Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui (ei) A. M. ir jos atstovui (ei) adv. G. Armanavičiui, Institucijos atstovui (ei) R. R., neatvykus atsakovui (ei) H. U., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui H. U. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, susijusių su tėvystės nustatymu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠAVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaudamasi LR CK 3.146 - 3.148 str., CPK 135 str., 387 str., CPK 3.192 str., 3.169 str., 3.170 str. ieškovė teismo prašo:

1. Paskirti DNR ekspertizę nustatyti ar H. U., gim. (duomenys neskelbtini) yra L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

2. Pripažinti, kad H. U. a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės dukters L. M., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, tėvas; nustatyti, kad L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) yra H. U. vaikas.

3. Priteisti iš atsakovo H. U. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. M., po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

4. Priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo jo gimimo dienos iki dabar 2 000 (du tūkstančius) Eur.

5. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos motina A. M..

6. Nustatyti tokią blaivaus H. U. bendravimo su vaiku L. M. tvarką: vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 16 val. iki 18 val. ieškovės namuose.

7. Įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus apie jo šeimos sudėtį, turtą ir pajamas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu, jog byloje būtų paskirta DNR ekspertizė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Teismas išklausęs kitų bylos dalyvių nuomonę, nusprendė bylą toliau nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Teismas tenkino ieškovės prašymą, esant atsakovo sutikimui ir 2020-08-06 paskyrė byloje DNR ekspertizę.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Ieškovės A. M. šeima Skyriui yra žinoma, 2019 m. balandžio 17 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, t. y. ieškovė pagimdė dukrą L., būdama nepilnamete. Nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. kovo 20 d. ieškovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Administracinio, baudžiamojo ar kt. poveikio priemonės nebuvo taikomos.

Ieškovė A. M. ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti H. U. jos dukters L. M. tėvu, priteisti iš atsakovo H. U. 150 Eur išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo dukters gimimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos - 2 000 Eur, nustatyti dukters L. M. gyvenamąją vietą su ieškove A. M., nustatyti bendravimo su vaiku tvarką - vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 16 iki 18 vai. ieškovės namuose.

Dėl tėvystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželiol4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra A. M., duomenų apie tėvą - nėra. Ieškovė teigia, kad atsakovas H. U. yra L. M. biologinis tėvas, su kuriuo ji susipažino 2018 m. balandžio mėnesį, o nuo 2018 m. gegužės mėnesio pradėjo kartu gyventi ir intymiai bendrauti, iki 2018 m. spalio mėnesio vedė bendrą ūkį.

Pažymėtina, jog tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Skyriaus vertinimu, atlikus DNR ekspertizę, pastarosios išvados bus laikomas objektyviu įrodymu, kuriuo vadovaujantis bus patvirtinta arba paneigta aplinkybė, jog H. U. yra/nėra L. M. tėvas. Manome, kad ieškinio reikalavimas paskirti DNR ekspertizę - yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

Galutinę išvadą dėl ieškinio reikalavimo - pripažinti H. U. L. M. tėvu, Skyrius pateiks po DNR ekspertizės išvados gavimo ir įrodymų visumos ištyrimo.

Dėl nepilnametės L. M. gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 straipsnis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 d.).

Ieškovė ieškinyje prašo dukters L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. M..

Nuvykus ieškovės gyvenamuoju adresu - Daugelių g. 70 - 42, Kuršėnai, Šiaulių rajonas, nustatyta, kad ieškovė kartu su savo dukra L. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute. Gyvenamasis būstas su visais patogumais: yra vandentiekis, karštas vanduo, tualetas, vonia. Būstas apšildomas centralizuotai. Dukrą L. nuo pat gimimo augina ir prižiūri jos mama, vaiką su mama sieja glaudus emocinis ryšys.

Skyriaus vertinimu, nepilnametės dukters L. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam vaikui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama, atitinka vaiko interesus. Skyrius neturi jokių duomenų apie tai, jog ieškovė turi žalingų įpročių ar netinkamai vykdo motinos pareigas, kad naudotų motinos valdžią priešingai vaiko interesams, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, jam yra nesaugi, neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi.

Dėl nepilnametės ir jos tėvo bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio norma numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 d.).Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (4 d.).

Ieškinyje ieškovė A. M. prašo nustatyti dukros L. ir jos tėvo H. U. bendravimo tvarką - vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 16 vai. iki 18 vai. ieškovės namuose.

L. M. šiuo metu yra metų ir trijų mėnesių amžiaus, todėl ieškovė pagrįstai prašo nustatyti dukters L. ir tėvo bendravimo tvarką ieškovės namuose.

Skyriaus vertinimu, ieškinyje aptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Ieškovė A. M. šiuo metu nedirba - augina dukrą L., mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 404,82 Eur (160,29 Eur išmoka vaikui, 234 Eur išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir 10,53 Eur stipendija). Kilnojamojo (transporto priemonių) ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo pat dukters L. gimimo. Dukrai L. be įprastinių išlaidų, reikalingos ir papildomos išlaidos, susijusios su vaiko odos problemomis. Dukrai L. reikia naudoti firmos „Uriage“ (būtent šios firmos) kremą bei prausiklį, kurie kainuoja brangiai. Pažymėtina, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį auklėjant, ugdant, lavinant. Be to, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda.

Sodros registro duomenimis atsakovas H. U. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovas yra sveikas ir darbingas, neįgalumas nenustatytas, specialiųjų poreikių neturi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 150 Eur, t. y. mažesnį nei 1 MMA išlaikymą šalių nepilnametei dukrai.

Skyrius, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (425-445 Eur), į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė dukters priežiūros ir rūpinimosi ja našta, vertina, jog nepilnametei L. M. prašomas priteisti išlaikymas atitinka dukters poreikius ir teisėtus interesus, yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, todėl priteistinas iš atsakovo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas H. U. išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia nuo pat jos gimimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 14 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos, sudaro 2 000 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas neviršija CK 3.200 straipsnyje nurodyto 3 metų termino, todėl Skyriaus vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo H. U. 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad skyriaus nuomonė kuri pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Tuo pačiu pripažino, kad ieškovės prašymas dėl dukrai skirto išlaikymo yra kuklus ir ne visai atitinkantis vaiko poreikius ateityje.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad LR CK reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų pareigų nėra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados įrodančios giminystės ryšį) arba įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas), taip pat ir kiti įrodymai. Ieškovė teismui pateikė 2020-08-06 medicininio laboratorinio DNR ištyrimo rezultatus, ekspertizės aktą, kuris patvirtina, kad atsakovas su > 99.99 proc. tikimybe yra biologinis L. M. tėvas, o atsakovas šio fakto irgi neginčijo, tai yra laikytina, jog šios ekspertizės išvados jis paneigti negali (67-68 b. l.). Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo šiuo atveju patvirtina ne tik atliktos medicininės ekspertizės išvadą, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (ieškovės paaiškinimai), todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl jo pripažinimo L. M. tėvu yra pagrįstas ir jis tenkintinas visiškai (LR CK 3.148 str., 3.161 str. 2 d.). .).

Atsižvelgiant į paminėtą teismas konstatuoja, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo H. U. dukra, o jis jos tėvas. Taip pat vaiko gimimo įraše grafoje ,,tėvas“ turi būti padarytas įrašas - H. U. (5 b. l.). Šį paminėtą teisinį faktą teismas laiko nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str.).

Kadangi atsakovas nepateikė į bylą atsiliepimo su savo atsikirtimais, tačiau teismas dėl to žemiau pasisako, atsižvelgiant ir į kitus ieškovės ieškinio reikalavimus, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad L. M. yra H. U. ir A. M. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-2 b. l.). A. M. šiuo metu mokosi ir gauna tik išmokas iš valstybės už vaiką ir mokslo stipendiją (10, 14-15 b. l.). Ieškovei ir jos vaikui, atsižvelgiant į šeimos pajamas nėra mokoma socialinė pašalpa (15 b. l.). Atsakovas pastaruoju metu pradėjo dirbti, tačiau ieškovės teigimu kokias jis gauna pajamas, jai nėra žinoma. Šiuo metu atsakovui LR nėra mokomos ir jokios socialinės išmokos (59 b. l.). Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį LR nėra mokoma ir socialinė pašalpa.

Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukrą, nors dabar jai dar padeda ir jos artimieji (sesuo). Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo atsiliepimo nepateikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukros išlaikymui teikti jai reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui reikalingų išmokų, privalo vykdyti nuolat, o taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama nuolat.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (7 b. l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (7 b. l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukros išlaikymo sumą (7 b. l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai ar rekomenduojami kremai, prausikliai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje (7 b. l.).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Ieškovė su vaiku kol kas gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau ir šiuo atveju ji patiria anksčiau nurodytas išlaidas. Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas iki šiol dėl nepateisinamų priežasčių neteikė ir neteikia dukros išlaikymui reikalingos net minimalios paramos. Tačiau teismas atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tik iš dalies sutinka su ieškovės nurodytu mėnesinės išmokos dydžiu po 150,00 Eur skirtu dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukra, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti dukrai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia dukrai reikalingo išlaikymo. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 607 eurų (iki mokesčių) (LRV 2019-07-03 nutarimas Nr. 669).

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko seneliams, tetoms), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto penkiasdešimties eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas tėra tik iš dalies atitinkantis vaiko poreikius ir visiškai nebloginantis atsakovo padėties. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą ir ne tuomet kai pradėjo dirbti, bei nesiekti, kad jo dukros išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia aplinkybe irgi nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu pradėjo dirbti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės toliau dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatomas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę. Anksčiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-06-23) (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., vaiko gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti gera valia. Todėl atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus ir į byloje nustatytas faktines aplinkybes iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 200,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas kiekvieną mėnesį.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukros L. M. išlaikymui tėvo H. U. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad L. M. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukros L. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. M., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukros gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo H. U. priteistinas nepilnamečiam vaikui L. M. ir išlaikymo įsiskolinimas po 150 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020-06-22 įskaitytinai, iš viso - 2 140 Eur, teismui atlikus jo perskaičiavimą (CK 3. 200 str.).

Taip pat tenkintinas ir ieškovės pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui nekliudomai bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo (CPK 376 str. 3 d.).

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto L. M. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra H. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. balandžio 16 d. vaiko gimimo įraše Nr. 117 skiltyje „tėvas“ įrašyti „H. U.“.

2. Priteisti iš atsakovo H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiam vaikui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų), pradedant mokėti nuo 2020-06-23 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiam vaikui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 140,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020-06-22 įskaitytinai.

4. Paskirti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokamas pinigines lėšas.

5. Nustatyti L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

6. Nustatyti, kad H. U. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. M. bei dalyvauti jos auklėjime.

Nustatyti atsakovo bendravimo su dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), sekančią tvarką: atsakovas H. U. bendraudamas su vaiku per vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, neturi teisės pasiimti dukros L. pas save ilgesniam laikotarpiui su nakvyne, tačiau bendrauja ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę (trečiadieniais) nuo 16 val. iki 18 val. dalyvaujant vaiko motinai ieškovei A. M.. Pasibaigus šiam vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę kas ketvirtą savaitgalį pasiimti dukrą penktadienį iš lopšelio (darželio) ar iš vaiko gyvenamosios vietos ir su juo praleidžiant laiką iki sekmadienio 18 val., ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, prieš tai iš anksto viską suderinant su vaiko motina.

7. Priteisti iš atsakovo H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 769,22 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 22 ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas byloje ir 285,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) ekspertizės išlaidų atlyginimui, iš viso: 1 054,22 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus 22 ct).

8. Priteisti iš atsakovo H. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 118,20 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 100,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą) iš viso: 218,20 Eur (du šimtus aštuoniolika eurus 20 ct).

9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. M. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.