Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Juozui Adomui Grišanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau -bendrovė) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, nuo 2017-01-02 iki 2017-01-06, adresu (duomenys neskelbtini), kur darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), leido D. J. nelegaliai dirbti plytelių klijavimo darbus, nesudarius su juo darbo sutarties bei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią. D. J. buvo sutaręs, kad už darbo dieną jam mokės po 50,00 eurų.

Be to, V. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, nuo 2017 m. gegužės mėnesio pabaigos, tiksli diena nenustatyta, iki 2017 m. birželio mėnesio vidurio, tiksli diena nenustatyta, apie tris savaites leido L. S. nelegaliai dirbti statybos darbus Norvegijoje, kur darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Už darbą Norvegijoje bendrovė L. S. 2017-07-05 mokėjimo pavedimu Nr. 185 pervedė 2400,00 eurų darbo užmokesčio. L. S. bendrovėje įdarbintas nebuvo ir su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis bei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią.

Tokiais veiksmais V. P., būdamas bendrovės direktoriumi ir leisdamas L. S. ir D. J. nelegaliai dirbti bendrovėje statybininkų pareigose, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo V. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis protokole nurodytu laikotarpiu pats buvo išvykęs ir dirbo Švedijoje bei Norvegijoje, todėl neturėjo galimybės patikrinti visų dirbančių asmenų, tačiau jam žinoma, kad abu protokole nurodyti asmenys dirbo kartu su UAB (duomenys neskelbtini) tuose pačiuose statybų objektuose ir jie atliko tik su jais atskirai sutartyje sutartus darbus bei su jais pagal galimybes buvo atsiskaityta. Jie dirbo su verslo liudijimais. V. P. pažįstamo norvego prašymu jo namo statybai nupirko langus bei duris, už kurias jam norvegas pervedė pinigus. Kadangi norvegui prie namo statybos buvo reikalingas darbininkas, todėl pasiūlė padirbti L. S., kuris ten ir nuvyko. L. S. dirbo norvego, o ne UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Kadangi norvegui taip buvo patogiau, tai jis pervedė L. S. darbo užmokestį V. P., o šis pinigus išmokėjo L. S..

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovas Juozas Adomas Grišanovas palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad L. S. UAB (duomenys neskelbtini)naudai tris savaites dirbo Norvegijoje, o D. J. dirbo statybos darbus Kaune. Nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas iš abiejų darbuotojų paaiškinimų bei patikrinus įmonės buhalterinę apskaitą.

Liudytojas A. C. parodė, kad buvo atliktas patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudariusi su viena Kauno įmone sutartį dėl statybos darbų atlikimo Kauno m., Savanorių prospekte esančiame objekte. Taip pat buvo sudarytos sutartys dėl analogiškų darbų atlikimo Norvegijoje. Apklausus darbuotojus, jie paaiškino, kad darbą rado pagal skelbimus ir atėjus tartis dėl darbo. Jiems buvo liepta išsipirkti verslo liudijimus. D. J. pateikė paaiškinimą, kad jis savaitę dirbo objekte Kauno m. ir po savaitės darbo jam buvo liepta išsipirkti verslo liudijimą, ką jis ir padarė. L. S. paaiškino, kad jis verslo liudijimą buvo įsigijęs darbui Kaune ir ten dirbo 4 dienas, o vėliau jis išvažiavo dirbti į Norvegiją, kur dirbo apie tris savaites. Su juo V. P. pilnai atsiskaitė.

Liudytojas D. J. parodė, kad rado darbo skelbimą ir paskambinęs telefonu, susitiko su Deividu, su kuriuo sutarė dėl darbo. Sutarė, kad dirbs Kauno mieste prie plytelių klojimo. Buvo sutarta, kad už dieną jam bus mokama 50 Eur. Deividas jam nurodė atvažiuoti į darbą, pradėti dirbti, o kai pradės dirbti, bus įdarbintas. Tikslios datos neprisimena kada pradėjo dirbti, bet tai buvo iš karto po Naujų metų 2017 metais. Prisimena, kad pradėjo dirbti pirmadienį. Padirbęs apie savaitę laiko, išsiėmė verslo liudijimą ir dirbo toliau.

Liudytojas L. S. parodė, kad 2017 m. pagal skelbimą susirado darbą. Dėl darbo tarėsi su V. P.. Sutarė, kad L. S. dirbs užbaigiamuosius statybos darbus Kauno mieste. Buvo sutarta, kad jam už darbą bus sumokėta pabaigus darbus. Kokią tiksliai sumą turėjo sumokėti, tiksliai nežinojo, nes jo darbo užmokestis turėjo būti paskaičiuotas pagal jo atliktus darbus. Jis dirbo apie savaitę laiko ir šiam darbui buvo išsiėmęs verslo liudijimą. Už darbą jam buvo sumokėta 3400 Eur darbo užmokestis. Pabaigus darbą Kauno m., V. P., radęs darbo pasiūlymo Norvegijoje skelbimą, šį darbą pasiūlė liudytojui ir L. S. sutiko. Pats nusipirko lėktuvo bilietus ir nuskrido į Norvegiją. Ten privačiam asmeniui dėjo lietvamzdžius. Norvegijoje dirbo apie tris savaites. Tikslių datų neprisimena. Norvegas jam kas savaitę duodavo apie 100 Eur nusipirkti maisto. Iš viso iš norvego gavo apie 700 Eur. Mano, kad tai buvo jo darbo užmokestis už darbą Norvegijoje.

Motyvuojamoji dalis

V. P. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 2-3); Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo medžiaga (b. l. 4-6); V. P. paaiškinimai, kuriame jis nurodė, dėl nelegalų nesutinka. Nelegalių darbuotojų neturėjo, visi asmenys arba buvo įmonės darbuotojai, arba dirbo su verslo liudijimais – verslo liudijimuose nurodytą darbą. Už atliktus darbus buvo mokama pavedimu arba grynais pinigais dirbantiems su verslo liudijimu. Vėliau du asmenys dirbę su verslo liudijimu buvo įdarbinti įmonėje (b. l. 7, 8); L. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą UAB (duomenys neskelbtini) susirado pagal skelbimą, buvo pasakyta darbui įsigyti verslo liudijimą ir žadėjo mokėti 600,00 eurų, o gavo 1000,00 eurų. Darbus atliko Kaune, darbai buvo užbaigiamieji statybiniai, darbas truko 4 dienas, o vėliau išvažiavo dirbti į Norvegiją, kur dirbo apie tris savaites. Pinigus mokėjo V. P., viso gavo 3400, ar buvo įdarbintas nežino (b. l. 9); D. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą UAB (duomenys neskelbtini) rado pagal skelbimą, buvo sutarta mokėti po 50 eurų į dieną. Po savaitės darbų privalėjo įsigyti verslo liudijimą. Dirbo Kauno plytelių klojėjų nuo 2017-01-10 iki 2017-02-10. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo už darbą 1000,00 eurų, už verslo liudijimą pinigus pervedė per banką. Į darbą nuveždavo, įrankius duodavo (b. l. 10); V. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl darbo kalbėjosi su brigadininku, kuris nurodė, kad darbui Kaune reikia verslo liudijimo. Atlyginimą mokėjo per tris kartus, išmokėjo apie 1500,00 eurų, pinigus pervesdama UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo pagalbinius baigiamuosius apdailos ir valymo darbus. Į atlyginimą įėjo ir mokesčiai už verslo liudijimą ir sveikatos draudimas. Kaune buvo suteikta gyvenamoji vieta, įrankiai ir nuveždavo į Kauną (b. l. 11);E. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą susirado pagal skelbimą. Susitikus su brigadininku buvo pasakyta, kad reikia įsigyti verslo liudijimą ir paaiškino, kad dirbti reikės Kauno mieste baigiamuosius statybinius darbus. Už dieną UAB (duomenys neskelbtini) mokės po 30 eurų. Kaune apgyvendino ir suteikė darbo įrankius. Verslo liudijimą išsiėmė 2017 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn., pinigus už patentą žadėjo grąžinti. Pinigus už darbą mokėjo V. P.. Iš pradžių į darbą vežiojo autobusiuku, vėliau važiuodavo autobusu už savo pinigus. Dirbo tik Kaune, iš pradžių žadėjo įdarbinti užsienyje, tačiau paskui atsisakė dėl invalidumo (b. l. 12); E. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą susirado pagal skelbimą, išsipirko verslo liudijimą ir darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) firmoje. Į darbą nuveždavo, įrankius duodavo, apgyvendino. Buvo sutarta 1100,00 eurų suma, į kurią įėjo ir verslo liudijimo suma. Darbus atliko Kaune sausio mėnesį, už darbą atsiskaitė (b. l. 13); D. N. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą UAB(duomenys neskelbtini) susirado pagal skelbimą, buvo pasakyta įsigyti verslo liudijimą, už kurį sumokėtu pinigus žadėjo grąžinti. Dirbo Kaune nuo 2016-11-21 iki 2016-12-02, klojo plyteles. Buvo suteiktos gyv. patalpos, vežiojo į darbą. Už darbą iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo grynais 340,00 eurų, vėliau įdarbino Švedijoje, dirbo viešbučio renovacijoje, buvo žadama įdarbinti, bet neįformino, todėl grįžo į Lietuvą ir V. dar sumokėjo 340,00 eurų. Viso gavo 680,0 eurų, o kitų pinigų negavo (b. l. 14); UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartys su L. S., D. J., V. V., E. L., E. S., N. D. ir paslaugų priėmimo perdavimo aktai (b. l. 15-31); UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštis (b. l. 32-38), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės pažymos (b. l. 71, 72), UAB (duomenys neskelbtini) dirbusių su paslaugų sutartimis 2017 m. darbo laiko grafikas (b. l. 73), D. J., L. S. verslo liudijimai (b. l. 74, 75), UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio mėn., gegužės mėn., birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 76, 77, 78, 79, 80, 81).

Taip pat byloje surinkti V. P. charakterizuojantys duomenys: administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už metus, iš kurio matyti, kad V. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 39, 40-42).

DK 98 straipsnio l dalies 1 punkte ir 2 punkte (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-07-01) nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, o darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

DK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė; 3 dalyje numatyta, jog Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; 6 dalyje numatyta, jog darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. kaltės nepripažino teigdamas, jog abu protokole nurodyti asmenys dirbo kartu su UAB (duomenys neskelbtini) tuose pačiuose statybų objektuose, tačiau jie atliko tik su jais atskirai sutartyje sutartus darbus ir su jais pagal galimybes buvo atsiskaityta bei abu dirbo su verslo liudijimais. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o jo paaiškinimai dėl L. S. ir D. J. darbo UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybių vertinami kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2018-02-19 iki 2018-03-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas A. C. atliko UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad du darbuotojai - D. J. ir L. S. UAB (duomenys neskelbtini) naudai galimai dirbo nelegaliai.

Liudytojas D. J. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis radęs darbo pasiūlymo skelbimą bei sutaręs dėl plytelių klijavimo darbo Kauno mieste, pradėjo dirbti netrukus po 2017 Naujų metų. Atsimena, kad jo darbo pradžia buvo pirmadienis. Liudytojas patvirtino, kad po savaitės darbo jam liepė išsiimti verslo liudijimą, ką jis ir padarė. Po to dirbo iki 2017 m. vasario 10d. Jam už darbą buvo sumokėta 1000 Eur. Liudytojas A. C. patvirtino, jog D. J. paaiškino, kad jis savaitę dirbo objekte Kauno m. ir po savaitės darbo jam buvo liepta išsipirkti verslo liudijimą. Iš liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) naudai statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), savaitę laiko dirbo neturėdamas verslo liudijimo bei su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Iš byloje esančio verslo liudijimo Nr. FA518851-1 matyti, kad jis D. J. buvo išduotas 2017-01-09, veiklos vykdymo laikotarpiams: sausio 10-13, 16-20, 23-27, 30, vasario 3, vasario 6-10, statybos baigimo apdailos ir valymo darbams (b. l. 74). Kadangi liudytojas patvirtino, kad jo darbo pradžia buvo pirmadienis, todėl konstatuojama, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) naudai pradėjo dirbti 2017 m. sausio 2d. Minėto liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl jie pripažįstami patikimais V. P. kaltės įrodymais, kurie patvirtina, jog D. J. UAB (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 6 d. dirbo nelegaliai.

Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis 2017 m. gegužės mėnesį apie savaitę laiko dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai Kauno mieste, kur atliko baigiamuosius statybos darbus, už kuriuo jam buvo sumokėta 3400 Eur. Po to V. P., radęs skelbimą dėl darbo Norvegijoje, šį darbą pasiūlė L. S., kuris sutiko ir išvykęs į Norvegiją, ten dirbo apie tris savaites. Už darbą jam sumokėjo norvegas, kuriam jis dirbo. Už darbą Norvegijoje V. P. jam nemokėjo, nes jis dirbo norvego, o ne V. P. įmonės naudai. Vertinant liudytojo L. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir atskirose detalėse prieštarauja jo paties duotiems pirminiams paaiškinimams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojo L. S. parodymų nenuoseklumas vertinamas tik kaip siekis padėti V. P. išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančio verslo liudijimo Nr. LZ620430-1 matyti, kad jis L. S. buvo išduotas 2017-05-20, veiklos vykdymo teritorija -Kauno m., veiklos vykdymo laikotarpiams: gegužės 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 30, 31, statybos baigimo apdailos ir valymo darbams (b. l. 75) Duomenų apie tai, kad L. S. turėjo išsiėmęs verslo liudijimą, kuriame veiklos vykdymo teritorija būtų nurodyta Norvegija, byloje nėra. Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. nurodė, kad jis negali pateikti jokios darbo ar kokios kitos sutarties, kurios pagrindu jis būtų dirbęs Norvegijoje konkretaus privataus asmens naudai. Iš liudytojo L. S. parodymų matyti, kad jie yra neįtikinantys dėl darbo užmokesčio dydžio už Kauno mieste bei Norvegijoje jam sumokėjimo, kadangi jis patvirtino, jog už keturias darbo dienas Kauno mieste jam buvo sumokėta 3400 Eur, kai tuo tarpu už trijų savaičių darbą Norvegijoje, liudytojo teigimu, norvegas jam sumokėjo tik apie 500-700 Eur. Iš liudytojo L. S. parodymų matyti, jog liudytojas akcentavo, kad jam norvegas kas savaitę duodavo apie 100 Eur vertę atitinkančią norvegijos kronų sumą maistui nusipirkti. Be to, vertinant liudytojo parodymus matyti, kad jis negalėjo nurodyti norvego, kurio naudai, liudytojo teigimu, jis dirbo nei vardo nei pavardės, nei kiek tiksliai buvo sutarta sumokėti už jo darbą Norvegijoje bei kiek jam tiksliai norvegas sumokėjo. Liudytojo L. S. parodymus paneigė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P., kuris patvirtino, kad už L. S. darbą norvegas V. P. pravedė L. S. darbo užmokestį, kurį V. P. išmokėjo L. S.. Sprendžiant V. P. kaltės klausimą dėl L. S. darbo Norvegijoje, taip pat atsižvelgiama į tai, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių dėl statybos darbų atlikimo pagrindu atlikinėjo statybos darbus Norvegijoje. V. P. patvirtino, kad ir jis vyksta dirbti tiek į Švediją, tiek ir į Norvegiją. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai 2017 m. buvo siunčiami dirbti į įvairius statybos objektus Norvegijoje.

Iš byloje esančio L. S. pirminio paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad jis patvirtino, kad už darbus, kurie truko 4 dienas ir kuriuos atliko Kauno m., jam buvo sumokėta 1000 Eur. Po to jis išvyko ir apie tris savaites dirbo Norvegijoje. Pinigus mokėjo V. P.. Iš viso gavo 3400 Eur. Ar buvo įdarbintas, nežino. Iš liudytojo A. C. parodymų matyti, kad paprašius darbuotojų pateikti paaiškinimus, L. S. savo ranka parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis verslo liudijimą buvo įsigijęs darbui Kaune ir ten dirbo 4 dienas, už kurias gavo 1000 Eur, o vėliau jis išvažiavo dirbti į Norvegiją, kur dirbo apie tris savaites. Pinigus mokėjo V. P. ir iš viso L. S. gavo 3400 Eur. Iš byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-10 buhalterinės pažymos Nr.1, UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščio matyti, kad bendrovė L. S. už paslaugas 2017-06-18 bankiniu pavedimu Nr. 174 sumokėjo 1000 Eur, 2017-07-05 Nr. 185 sumokėjo 2400 Eur (b. l. 71, 32-37)

Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. L. S. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau L. S. savo parašu patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą. Tai įvertinus, sprendžiant V. P. kaltės klausimą dėl L. S. darbo Norvegijoje aplinkybių bei vertinant visų surinktų įrodymų visumą, L. S. pirminis paaiškinimas pripažįstamas patikimu įrodymu.

Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad L. S. Norvegijoje dirbo statybos darbus UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nepranešta apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios, t. y. Norvegijoje jis dirbo nelegaliai.

Administracinio nusižengimo protokole L. S. nelegalaus darbo laikotarpis nurodytas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki birželio 18d., tačiau tiek iš L. S. pirminio paaiškinimo, tiek iš jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nenurodė tikslių jo darbo pradžios ir pabaigos Norvegijoje datų. Iš jo parodymų matyti, kad jis nurodė, jog kiek prisimena į Norvegiją dirbti išvažiavo 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje ir ten išdirbo apie tris savaites. Kitų patikimų ir objektyvių įrodymų dėl jo darbo laikotarpio Norvegijoje byloje nebuvo surinkta, todėl nenustačius tikslios jo darbo pradžios ir pabaigos Norvegijoje datos, tikslinamas jo kaltinimas, nurodant jog jis Norvegijoje UAB (duomenys neskelbtini) naudai apie tris savaites dirbo nuo 2017 m. gegužės mėnesio pabaigos, tiksli diena nenustatyta, iki 2017 m. birželio mėnesio vidurio, tiksli diena nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. P., būdamas darbdavys ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai pagalbinius statybos darbus UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi jis yra, naudai L. S. ir D. J., nesudaręs su jais darbo sutarčių ir nepranešus apie šių darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios. Tokia V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

V. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant, kad nelegaliai dirbo du asmenys, V. P. skirtina administracinė nuobauda- bauda, nustatant jos dydį, viršijantį ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą- 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18079947638.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.