Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, slaugo neįgalią sugyventinė J. R., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. S. 2023 m. sausio 31 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia vieną kartą delnu sudavė į pakaušio sritį savo mažamečiui sūnui L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 25-erius metus su J. R. yra sugyventiniai, gyvena socialiniame būste, (duomenys neskelbtini). Su sugyventine J. turi penkis vaikus, iš jų yra du nepilnamečiai, kurie kartu su jais gyvena. Vienas jų yra L. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo sūnus L. gabus mokslams, turi galvą, tačiau paskutiniais metais, labai pasikeitė jo elgesys, blogąja prasme. Iš mokytojos pradėjo dažniau gauti nusiskundimų dėl to, kad sūnus L. nesimoko, praleidinėja pamokas, kabinėjasi ir muša kitus mokinius. Paskutiniu metu jį nuolat dėl nedrausmingo sūnaus L. elgesio į mokyklą kviesdavosi direktorius, socialinė darbuotoja. Su sūnumi L. ir gražiuoju, ir piktuoju kalbėjosi dėl jo blogo elgesio, tačiau jis išvadų nepadarė, jo elgesys nesikeitė. Įtarime nurodytą dieną, t.y. 2023 m. sausio 31 d., eilinį kartą vyko į (duomenys neskelbtini), aiškintis direktoriui, socialinei darbuotojai dėl sūnaus L. nederamo elgesio. Vėl išklausė, kad jo sūnus L. muša kitus moksleivius. Pas direktorių buvo susirinkę tų moksleivių tėvai, kurie piktinosi jo sūnaus elgesiu, jam juos išklausant, buvo labai nemalonu ir gėda, todėl iš mokyklos namo grįžo labai piktas. Po pietų, įtarime nurodytu laiku, jis kambaryje radęs savo sūnų L. S., pradėjo su juo griežtai kalbėtis, aiškinti kaip nedera elgtis. L. jo nesiklausė, atsišnekinėjo, nerodė jam kaip tėvui visiškai jokios pagarbos, todėl jis nesusitvardė ir jam vieną kartą sudavė delnu per pakaušį. Tiki, kad dėl to jo sūnui L. skaudėjo, todėl prisipažįsta visiškai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad vaiką reikia auklėti ne fizinėmis bausmėmis, o su juo kalbėtis. Kaip ir sakė, jis yra vienintelis suaugęs asmuo šeimoje, kuris rūpinasi viskuo, todėl galbūt ir trūksta laiko pasikalbėti su sūnumi, jo išklausyti. Ateityje tikrai daugiau taip nesielgs. Kambaryje, kuomet smurtavo prieš sūnų L., buvo su juo tik dviese. Kitame kambaryje, už plonų sienų, buvo sugyventinė J., mano, ji viską girdėjo ir suprato, kas įvyko. Pašo jo neiškeldinti ir neskirti kardomosios priemonės gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kadangi jis vienintelis šeimoje rūpinasi visa kuo, pradedant namų ruoša, vaikų rūpinimusi, jų vežiojimu į med. įstaigas ir pan., baigiant ūkio darbais. Jo sugyventinė J. R. apie šešerius metu visiškai nevaikšto, ji nevaldo kojų, jų namai nepritaikyti, kad J. su neįgaliojo vežimėliu galėtų juose darbuotis, todėl ji nuolatos guli ant lovos. Sugyventinei J. R. nustatytas 20% darbingumas (b. l. 92-94).

3. Nukentėjusysis L. S. parodė, kad jo su tėčiu O. S. santykiai yra geri, jis tėtį O. myli. Jam policijos pareigūnė paaiškino, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narius, šiuo atveju tėtį O. S., apie tai, kad jis prieš jį smurtavo. Jis atsisako duoti apie tėtį O. parodymus, tik patikslina, kad ką pasakė mokyklos socialinei darbuotojai - buvo tiesa. Jis nenori pasakoti apie tą įvykį, nes jam nemalonu tai prisiminti. Jam nebuvo darytas joks poveikis dėl šios apklausos, niekas su juo nekalbėjo ir nesakė, ką sakyti apklausoje (b. l. 76-79).

4. Liudytoja J. R. parodė, kad jai yra išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus apie savo šeimos narius, tačiau ji parodymus duoti sutinka ir atsakys į visus klausimus. L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. O. S. yra jo tėvas ir jos sugyventinis. Jie gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus L. yra sunkaus charakterio, jos ir sugyventinio O. dažnai neklauso, turi psichologinių problemų, todėl reguliariai lankosi pas Raseinių Psichikos sveikatos centro gydytojus. Sūnus L. mokosi (duomenys neskelbtini) 4-oje klasėje, tačiau dėl savo blogo elgesio su kitais mokiniais mokyklos direktoriaus įsakymu šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu ir mokykloje nesilanko. 2023 metų sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje (tikslios datos neatsimena), kai L. mokyklą dar lankė, sugyventinis O. S. gavo kvietimą atvykti į mokyklą dėl netinkamo L. elgesio. Namo jie grįžo jau po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, bet dar buvo šviesu. Būdama savo kambaryje ir gulėdama lovoje (dėl negalios vaikščioti negali), išgirdo už sienos esančiame kambaryje besibarančius L. ir O. S.. Netrukus išgirdo pliaukštelėjimą ir L. sušunkant "Ai". Po to barnis nurimo. Netrukus atėjęs L. pasakė, kad tėvas vieną kartą rankos delnu jam sudavė į galvos pakaušį ir jam dėl to skaudėjo. Kai po to kalbėjosi su O. S., šis patvirtino, kad tikrai L. vieną kartą rankos delnu sudavė į pakaušį, nes L. su juo ginčijosi, neklausė ir jis supykęs nesusivaldė. Po šio įvykio su sūnumi L. jokių konfliktų nebuvo, tačiau 2023 m. vasario 10 d. L. netikėtai pabėgo iš namų. Jie jo pasigedo apie 11 val. L. namo mokykliniu autobusiuku grįžo apie 15 val. ir sakė, buvęs savo mokykloje (duomenys neskelbtini), nes norėjo kitų mokinių atsiprašyti už savo elgesį ir paminėjo, kad mokyklos socialinei pedagogei papasakojo, kad sugyventinis O. S. jį muša. 2023 m. vasario 13 d., tarp 16 val. ir 17 val., į jų namus netikėtai atvyko dvi Raseinių Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, kurias pažįsta tik iš matymo ir sūnų L. išsivežė pasakiusios, kad prieš jį namuose smurtaujama, todėl jis bus apgyvendintas pas laikinąją globėją. Kur šiuo metu gyvena L., jai nežinoma (b. l. 48-51).

5. 2023 m. vasario 14 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Sodybos kiemas neasfaltuotas, teritorija neaptverta, vaizdo kameromis nestebima. Jos kieme yra senas medinis vieno aukšto su palėpe gyvenamasis namas, du seni mediniai ūkinės paskirties pastatai (daržinės ir lauko virtuvės tipo), medinio rėmo šiltnamis ir šulinys. Pro medines namo lauko duris patenkama į namo prieangį. Šios patalpos dešinėje pusėje yra baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į vonios ir WC patalpas. Pro kairėje pusėje esančias žaliai dažytas medines duris patenkama į virtuvę, kuri apstatyta įvairiais virtuviniais baldais ir buitine technika. Virtuvės dešinėje pusėje, prie sienos, įrengta geltonai dažyta koklinė krosnis. Per virtuvę einant tiesiai, pro sienoje įrengtą arką patenkama į nedidelį miegamąjį kambarį, kuriame stovi dvigulė lova ir sekcija. Iš virtuvės pro dešinėje pusėje, šalia krosnies, esančią durų angą patenkama į dar vieną gyvenamąjį kambarį, kuriame prie sienų stovi dvi viengulės lovos, rašomasis stalas, dvi drabužių spintos, šaldytuvas su ant jo užkelta mikrobangų krosnele, ir šaldiklis. Iš šio kambario, pro jo artimajame dešiniajame kampe esančias medines duris patenkama į dar vieną nedidelį gyvenamąjį kambarį, kuriame stovi nedidelė vaikiška lova, medinė drabužių spinta, rudos spalvos rašomasis stalas ir kėdė su atlošu. Ant artimosios, kairėje durų pusėje esančios, sienos pakabintas LCD televizorius. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, tyrimui reikšmingų daiktų (objektų) nerasta ir nepaimta (b. l.16-28).

6. 2023 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G409/2023(02) nurodyta, kad L. S. medikai nustatė vienintelę kraujosruvą kairės šlaunies srityje. Ši 1 cm skersmens kraujosruva išsivystė nuo vieno kieto, turinčio ribotą paviršių daikto poveikio ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš turimų medicininių duomenų negalima spręsti nei apie kraujosruvos padarymo laiką, nei tikslesnį traumos mechanizmą. Diagnozuoti išplitę kūne niežai laikytini aiškiu vaiko nepriežiūros požymiu (b. l. 38-40).

7. 2023 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. D2 "Dėl informacijos" pateikta informacija apie L. S. (b. l. 118-123).

Motyvuojamoji dalis

8. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tokią veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

9. Įrodyta, kad O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis tyčia vieną kartą delnu sudavė į pakaušio sritį savo mažamečiui sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą.

10. Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Prokurorė siūlo O. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 90 parų areštą, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 dalimi. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant O. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

12. Teismas, skirdamas O. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, buvęs teistas, teistumas išnykęs (b. l. 100-102), administracine tvarka nebaustas (b. l. 103-104), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, slaugo neįgalų asmenį (b. l. 105, 106-108), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme, areštu jo vykdymą atidedant, ir jos dydžiu sutinka (b. l. 114, 115-117).

13. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam O. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkami. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

14. Kaltinamajam O. S. skirtina arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. O. S. buvęs teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad O. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės ir taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą. O. S. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Iki bausmės vykdymo pradžios O. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.