Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-18 · Byla Nr. N1-1133-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
N1-1133-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03239-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
M. B., D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. N1-1133-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03239-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.3.; 2.1.8.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,Panevėžio rajono vaikų globos įgaliotajai atstovei J. P.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

kaltinamiesiems M. B., D. Ž., jų gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį;

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. ir D. Ž., veikdami bendrininkų grupėje:

1.1. 2019 m. sausio 22 d. apie 22 val. laužtuvu išlaužę (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto plastikinio lango rėmą, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) direktorės kabinetą ir pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą – 60 eurų;

1.2. 2019 m. sausio 28 d. apie 19.30 val. laužtuvu išlaužę (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto plastikinio lango rėmą, direktorės kabineto duris, direktorės pavaduotojos kabineto duris, buhalterės kabineto duris, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) kabinetus ir ketino pagrobti (duomenys neskelbtini) namų turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo atidaryti direktorės kabinete buvusio seifo ir kabinetuose nerado jiems vertingų daiktų.

2. M. B., veikdamas kartu su asmeniu, kuris veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė:

2.1. 2019 m. sausio 22 d. apie 22 val. sugadino 157 eurų vertės (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turtą – pirmojo aukšto plastikinio lango rėmą;

2.2. 2019 m. sausio 28 d. apie 19.30 val. sugadino bendros 170 eurų vertės (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turtą – pirmojo aukšto plastikinio lango rėmą, direktorės kabineto duris, direktorės pavaduotojos kabineto duris, buhalterės kabineto duris ir direktorės kabineto spintoje buvusį seifą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:

2.1.1. tiksliai dienos nepamena, bet galėtų būti 2019 m. sausio 22 d., abu su D. Ž. sutarė įsibrauti į (duomenys neskelbtini) direktorės kabinetą, iš kurio norėjo pasiimti savo banko korteles, nes jiems reikėjo pinigų. Ankščiau šiame kabinete yra buvęs ir žinojo, kad kabinete esančio stalo apatiniame stalčiuje turi būti banko kortelės. Susitarus jis paskambino bendram pažįstamam D. J., kuris turėjo laužtuvą, ir paprašė pastarojo paskolinti laužtuvą. Tą pačią dieną, apie 19–20 val. D. J. atvežė jiems laužtuvą prie (duomenys neskelbtini) kaimo mokyklos. Laužtuvą iš D. J. pasiėmė kartu su D. Ž.. Kam reikalingas laužtuvas D. J. nesakė. Pasiėmę laužtuvą su D. J. išsiskyrė. Apie 22 val. jiedu su D. Ž. laužtuvu išlaužė direktorės kabineto lango rėmą, per langą įlipo į kabinetą. Kabinete kortelių nerado, bet jame esančio stalo stalčiuje D. Ž. rado 60 eurų. Jiedu pasiėmė surastus pinigus ir išlipo iš kabineto per tą patį išlaužtą langą. Po to D. Ž. paskambino D. J., kuriam atvažiavus jiedu grąžino laužtuvą ir paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Pavogtus pinigus pasidalijo kartu su D. Ž. po lygiai, juos išleido savo reikmėms;

2.1.2. po 2019 m. sausio 22 d. įvykdytos vagystės į (duomenys neskelbtini) jiedu su D. Ž. grįžo po kelių dienų. Po kiek laiko, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2019 m. sausio 27 d., jiedu su D. Ž. vėl sutarė įsibrauti į direktorės kabinetą, surasti ir išlaužti seifą, kuriame, jų manymu, buvo laikomos jų banko kortelės, nes jiems reikėjo pinigų. Kitą dieną, t. y. 2019 m. sausio 28 d. D. Ž. vėl paskambino D. J. dėl laužtuvo, kuris apie 19.30 val. atvežė jiems laužtuvą. Šįkart D. J. taip pat nesakė apie tai, kam reikalingas laužtuvas. Pasiėmę laužtuvą kartu su D. Ž. priėję prie direktorės kabineto lango abu išlaužė lango rėmą ir įlipo į kabinetą. Direktorės kabinete neradus seifo, D. Ž. išlaužė direktorės kabineto duris, po to – abu išlaužė buhalterės kabineto duris. Buhalterės kabinete neradus seifo, D. Ž. išlaužė direktorės pavaduotojos kabineto duris. Neradę seifo direktorės pavaduotojos kabinete jiedu išeidami per direktorės kabinetą surado seifą šiame kabinete buvusioje spintoje. Tuomet jie bandė išlaužti seifo duris, tačiau jiems nepavyko. Išgirdę kažką vaikščiojant koridoriuje jie iššoko per išlaužtą direktorės kabineto langą ir pabėgo. Nubėgę prie D. J., buvusio automobilyje, jie grąžino jam laužtuvą. D. J. nebuvo žinoma apie jų su D. Ž. ketinimus;

2.1.3. savo poelgius vertina blogai, dėl visų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo globos namų atstovės, ateityje planuoja nebenusikalsti ir nebesielgti impulsyviai.

2.2. Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:

2.2.1. tiksliai dienos nepamena, bet galėtų būti 2019 m. sausio 22 d., abu su M. B. sugalvojo įsibrauti į (duomenys neskelbtini) namų direktorės kabinetą ir pasiimti savo banko korteles. Šiam tikslui jiems reikėjo laužtuvo, todėl M. B. paprašė draugo D. J. paskolinti jiems laužtuvą. Apie 19–20 val. D. J. atvežė jiems laužtuvą, kurį iš D. J. jie pasiėmė kartu. Nesakė D. J., kam jiems reikalingas laužtuvas. Išsiskyrus su D. J., po kelių valandų, apie 22 val. su M. B. nuėjo prie globos namų direktorės kabineto lango ir kartu su M. B. jį išlaužė. Per langą abu pateko į direktorės kabinetą, jį apžiūrėjo, bet banko kortelių nerado. Apžiūrint direktorės kabinete esančio stalo stalčius jis (D. Ž.) surado 60 eurų. Pasiėmę šiuos pinigus jiedu su M. B. iš direktorės kabineto išlipo per tą patį išlaužtą langą. Tada jis (D. Ž.) paskambino D. J., kuriam atvažiavus jie grąžino laužtuvą ir paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Pavogtus pinigus pasidalijo kartu su M. B. po lygiai, juos išleido savo reikmėms;

2.2.2. po 2019 m. sausio 22 d. įvykdytos vagystės jie su M. B. į (duomenys neskelbtini) globos namus grįžo po kelių dienų. Tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2019 m. sausio 27 d., jie su M. B. vėl sutarė įsibrauti į globos namų direktorės kabinetą, surasti seifą ir iš jo pasiimti savo banko korteles. Kitą dieną, t. y. 2019 m. sausio 28 d. jis paprašė D. J. paskolinti laužtuvą. Tikslaus laiko nepamena, bet buvo jau sutemę, galėjo būti apie 19.30 val., D. J. atvežė jiems laužtuvą. Kam jiems reikalingas laužtuvas, D. J. vėl nesakė. Pasiėmę laužtuvą jiedu su M. B. nuėjo prie globos namų direktorės kabineto lango ir jį išlaužę pateko į šį kabinetą. Į kabinetą pirmas įlipo jis, kol lipo M. B., jis apžiūrėjo direktorės kabinetą ir jame neradęs seifo jis (D. Ž.) išspyrė direktorės kabineto duris. Tąkart direktorės stalo stalčių nebetikrino. Tada abu su M. B. nuėjo prie buhalterės kabineto durų, jas išlaužė ir pateko į buhalterės kabinetą. Jame neradę seifo nuėjo prie direktorės pavaduotojos kabineto durų, kurias išlaužė jis (D. Ž.). Neradę seifo grįžo į direktorės kabinetą, kuriame esančioje spintoje surado seifą ir bandė jį išlaužti. Tačiau išgirdę, kad kažkas vaikšto koridoriuje išsigando ir pasiėmę laužtuvą pabėgo per išlaužtą direktorės kabineto langą. Tada jie nuėjo prie D. J. ir grąžino jam laužtuvą. D. J. nebuvo žinoma apie jų su M. B. ketinimus.

2.2.3. savo poelgius vertina blogai, dėl visų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė globos namų atstovės ir ateityje planuoja nebenusikalsti.

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius nutrauktas, nes kaltinamieji M. B. ir D. Ž. prisipažino esantys kalti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji M. B. ir D. Ž. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (3 t., 55, 56 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji ir jų gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.4. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti:

2.4.1. 1 tomas – protokolai-pareiškimai (13, 132 b. l.), apžiūrų protokolai (16–25, 137–155 b. l.), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai (27, 28, 29 b. l.), specialistų išvados (34–37, 39–43, 48–49, 161–162, 168–169, 175–176 b. l.), nutarimai priduoti saugoti daiktus ir jų priėmimo saugoti kvitai (51, 53, 54, 56, 178, 180, 181, 183, 184, 186, 187, 189, 190, 192, 193, 195, 196, 198, 199 b. l.), liudytojos J. P. apklausos protokolas (58–60 b. l.), (duomenys neskelbtini) informacija dėl padarytos žalos (61 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajai atstovei J. P. dalyvauti procese (67–68 b. l.), liudytojo D. J. apklausos protokolas (72–73 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (76, 78–83 b. l.), kratų protokolai (87–89, 97–99 b. l.), liudytojos J. B. apklausos protokolas (110–113 b. l.), Panevėžio rajono vaikų globos namų pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (118, 119–125 b. l.);

2.4.2. 2 tomas – nutarimai priduoti saugoti daiktus ir jų priėmimo saugoti kvitai (1, 2, 4 b. l.), liudytojos V. P. apklausos protokolas (7–8 b. l.), liudytojos I. M. apklausos protokolas (13 b. l.), (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos (16 b. l.), Panevėžio rajono vaikų globos namų pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (26, 27–34 b. l.), nutarimai leisti atstovui pagal įstatymą J. M. dalyvauti procese (40–41, 42–43 b. l.), kaltinamąjį M. B. charakterizuojanti medžiaga (46–48, 53–54, 59, 62, 68–80, 85–86, 89, 94, 97, 109, 111–118 b. l.), kaltinamąjį D. Ž. charakterizuojanti medžiaga (62, 67, 70, 72–73, 80–84, 87–88, 162–164, 166–169, 172, 176, 181–187 b. l.), laikino kaltinamojo M. B. sulaikymo protokolas (127 b. l.), kaltinamojo M. B. apklausų protokolai (138–139, 146–147 b. l.), nutarimas pakeisti kardomąją priemonę į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (158–160 b. l.), laikino kaltinamojo D. Ž. sulaikymo protokolas (196 b. l.);

2.4.3. 3 tomas – kaltinamojo D. Ž. apklausų protokolai (10, 15–16, 28–29 b. l.), nutarimas pakeisti kardomąją priemonę į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (40–42 b. l.), išaiškinimo kaltinamiesiems apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolai (55, 56 b. l.).

2.5. Pagal faktines bylos aplinkybes seka, jog abu kaltinamieji veikė bendrai, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jie abu suprato, kad į patalpas įsibrauna ir turtą sugadina kartu su savimi atsineštu įrankiu – laužtuvu, jie abu pritarė vienas kito veikoms. Akivaizdu, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė tas pačias veikas, jie savo veikomis sukėlė tas pačias pasekmes. Tačiau veikų padarymo metu kaltinamasis D. Ž. nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, todėl jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį negalima. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai koreguojami abiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačių kaltinamųjų visiško kaltės prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. B. 2019 m. sausio 22 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, o 2019 m. sausio 28 d. – BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas; kaltinamasis D. Ž. 2019 m. sausio 22 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o 2019 m. sausio 28 d. – BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

3. Bausmių skyrimas

3.1. Kaltinamųjų M. B. ir D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę visas jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkina tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jiedu padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.2. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems M. B. ir D. Ž. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnis).

3.3. Kaltinamasis M. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimai tyčiniai, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, jos nukreiptos į svetimą turtą, jomis keliamas pavojus kitų asmenų nuosavybei. M. B. neteistas, 6 kartus baustas administracine tvarka, visas jam paskirtas baudas sumokėjo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis M. B. vieną kartą jau buvo nubaustas administracine tvarka už globos namų turto sugadinimą, taip pat administracinė teisena už svetimo turto vagystes jam du kartus buvo nutraukta, nes tuo metu jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė (2 t., 47–48, 112–118 b. l.). Kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, jis turi sveikatos sutrikimų (2 t., 97, 109, 111 b. l.). Abu kaltinamojo tėvai mirę. Prieš nusikalstamų veikų padarymą kaltinamasis M. B. gyveno globos namuose. Jis charakterizuojamas neigiamai, kaip dažnai išsišokantis, nuolat konfliktuojantis su mokytojais ir globos namų darbuotojais, turintis silpną motyvaciją mokslui, netinkamai besielgiantis pamokų metu, savavališkai išeinantis iš pamokų, vėluojantis į jas, jų metu žaidžiantis telefonu, praleidžiantis jas be pateisinamos priežasties ir trukdantis dirbti kitiems mokiniams ir mokytojams. Jo mokymosi ir elgesio problemos ne kartą buvo aptartos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. Kaltinamasis vartoja alkoholį ir tokio savo elgesio nevertina neigiamai. Jis ne vieną kartą savavališkai pasišalino iš globos namų, ieškant jo buvo pasitelktos policijos pajėgos. Taip pat jis ne kartą sugadino globos namų turtą (išdaužė stiklą, išlaužė duris ir pan.). Kaltinamasis M. B. nesupranta savo netinkamo elgesio padarinių, nesilaiko globos namų vidaus tvarkos taisyklių ir dienos rėžimo, didžiuojasi pabėgimais, alkoholio vartojimu, į savo netinkamas veiklas stengiasi įtraukti kitus vaikų globos namų ugdytinius, grasina vaikams savo draugais iš Naujamiesčio. Pokalbio metu dažnai akcentuoja „man nieko nebus“, „ką jūs man padarysite“, „man jau niekas nebepadės“. Jam buvo paskirta minimali priežiūra, pedagoginė psichologinė tarnyba jam teikė pagalbą. Taip pat buvo imtasi kitų priemonių kaltinamajam padėti – individualūs pokalbiai, trumpalaikiai elgesio susitarimai, dienotvarkė, psichiatro konsultacija ir kt., tačiau šios priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos ir nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo (2 t., 53–54, 59, 62, 68–80, 85–86, 89, 94, 97, 109, 111–118 b. l.). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. paaiškino, kad po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nuo 2019 m. birželio 29 d. jis pakeitė gyvenamąją vietą – faktiškai gyvena nebe globos namuose, o šeimoje, jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę, jis pasitaisė ir nebedaro naujų teisės pažeidimų. Skiriant bausmes būtina atsižvelgti ir į turto, kurį pagrobė ir sugadino kaltinamasis M. B., vertę – kartu su kitu kaltinamuoju jis pagrobė 60 eurų, taip pat jis sugadino bendros 327 eurų vertės svetimą turtą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė mažesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – viešųjų darbų bausmes, kurių trukmė mažesnė, tačiau artima numatytam tokios bausmės vidurkiui.

3.4. Kaltinamasis D. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimai tyčiniai, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Abi nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, jos nukreiptos į svetimą turtą, jomis keliamas pavojus kitų asmenų nuosavybei. D. Ž. neteistas, 4 kartus baustas administracine tvarka, visas jam paskirtas baudas sumokėjo. Kaltinamasis D. Ž. taip pat vieną kartą jau buvo nubaustas administracine tvarka už globos namų turto sugadinimą, vieną kartą administracinė teisena už tų pačių globos namų turto sugadinimą jam buvo nutraukta, nes tuo metu jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė (2 t., 163–164, 183–187 b. l.). Kaltinamasis taip pat nusikalto būdamas nepilnamečiu, jis turi sveikatos sutrikimų (2 t., 172, 176, 181, 182 b. l.). Prieš nusikalstamų veikų padarymą kaltinamasis D. Ž. taip pat gyveno globos namuose. Jo mamai neterminuotai apribota motinos valdžia, mama kaltinamąjį aplanko retai. Jis taip pat charakterizuojamas neigiamai, kaip skriaudžiantis mažesnius vaikus, apgaudinėjantis juos, supykęs panaudojantis fizinį smurtą. Jis nesilaiko dienotvarkės, taisyklių, pasišalina iš globos namų be darbuotojų žinios, vartoja alkoholinius gėrimus. Dažnai rūko, neturėdamas cigarečių elgiasi agresyviai. Taip pat kaltinamasis nesivaldo, vartoja necenzūrinius žodžius. Jis savanaudis. Mokytojai su kaltinamuoju dirba globos namų patalpose, individualių pamokų metu jis elgiasi įvairiai – būdamas geros nuotaikos atlieka užduotis, geba būti mandagus ir draugiškas, tačiau jam greit nusibosta didesnių pastangų ir nuoseklaus darbo reikalaujanti veikla, todėl jis supyksta ir atsisako atlikti užduotis. Kaltinamasis ne vieną kartą savavališkai pasišalino iš globos namų, ieškant jo buvo pasitelktos policijos pajėgos. Taip pat jis ne kartą sugadino globos namų turtą (išdaužė stiklą, išlaužė duris ir pan.). Dėl elgesio problemų kaltinamasis D. Ž. nuolat stebimas, konsultuojamas vaikų psichiatro, savavališkai atsisako gerti paskirtus vaistus. Jis lanko pedagoginės psichologinės tarnybos užsiėmimus, jam teikiamos vaikų globos namų socialinio pedagogo konsultacijos, buvo paskirta minimali priežiūra. Savo netinkamu elgesiu kaltinamasis D. Ž. didžiuojasi ir žada toliau elgtis taip, kaip nori, į netinkamą veiklą bando įtraukti kitus globos namų vaikus. Taip pat buvo imtasi kitų priemonių kaltinamajam padėti – individualios konsultacijos, darbinė-kultūrinė veikla, sporto veikla ir kt. (2 t., 62, 67, 70, 72–73, 80–84, 87–88, 166–169 b. l.). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. paaiškino, kad jis pakeitė mokymosi įstaigą – šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) ir ten jam geriau sekasi mokytis, jis turi daugiau veiklos ir yra labiau užsiėmęs, mokosi gerai (mokymosi vidurkis yra apie 8 balai, o (duomenys neskelbtini) mokymosi vidurkis buvo neigiamas), turi draugų ir stengiasi mokytis, kad mokymosi įstaigos pakeitimas teigiamai pakoregavo jo elgesį ir tai jam išėjo tik į gerą. Skirdamas bausmes kaltinamajam D. Ž. teismas atsižvelgia ir į turto, kurį pagrobė kaltinamasis, vertę – kartu su kitu kaltinamuoju jis pagrobė 60 eurų vertės svetimą turtą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam D. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė mažesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.5. 2019 m. sausio 22 d. kaltinamasis M. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. 2019 m. sausio 28 d. nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, kaltinamasis M. B. taip pat padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės taip pat subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Subendrintos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

3.6. Kaltinamasis D. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jos tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

3.7. Be to, kaltinamiesiems M. B. ir D. Ž. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

4. Kiti klausimai

4.1. Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 30 d. 8.45 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 10.05 val. (2 t., 127, 157 b. l.). Šis kaltinamojo M. B. sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

4.2. Kaltinamasis D. Ž. laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. sausio 30 d. 8.45 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 10.45 val. (2 t., 196 b. l.; 3 t., 39 b. l.). Šis kaltinamojo D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, taip pat įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

4.3. Kaltinamiesiems M. B. ir D. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., 158–160 b. l.; 3 t., 40–42 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

4.4. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: avalynės pėdsako fragmentas, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini); daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsaku; 3 žalios spalvos šratinukai; dažų pavyzdys; audinio pėdsakas; dvi daktiloplokštelės (su rankos pėdsaku ir su rankos delno pėdsaku); durų dažų ir medienos pavyzdžiai; laužimo pėdsakas; staktos laužimo pėdsakas, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 51, 53, 54, 56, 178, 180, 181, 183, 184, 186, 187, 189, 190, 192, 193, 195, 196, 198, 199 b. l.; 2 t., 1, 2, 4 b. l.) – sunaikinami.

4.5. Civilinis ieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 22 d. nusikalstama veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 187 straipsnio 3 dalyje (2019 m. sausio 22 d. nusikalstama veika) ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- BK 187 straipsnio 3 dalyje (2019 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes, paskirtas už 2019 m. sausio 22 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir M. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes, paskirtas už 2019 m. sausio 28 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir M. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti M. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Į bausmės laiką įskaityti M. B. sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 22 d. nusikalstama veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 28 d. nusikalstama veika) ir skirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti D. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti D. Ž. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Į bausmės laiką įskaityti D. Ž. sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

M. B. ir D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – avalynės pėdsako fragmentą, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini); daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku; 3 žalios spalvos šratinukus; dažų pavyzdį; audinio pėdsaką; dvi daktiloplokšteles (su rankos pėdsaku ir su rankos delno pėdsaku); durų dažų ir medienos pavyzdžius; laužimo pėdsaką; staktos laužimo pėdsaką, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas