- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01224-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkdarys“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2454-395/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkdarys“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Senojus“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pritiesti iš atsakovo 206 661,13 Lt skolą, 3 849, 51 Lt delspinigių ir 8,48 procentų procesines palūkanas. Reikalavimą kildino iš šalių 2009 m. liepos 31 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 181-2009-9351-SD, kurios pagrindu ieškovas atliko statybos rangos darbus, o atsakovas neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo ir skolos dydžio. Ieškovas sustabdė darbų vykdymą, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1611-555/2012 atsakovui UAB „Elepsa“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB Verslo administravimo centrą bei nustatė 45 d. terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o 2012 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovo 214 183,60 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje.
Šalies argumentai
RUAB „Elepsa“ kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir panaikinti atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šalių ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1611-555/2012, kuria patvirtintas ieškovo 214 183,60 Lt kreditorinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino - ieškovui UAB „Tvarkdarys“ iš atsakovo RUAB „Elepsa“ priteisė 214 183,60 Lt skolos ir delspinigių bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos (toliau tekste – VMI) grąžinti ieškovui 5 210 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstravimą, atsakovas šių aplinkybių neginčija, todėl sprendė, kad ieškinys pagrįstas, įrodytas ir yra pagrindas jį tenkinti.
Atsakovo reikalavimą nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmetė motyvuodamas tuo, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas atsakovo restruktūrizavimo byloje savo procesinėmis pasekmėmis nėra tapatus ginčo tarp šalių išsprendimui įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi jis apibrėžia tik kreditoriaus pareikštos pretenzijos pagrįstumą restruktūrizuojamai įmonei ir yra pagrindas įtraukti šią pretenziją į restruktūrizavimo plane numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilę (Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau tekste – ĮRĮ) 12, 24 str.). Būtent dėl to, kad restruktūrizavimo bylą užbaigus kitais pagrindais, nei numatyta ĮRĮ 29 straipsnyje, t. y. ją nutraukus ĮRĮ 28 straipsnio numatyta tvarka, negalima laikyti, kad pirmiau minėta nutartis, priimta UAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje sukuria CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pasekmes.
Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi atsakovo turto disponavimo klausimai spręstini atsakovo restruktūrizavimo byloje ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas įpareigojo VMI grąžinti ieškovui 5 210 Lt žyminį mokestį už ieškinį, kadangi ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys restruktūrizavimo bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 9 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Elepsa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, taip pat panaikinti šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, todėl vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina. Atsakovo nuomone, kreditorinio reikalavimo tvirtinimas restruktūrizavimo byloje prilygsta teismo sprendimui, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu byla turėjo būti nutraukta. Įsiteisėjusi nutartis, kuria patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje turi res judicata galią ir jos pagrindu gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tvarkdarys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei nėra procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama byla. Tokia nutartis nėra vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio prasme, todėl ir jos priėmimas restruktūrizavimo byloje negali būti laikomas pagrindu taikyti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas restruktūrizavimo byloje savo procesinėmis pasekmėmis nėra tapatus ginčo tarp šalių išsprendimui įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes jis apibrėžia tik kreditoriaus pareikštos pretenzijos pagrįstumą restruktūrizuojamai įmonei ir yra pagrindas įtraukti šią pretenziją į restruktūrizavimo plane numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilę (ĮRĮ 12, 24 str.). Be to, ieškinio dalykas tik iš dalies sutapo su kreditorinio reikalavimo, kurį patvirtino Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1611-555/2012, nes šioje byloje ieškiniu be pagrindinės skolos ir delspinigių priteisimo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. ĮRĮ 28-29 straipsniuose reglamentuojama įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimas ir restruktūrizavimo pabaiga. Restruktūrizavimo byloje teismui nepriėmus nė vieno iš šių galimų procesinių sprendimų, negalima laikyti, kad teismo nutartis, kuria patvirtintas UAB „Tvarkdarys“ kreditorinis reikalavimas atsakovui yra įsiteisėjęs teismo sprendimas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kadangi restruktūrizavimo bylos baigti nėra aiški. Dėl šios priežasties teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes šiuo atveju atsakovo turto disponavimo klausimai spręstini atsakovo restruktūrizavimo byloje ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Šioje apeliacijoje keliamas restruktūrizavimo byloje priimtos teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovo kreditinis reikalavimas, prejudicinės galios, sprendžiant ieškovo reikalavimą kitoje civilinėje byloje, kildinamą iš tų pačių teisinių santykių.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas ieškiniu prašė pritiesti iš atsakovo 206 661,13 Lt skolą, 3 849, 51 Lt delspinigių, 8,48 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių 2009 m. liepos 31 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 181-2009-9351-SD, kurios pagrindu ieškovas atliko statybos rangos darbus, o atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1611-555/2012 atsakovui UAB „Elepsa“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB Verslo administravimo centrą bei nustatė 45 d. terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo kreditiniams reikalavimams pareikšti, o 2012 m. birželio 7 d. nutartimi kartu su kitų kreditorių reikalavimais, ne ginčo tvarka, patvirtino taip pat ir ieškovo 214 183,60 Lt kreditinį reikalavimą atsakovo RUAB „Elepsa“ restruktūrizavimo byloje. Apelianto nuomone, kreditinio reikalavimo tvirtinimas restruktūrizavimo byloje prilygsta teismo sprendimui, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu ši byla turėjo būti nutraukta, kadangi įsiteisėjusi nutartis, kuria patvirtintas ieškovo kreditinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje turi res judicata galią ir jos pagrindu gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi Civilinio proceso kodeksas, be kita ko, nustato restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto ir restruktūrizavimo bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis CPK 1straipsnio 1 dalimi šis kodeksas suteikia pirmenybę Įmonių restruktūrizavimo įstatymui kaip specialiajam.
Todėl, siekiant įvertinti, ar nutartis, kuria įmonės restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, turi res judicata galią, aktualu tai, kokia teisinė reikšmė tokiam reikalavimo patvirtinimui suteikiama Įmonių restruktūrizavimo įstatyme.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Tačiau, skirtingai negu bankroto bylos iškėlimo atveju, restruktūrizavimo atveju civilinio proceso kodekse (163 straipsnio 5 punktas) nėra numatyta teismo pareiga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą ir ją perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat nei CPK, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenustatyta tokių bylų sujungimo su restruktūrizavimo byla tvarka. Priešingai, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (laikantis šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos); į kreditorių sąrašą įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neišnagrinėti atskirieji skundai. Šių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumas. Įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams arba apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas.
Toks įstatyminis reglamentavimas sukuria mechanizmą, skirtingą negu bankroto bylos atveju, pagal kurį įmonei prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą pareikšti reikalavimai ir toliau nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, ir jie nėra perduodami atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, o įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais išsprendžiami restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių turtiniai ginčai, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas. Taigi, įmonių restruktūrizavimo procesas grindžiamas modeliu, kai kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas (lot. vis attractiva concursus) restruktūrizavimo procese netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011). Remiantis aptartu teisniu reglamentavimu bei šiais kasacinio teismo išaiškinimais, kreditoriaus reikalavimo dydžio nustatymas įmonės restruktūrizavimo byloje nėra tapatus procesas reikalavimo nagrinėjimui ginčo teisenos tvarka: jo tikslas yra preliminariai nustatyti į įmonės restruktūrizavimo planą įtrauktino reikalavimo dydį, kuris po to, išnagrinėjus kitoje byloje vykstantį ginčą, gali būti tikslinamas. Atitinkamai, kreditoriaus reikalavimo dydžio, įtrauktino į įmonės restruktūrizavimo planą, nustatymas teismo nutartimi, kai tarp šalių (kreditoriaus ir įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla) ginčo teisenos tvarka yra nagrinėjamas ginčas anksčiau iškeltoje civilinėje byloje, neįgyja res judicata galios nei teismui, sprendžiančiam kreditoriaus ir restruktūrizuojamos įmonės ginčą, pradėtą iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei tuo atveju, jeigu įmonės restruktūrizavimo byla yra baigiama kitais, negu numatytas ĮRĮ 29 straipsnyje, pagrindais. Taigi, kreditoriaus reikalavimo dydžio, įtrauktino į įmonės restruktūrizavimo planą, nustatymas teismo nutartimi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesuponuoja teismo, nagrinėjančio bylą ginčo teisenos tvarka, pareigos nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės išnagrinėjo bylą, kurioje atsakovui turtiniai reikalavimai buvo pareikšti iki iškeliant jam restruktūrizavimo bylą ir teisingai skundžiamame sprendime nurodė, jog teisinio pagrindo bylą nutraukti nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nutraukimo pagrindus, tuo tarpu klausimas dėl ieškinio (ne)pagrįstumo iš esmės apeliaciniame skunde nėra keliamas. Nenustačius CPK 329, 330 straipsniuose numatytų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.