- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-895-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02203-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-49-736/2015 pagal ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį dėl to paties dalyko (institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2015 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Prašyme nurodė, kad ji nuo 2014 m. vasario 20 d. yra išvykusi gyventi ir dirbti į Airiją, į Lietuvą grįžta kas kelis mėnesius trumpų atostogų. Dėl ūmaus atsakovo būdo, neleidimo vaikams bendrauti su ja, yra priversta su jais bendrauti Skype programa ar telefonu. Šiuo metu, vykstant ginčui dėl visų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ji neturi galimybių laisvai bendrauti su vaikais, nes atsakovas trukdo su jais matytis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų O. M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su ieškove bei dalyvavimą jų auklėjime iki galutinio teismo sprendimo priėmimo: 1) ieškovė kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su savo vaikais telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydama jų režimo, jų ugdymo programos ar ugdymo priemonių ne vėliau kaip iki 22 val. pagal vaikų gyvenamosios vietos šalies laiką. Atsakovas neturi trukdyti vaikams tuo metu bendrauti su ieškove; 2) vaikų pavasario atostogų (nuo 2015-03-30 iki 2015-04-03), G. papildomų atostogų (nuo 2015-02-16 iki 2015-02-20 ir nuo 2015-04-06 iki 2015-04-10) ieškovė praleidžia kartu su vaikais jos namuose Airijoje arba Lietuvoje pagal galimybes ir bendrą tėvų susitarimą. Vaikų išvykimu ir grįžimu į atsakovo namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų pas kurį tuo metu bus jų vaikai; 3) vaikų vasaros atostogų metu du kalendorinius mėnesius be pertraukos ieškovė praleidžia kartu su vaikais, kuriuos atostogų išvakarėse pristato į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą atsakovas ar kitas vaikus lydintis asmuo, ir paima vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos iki 18 val. paskutinę atostogų dieną. Vaikų vasaros atostogos numatomos laisvu nuo vaikų užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigoje laiku, jų pradžios ir pabaigos datą abu tėvai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios suderina telefonu ir raštu. Vaikų kelionės išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis. Vaikams esant pas ieškovę užsienyje, užtikrinamas atsakovo bendravimas telefonu su jais; 4) esant atvejui, kada yra objektyvios ir pagrįstos priežastys dėl šalių negalėjimo bendrauti su vaikais, tėvas ir motina derina kito susitikimo datą. Konstatavo, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus lygios, vaiko teisė yra žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, vaikas turi teisę gyventi ir bendrauti su tėvais nepriklausomai nuo jų gyvenimo kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnis). Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarauja vaikų interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad su nutartimi nesutinka iš dalies.
Nutartis priimta rašytinio proceso tvarka. Apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis nebuvo informuotas, todėl negalėjo teismui pateikti savo motyvų.
Neteisingos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis visas pavasario ir vasaros atostogas vaikai praleis su atsakove (2 ir 3 punktai). Tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, tėvų lygybės principus, diskriminuoja. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas turi tokias pačias teises auklėti vaikus kaip ir ieškovė, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė su vaikais bendrauti ir jų atostogų metu. Nurodo, kad 2015 m. sausio mėnesį ieškovei viešint Lietuvoje, ieškovė keletui dienų pasiėmė jauniausią dukrą, kitų vaikų neėmė ir neprašė.
Nepagrįstai įpareigota lygiomis dalimis su ieškove padengti vaikų kelionės išlaidas. Nevertęs ieškovės išvykti gyventi toli nuo namų, ji savo noru pasirinko gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, todėl neprivalo jos išlaikyti materialiai. Ieškovė prie dviejų vyresnių vaikų išlaikymo beveik vienerius metus, o prie jauniausios dukters išlaikymo daugiau kaip pusę metų visiškai neprisidėjo, per nurodytą laiką jokio išlaikymo vaikams neteikė. Jeigu ieškovė pageidauja, kad vaikai dalį atostogų praleistų su ja, pati privalo padengti jų kelionės išlaidas. Teigia netrukdantis ieškovei bendrauti su vaikais Lietuvoje. 2015 metų sausio mėnesį neprieštaravo, kad jauniausioji dukra keletą dienų neitų į mokyklą ir pabūtų su ieškove, kol ji buvo Lietuvoje.
Nepagrįstai įpareigotas atsakovas ar kitas lydintis asmuo atostogų išvakarėse pristatyti vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą Airijoje ir paimti iš jos vaikus iki 18 val. paskutinę atostogų dieną. Nesupranta, kodėl privalo vykti į Airiją, kad nuvežtų ir pasiimtų vaikus iš ieškovės, neaišku, kas padengtų atsakovo kelionės išlaidas. Taip pat neteisinga vaikus leisti paimti paskutinę atostogų dieną iki 18 val., tuomet vaikai namo grįžtų tik naktį arba kitos dienos rytą, nespėtų pasiruošti mokyklai. Teismas neįsigilino į problemos rimtumą, automatiškai patenkino visus ieškovės surašytus prašymus.
Prašo panaikinti nutarties dalį, kuria nustatoma laikina ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka atostogų metu, vaikų nuvykimas pas ieškovę ir grįžimas, kelionės išlaidų padengimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo nesutikimo priežastys prasilenkia su teisingumo, sąžiningumo, tėvų lygybės principais. Nesutinka, kad atsakovas apie ieškovės prašymą nebuvo informuotas, kadangi teismo posėdžio metu šalys siekė taikaus susitarimo, aptarė galimybes, kaip vaikai galėtų vykti pas ieškovę ir atgal į Lietuvą, o nepavykus susitarti nurodžiusi, kad teiks prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo. Nesutinka, kad atsakovas ieškovei leidžia laisvai bendrauti su vaikais. Lietuvoje atsakovas persekioja ieškovę, ji dėl to patiria psichologinį smurtą, patyčias ir pažeminimą, be kitų žmonių pagalbos vaikų iš namų pasiimti negali, tai žino Vaiko teisių apsaugos skyrius, policijos pareigūnai. Nurodo, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovas tiek daug rūpesčio vaikams nerodė, auklėjimu, priežiūra rūpinosi tik ieškovė. Atsakovas yra ūkininkas, vasara yra pagrindinis jo darbo laikas, vaikams laisvo laiko neturi. Tėvams gyvenant skyrium, vienas iš tėvų, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Atsakovo veiksmai prieštarauja vaikų interesams, vilkina teismo procesą, siekia, kad vaikai nesimatytų su ieškove net minimaliai. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovė neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovė nuolat siunčia vaikams siuntinius, drabužius, duoda lėšų, veda pas gydytojus. Tuo tarpu atsakovas yra netvarkingas, apsileidęs, namuose nėra jokių higienos sąlygų. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad vaikų bendravimui su ieškove kelionės išlaidų našta bus perkelta jam. Nutartyje nurodyta, kad vaikų kelionės išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis. Ieškovė, atvykusi į Lietuvą, priversta nuomotis būstą, dėl ko patiria didelių išlaidų. Teismas jos prašymą sprendė, išimtinai atsižvelgdamas į šalių vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos ieškovės bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė motyvuodamas tuo, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, kad vaikai turi teisę gyventi ir bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šie principai pritaikyti deklaratyviai bei kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami šalių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymui.
Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugant vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, privalo įvertinti ne tik vaikų interesus, bet atsižvelgti ir į šalių interesus, inter alia į atsakovo, vaikų tėvo, su kuriuo vaikai gyvena dabar, poziciją šiuo klausimu. Nors nurodomo pobūdžio laikinąja apsauga teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, o tik imasi prevencinių priemonių apsaugoti vaikų interesus iki teismo sprendimo priėmimo, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą tokią nutartį motyvuoti, įvertinant konkrečias laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą apie nepagrįstai atsakovui priskirtą pareigą apmokėti vaikų kelionės išlaidas. Skundžiama nutartimi nustatyta, kad šias išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis, tačiau apeliantas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad, įtvirtinant teisę visas pavasario ir vasaros atostogas vaikams praleisti tik su ieškove, tokia teisė nepagrįstai (nemotyvuotai) yra atimama iš atsakovo. Sutiktina su apeliantu, kad vaikus leisti paimti paskutinę atostogų dieną iki 18 val. yra neteisinga, nes vaikai namo grįžtų tik naktį arba kitos dienos rytą ir nespėtų pasiruošti mokyklai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mokyklinio amžiaus vaikų grąžinimas į nuolatinę gyvenamą vietą iš ieškovės gyvenamosios vietos (Airijos) 18 val. paskutinę atostogų dieną yra pernelyg vėlyvas, pažeidžiantis vaiko interesą turėti pakankamai laiko pasirengti naujai veiklos savaitei, neatitinkantis vaikų dienos režimo poreikių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatyta pareiga vaikų atostogų išvakarėse pristatyti ir paimti vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos juos lydinčiam trečiajam asmeniui, nesančiam nagrinėjamos bylos dalyviu. Draudimą teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvaujanti byloje asmenų teisių ar pareigų įtvirtina CPK 266 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, vaikų atostogų pradžios ir pabaigos derinimas telefonu ir raštu gali būti ne tik perteklinis, bet ir apsunkinantis nutarties įvykdymą įpareigojimas. Ta ginčijamos laikinos bendravimo tvarkos dalis, kuria nustatyta, kad esant objektyvioms ir pagrįstoms priežastims, dėl kurių šalys negali bendrauti su vaikais, jos derina kito susitikimo datą, gali turėti įtakos teismo nutartimi įtvirtintos ieškovės teisės ir pareigos bendrauti su vaikais įgyvendinimui (gali kilti ginčas ir dėl priežasčių pobūdžio, ir dėl datos).
Nurodyti apeliacine tvarka vertinamos nutarties trūkumai leidžia daryti išvadą, kad ji buvo priimta, neatsižvelgiant nei į vaikų, nei į jų tėvo interesus. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio nagrinėjimą prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, pirmosios dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties neteisėtumo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas su vaikų interesais susijęs klausimas, sutiktina su apelianto argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėjo būti išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, išklausius šalis ir išsiaiškinus visus teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Ginčo klausimą išsprendus rašytinio proceso tvarka susidarė situacija, kai nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, tačiau, jei atskirasis skundas būtų patenkintas jame nurodomu būdu, ieškovės prašymas dėl bendravimo susitinkant turėtų būti atmestas, o tai pažeistų vaikų interesus matytis su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, apeliacine tvarka vertinama nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.