtų apsvarstyti, ar ETO būtų veiksminga ir proporcinga priemonė baudžiamojo proceso tikslais. Išduodančiosios institucijos turėtų apsvarstyti visų pirma tai, ar kaip alternatyva galėtų būti veiksminga išduoti ETO siekiant apklausti įtariamąjį ar kaltinamąjį naudojant vaizdo konferenciją. Tos pačios Direktyvos preambulės 25 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai tas asmuo kitai valstybei narei turi būti perduodamas siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant tai, kad tas asmuo turi būti perduotas teismui bylos nagrinėjimo teisme tikslais, pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (9) turėtų būti išduotas EAO. Šios nuostatos skirtos išduodančiajai institucijai, t. y. Švedijos Karalystei. Iš 2023 m. sausio 17 d. Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašto dėl papildomos informacijos ir paaiškinimų apie V. F. A. matyti, kad Švedijos Karalystėje vykstančiame procese jau buvo įvertintas EAO proporcingumas. Švedijos teismas nustatė, kad EAO nėra neproporcinga priemonė. Nagrinėjamu atveju ETO nepakanka, nes V. F. A. įtariama sunkių nusikaltimų padarymu, išduodant EAO jos buvimo vieta buvo nežinoma, tik iš liudytojo buvo žinoma, kad ji su vyru iš Švedijos išvyko į Pakistaną, paskui šią informaciją patvirtino Islamabado (Pakistano) Interpolas. V. F. A. nėra Švedijos pilietė, nėra Švedijos gyventoja ir neturi jokių ryšių su Švedija, pastaraisiais metais ji su vyru iš Švedijos buvo išvykusi į Pakistaną ne mažiau kaip du kartus ir Pakistane prabuvo gana ilgai, galimai jos vyras tebėra Pakistane (b. l. 40‑41). Taigi, tokie duomenys liudija, kad EAO išdavusi Švedijos Karalystė, įvertinusi bylos duomenis, pasirinko būtent EAO kaip instrumentą tam, kad užtikrintų baudžiamojo proceso tikslus. Teigiamai vertintina tai, kad šiuo metu V. F. A. išreiškia norą bendradarbiauti su Švedijos teisėsaugos pareigūnais, tačiau tai taip pat nėra pagrindas jos neperduoti Švedijos Karalystei pagal EAO. V.F. A. prašoma perduoti ne apklausai atlikti, o baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Operatyviausiai nusikalstamų veikų aplinkybės šiuo atveju bus išaiškintos valstybėje, kurioje veikos galimai ir buvo padarytos, o tam būtinas V. F. A. dalyvavimo procese užtikrinimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju perdavus V. F. A. Švedijos Karalystei, bus pažeistas proporcingumo principo reikalavimas.

23. Priešingai nei nurodoma skunde, iš EAO ir atsakymuose dėl papildomos informacijos suteikimo matyti, kad V. F. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos Švedijos Karalystėje (V. F. A. įmonė „N. A.“ registruota Švedijoje, ten tuo metu gyveno ir pati V. F. A., deklaracijos su galimai neteisinga informacija buvo pateikiamos Švedijos mokesčių inspekcijai ir t. t.), galimai žalą dėl mokesčių nesumokėjimo patyrė Švedija, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikaltimai galimai buvo padaryti Malaizijoje, nes ten galimai buvo pervesti pinigai.

24. Skunde teigiama, kad buvo galimai pažeistos V. F. A. teisės, nes jos atžvilgiu suėmimo orderis priimtas in absentia (įtariamajai nedalyvaujant) dėl suėmimo taikymo ir EAO išdavimo už akių, jai nebuvo suteikta teisė pateikti apeliaciją tuo klausimu. Iš 2023 m. sausio 17 d. Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašto dėl papildomos informacijos ir paaiškinimų apie V. F. A. matyti, kad Švedijos Karalystėje EAO baudžiamojo persekiojimo tikslais išduodamas tik tada, kai teismas priima nutartį dėl asmens suėmimo. Vienintelė priežastis, dėl kurios prokuroras ikiteisminio tyrimo metu gali prašyti priimti nutartį dėl suėmimo asmeniui nedalyvaujant, yra EAO išdavimas arba ekstradicijos prašymo pateikimas. Procesas teisme vyksta dalyvaujant prokurorui ir tinkamai paskirtam teisiniam atstovui, tačiau nedalyvaujant įtariamajam. Nėra jokių apribojimų, reglamentuojančių teisinio atstovo galimybes susisiekti su įtariamuoju ir jį atitinkamai informuoti. Užbaigus teismo posėdį dėl suėmimo paskyrimo ir teismui priėmus nutartį dėl suėmimo, prokuroras gali išduoti Europos arešto orderį. Prokuroras pagal įstatymus yra įpareigotas atsižvelgti į proporcingumo principą ir nuolat tikrinti, ar išduotas EAO tebėra aktualus. Šiuo atveju klausimą dėl V. F. A. suėmimo būtinumo išnagrinėjo Švedijos teismas, kuris asmeniui nedalyvaujant priėmė nutartį dėl suėmimo. Tuo metu, kai buvo išduotas EAO, V. F. A. buvimo vieta buvo nežinoma, tik buvo žinoma, kad ji išvyko į Pakistaną (b. l. 40‑41). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. F. A. teisės ar laisvės buvo kaip nors pažeistos. Kaip nurodyta Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašte, V. F. A. Švedijoje paskirtas gynėjas, byloje nėra jokių domenų, kad jis būtų tinkamai nevykdęs savo pareigų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. F. A., sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą EAO, Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos prokurorei, išdavusiai EAO, išsiuntė pareiškimą (skundą) dėl EAO atšaukimo ir ETO išdavimo kartu su savo paaiškinimais (b. l. 84‑96), t. y. pasinaudojo savo teise apskųsti priimtą sprendimą dėl EAO išdavimo jos atžvilgiu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atšauktas.

25. Aplinkybė, kad V. F. A. augina 3 metų vaiką nėra priežastis Lietuvos Respublikai nevykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neperduoti V. F. A. Švedijos Karalystei. Vykdant Švedijos Karalystės EAO, kai V. F. A. buvo suimta, buvo atliktas vaiko aplinkos ir gyvenimo sąlygų tyrimas, įvertinant vaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais bei, ar jam yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3ŠTA-251 nurodyta, kad vaikui augti ir vystytis senelių A. ir V. Š. šeimoje yra tinkamos sąlygos, vaikas senelių šeimoje jautėsi gerai, buvo linksmas, vaiko ir senelių ryšys yra artimas, seneliai yra priėmę sprendimą globoti anūką ir tvarkosi visus reikiamus dokumentus tapti vaiko globėjais (b. l. 71‑81). Iš V. F. A. paaiškinimų matyti, jog nors jos vyras gyvena ir dirba Pakistane, jo santykiai su vaiku nėra nutrūkę, jis prisideda prie šeimos išlaikymo.

26. Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos išduotas EAO atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje numatytus turinio ir formos reikalavimus, Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal EAO pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, kurie neleistų V. F. A. perduoti Švedijos Karalystei.

27. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl Lietuvos Respublikos pilietės V. F. A. perdavimo Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą EAO už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos BPK 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens V. S. A. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį, kuria Lietuvos Respublikos pilietė V. F. A. (ankstesnės pavardės: V. A., V. Š.) perduota Švedijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Švedijos Karalystės ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniosios prokurorės Saros Bjerefeldt 2022 m. birželio 17 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. EB-4439-21.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.