Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-317/2011

Teisėjas Vytautas Turauskis Teisminio proceso Nr.1-63-1-00279-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.; 2.4.7.

2011 m. balandžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Vladislovui Milukui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžio, kuriuo:

L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. prie paskirtos bausmės pilnai pridėta 2008-05-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. M., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrai grupėje su M. M., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, 2009 m. gegužės mėnesį nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių, kurių masė 7,757 g., jas neteisėtai laikė, 2009-05-17 apie pietus supakavo tarp telefonų ir apvyniojo lipnia juosta, o apie 19 val. gabeno automobiliu VW Golf (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilkijos Kauno r. iki Pravieniškių 2 kaimo Kaišiadorių rajone, kur tą pačią dieną apie 23 val. šias narkotines medžiagas automobilyje po vairuotojo sėdyne rado ir paėmė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pareigūnai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendį: perkvalifikuoti jo veiką į LR BK 259 str. 1 d. bei, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro psichiatrų išvadas bei kitas aplinkybes, pripažinti, kad jis nusikaltimo padarymo metu ir dabar pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų LR BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Todėl prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepilnai, neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagristą nuosprendį, paskyrė neteisingą bausmę.

Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis jau beveik 2,5 metų nerūko narkotinių medžiagų, 2008 metų balandžio-birželio mėnesiais bei 2009 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais Kauno apskrities priklausomybės ligų centre konsultavosi dėl narkotinių medžiagų žalingo poveikio atsikratymo. Teismas, jo nuomone, neatsižvelgė į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2010-07-22 informacijoje Nr. 42-01-248 nurodytas aplinkybes: kad jo elgesyje vyrauja išorinė motyvacija, jis neturi vidinės nuostatos pokyčiams, dažnai poelgiai ir sprendimai sąlygoti poreikio įtikti kitiems, buvo stebimas sutrikęs jo santykis su vyresniaisiais arba viršininkais, protinis pajėgumas nedidelis, mastymo procesai netolygūs, pasitaiko tiek situacinių, tiek konkrečiais funkciniais požymiais pagrįstų samprotavimų. Kartais jis sugeba abstrahuotis remiantis esminiais objektų požymiais, asociacijos kyla lengvai, tačiau stebima tendencija klimpti į neesmines detales. Neatsižvelgta į tai, kad jis linkęs į savęs kaltinimą, jam pastebimi depresiškos nuotaikos požymiai. Be to, minėtuose duomenyse nurodoma, jog galima kelti prielaidą, kad jo socialinė branda neatitiko faktinio amžiaus, tai yra buvo stebimas nepakankamas veiksmų savarankiškumas, jo socialinės vertybės nesusiformavusios, neatitiko faktinio amžiaus, jis neprisiima atsakomybės už savo sprendimus bei veiksmus, nepakankamai orientuotas socialinėje aplinkoje, stokoja pareigingumo. Jam būdingas emocinio nebrandumo bruožas - noras įtikti aplinkiniams, pripažinimo paieškos. Taip pat, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į medicinos psichologės I. K. (Kauno apskrities priklausomybės ligų centro) išvadą. Visi šie duomenys, apelianto manymu, leidžia daryti išvadą, jog teismas turėjo pripažinti jį nusikaltimo padarymo metu buvusį socialiai nesubrendusiu bei taikyti LR BK 81 str. nuostatas, tai yra skirti bausmę kaip nepilnamečiui- nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo parodymų, kad jis buvo verčiamas bei bauginamas susidorojimu su jo artimaisiais - tėvais bei seserimi ir būtent dėl to buvo priverstas paimti iš nenustatyto asmens paketą su narkotine medžiaga bei telefonais, o bijodamas, kad yra sekamas to paties asmens, imitavo, jog atlieka šio nurodymus. Tačiau jis nesiruošė vykdyti nusikalstamos veikos, tai yra permesti paketą su narkotine medžiaga. Tik įsėdęs į M. M. vairuojamą automobilį, paketą numetė po vairuotojo sėdyne. Nors turėjo galimybę paketą permesti per pataisos namų tvorą, tačiau tai daryti savanoriškai atsisakė. Be to, apelianto manymu, jo bei liudytojų parodymai nepatvirtina, kad jis siekė ar rengėsi permesti paketą į pataisos namų teritoriją, o ant automobilyje rasto paketo nėra jokių pėdsakų, patvirtinančių, kad jis paketą laikė rankose. Apelianto nuomone, teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jo veiką iš LR BK 260 str. 1 d. turėjo perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. ir, atsižvelgęs į tai, kad jis savanoriškai atsisakė platinti narkotines medžiagas bei į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pateiktus dokumentus apie tai, kad jo socialinė branda inkriminuojamos veikos padarymo metu prilygo nepilnamečiui, skirti bausmę kaip nepilnamečiui.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Kauno r. savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūno išduotoje charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai: seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi, su kaimynais jis draugiškas, o UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki suėmimo, jį įvertino teigiamai. Tai, jog jis nustojo mokytis, neduoda pagrindo jį vertinti neigiamai. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, sąžiningai dirbo pagalbiniu darbininku UAB (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė L. P. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių buvo paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

L. P. skunde nepagrįstai yra nurodoma, jog apylinkės teismas nepilnai, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagristą nuosprendį, paskyrė neteisingą bausmę. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, o nuosprendis pagrįstas aptartais įrodymais, motyvuotas, teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė L. P. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį t.y. į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, į kaltės formą bei rūšį( L. P. nusikalstama veika padaryta tyčia), į kaltinamojo asmenybę(nors yra jauno amžiaus, tačiau jau anksčiau teistas už nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Teismas įvertino LR BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytą L. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis padarė nusikaltimą veikdamas grupėje su M. M. bei tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo tinkamo baudžiamajai atsakomybei kilti amžiaus t.y. pilnametis.Paskirtoji bausmė savo dydžiu yra mažesnė, nei specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytosios laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, dar labiau švelninti paskirtąją bausmę L. P. pagrindo nėra, kadangi teismas tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį parinko atsižvelgdamas į visas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes.

Kolegija atmeta skundo argumentą, jog apylinkės teismas turėjo pripažinti L. P. nusikaltimo padarymo metu buvus socialiai nesubrendusiu bei taikyti jam LR BK 81 str. nuostatas. Nusikaltimo padarymo metu L. P. buvo pilnametis - tai yra jis atitiko įstatymo keliamą reikalavimą baudžiamajai atsakomybei kilti (BK 13 str. 1 d.). Jam buvo suėję 18 metų, dėl to, kolegijos nuomone, taikyti BK 81 str. 1 d. nuostatas pagrindo nėra. Atsižvelgus į visas teisme ištirtas aplinkybes, darytina išvada, jog L. P. atžvilgiu netaikytina ir BK 81 str. 2 dalies nuostata, kadangi, kolegijos nuomone, nuteistojo socialinė branda yra pakankama. Nuosprendyje pagrįstai teigiama, jog L. P. nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametis, suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, teismo medicinos specialistė nustatė, kad jo mastymas buvo nuoseklus ir orientuotas. Šias išvadas teisme patvirtino ir teismo medicinos specialistė Sandrina Šakavičienė, kuri parodė, kad L. P. kontaktas prasmingas, orientacija ir bendravimas normalus, todėl taikyti LR BK 81 str. nuostatas nėra pagrindo.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pateiktoje informacijoje apie L. P. yra keliama prielaida, kad L. P. socialinė branda neatitiko faktinio amžiaus (t. 3 b. l. 21). Tačiau kolegija pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas tokiomis prielaidomis. Atsižvelgtina į tai, kad kryptingai darytas sunkus nusikaltimas, o L. P. jau buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą. Teismas atsižvelgia ir į specialistės duotus paaiškinimus teisme, jog ištyrus L. P. intelektą, žymesnių kognityvinių veiklos sferos sutrikimų nepastebėta, nenustatyta nei mastymo, nei kitokių ypatingų pakitimų, dėl kurių būtų galima įtarti psichikos sutrikimą.

Kolegijos įsitikinimu, kaltinamojo asmenines savybes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kartu su nusikalstamos veikos padarymo pobūdžiu, motyvais bei kitomis aplinkybėmis. Šioje byloje teismas įvertino, kad L. P. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą bendrininkų grupėje, praeityje jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu, o bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas. Tačiau, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą bei jų baustinumą, jis veikė kryptingai ir pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu padarydamas analogišką nusikalstamą veiką. Tokių jo veiksmų negalima paaiškinti ir pateisinti socialiniu nebrandumu, nes jie buvo iš anksto numatyti, apgalvoti ir kryptingi.

Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino tik formaliai. Jis parodė, kad nusikalstamą veiką atliko verčiamas iš matymo pažįstamo asmens. Teismas pagrįstai šią jo versiją atmetė kaip gynybinę poziciją ir netikėjo, jog jis buvo verčiamas daryti nusikaltimą bei bauginamas susidorojimu su artimaisiais. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad L. P. nuo pat nusikaltimo padarymo pradžios suprato savo veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, tačiau tokių tikslų siekė, o versiją dėl vertimo daryti nusikaltimą jis pateikė siekdamas išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, jog kaltinamasis ne kartą keitė parodymus.

Atsižvelgusi į visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog L. P. pagal socialinę brandą prilygsta pilnamečiui, todėl jam BK 81 str. nuostatas taikyti nėra objektyvaus pagrindo.

Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, jog L. P. yra jauno amžiaus, dėl to paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nors nuteistasis nesutinka su tuo, kad yra charakterizuojamas neigiamai, tačiau tai patvirtina mokymosi įstaigos pateikta charakteristika, iš kurios matyti, kad L. P. mokėsi nepatenkinamai, mokyklą lankė blogai, dėl pamokų nelankymo išbrauktas iš mokinių sąrašų. Šis rašytinis dokumentas tik patvirtina nuosprendžio teiginį, jog L. P. charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 57). Kolegijos nuomone, šiuo pagrindu L. P. skunde išdėstytas prašymas paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, yra netenkintinas.

Nepagrįstas yra reikalavimas kaltinamojo veiką iš LR BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 1 d. teisingai. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino.Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.

Teisme neginčijamai nustatyta, kad abu kaltinamieji, jau įgydami narkotines medžiagas,veikė vieninga tyčia jas platinti. Bendrais veiksmais, turėdami tikslą platinti įgytas narkotines medžiagas, jas pakavo, aprišdami permatoma lipnia juosta kartu su dviem mobiliais telefonais. Šį permetimui į pataisos namų teritoriją specialiai paruoštą paketą, abu kaltinamieji atgabeno iki Pravieniškių 2 kaimo. Visi kaltinamojo ir jo bendrininko atlikti veiksmai rodo, kad tyčiniais veiksmais jie siekė platinti narkotines medžiagas tarp nuteistųjų t.y. permesti paketėlį su narkotine medžiaga į pataisos namus. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad L. P. bei liudytojų parodymai nepatvirtina, jog jis siekė ar rengėsi permesti paketą į pataisos namų teritoriją. Neturi reikšmės ta aplinkybė, jog ant automobilyje rasto paketo nėra jokių pėdsakų, patvirtinančių, kad nuteistasis paketą laikė rankose. Jis pats pripažino šią aplinkybę tiek tyrimo metu , tiek ir teisme.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš šio įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis neperdavė narkotinių medžiagų kitiems asmenims, įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2011). Kaltinamųjų L. P. ir M. M. nusikalstama veika be jų pačių dalinio prisipažinimo yra įrodyta specialisto išvadomis, liudytojų A. Č., A. S., M. R., L. J. parodymais ir kitais įrodymais, todėl teismas, remdamasis visų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį,.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Pabaigus nusikalstamą veiką, atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju yra padaryta formali veika. Baudžiamojo įstatymo 260 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Kuomet veika yra baigta, negali būti savanoriško atsisakymo nuo jos padarymo.

L. P. veiksmai negali būti vertinami kaip savanoriškas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog jis įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, jau turėdamas tikslą jas platinti, todėl padarė baigtinę veiką. Jei ir tikėti jo teiginiais, tai jis galėjo tik atsisakyti platinti narkotines medžiagas. Tačiau ir ši aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais.

Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta šioje nutartyje kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.