- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 1-543-88/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01918-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Virbalas
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Kaltinamasis
- V. O.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. O., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. O. terorizavo žmogų, o būtent:
jis laikotarpyje nuo 2010-09-05 apie 11 val. 20 min. iki 2010-11-29 12 val. 53 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sistemingai baugino nukentėjusiąją S. M. naudodamas psichinę prievartą, t.y. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)išsiuntė nukentėjusiajai S. M. grasinančio pobūdžio žinutes – 2010-10-13 23.07 val. „tavo gyvenimas baigės“, 2010-10-24 09.20 val. „Aš tave užmušiu jeigu su kuo pamatysiu nušausiu suka“, 2010-10-31 18.32 val. „Aš tave suplėšysiu“, 2010-11-01 09.27 val. „Tau bus chana aš pamokėsiu pinigų“, 2010-11-04 07.24 val. „Aš tave, suka, jeigu pagausiu lauke liūdnai tau bus“, 2010-11-05 09.14 val. „Aš kalėjime atsėdėsiu, o tave užmuš“, 2010-11-16 20.49 val. „mažai gavai dar gausi“, 2010-11-28 12.06 val. „Vis tiek aš tave sudaužysiu šiandien“,
be to, tęsdamas nusikalstamą veiką terorizavo nukentėjusiąją S. M., t.y. 2010-10-17 apie 11.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, S. M. išėjus iš namų, priėjo prie jos, ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei pasakęs „Tau vis tiek baigsis liūdnai, aš tau dar padarysiu, sudaužysiu, suplėšysiu, aš nuo tavęs vis tiek neatstosiu“ ėmė tampyti už rankos, o nukentėjusiajai paprašius ją paleisti, sudavė smūgį į ranką ties žastu, nukentėjusiajai paprašius pasitraukti, jis sudavė dar vieną smūgį į ranką ties žastu bei pasakęs „tai dar ne pabaiga, aš dar padarysiu“ stūmė ją keletą kartų jos ėjimo kryptimi bei dalį kelio ėjo paskui nukentėjusiąją,
be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, terorizavo nukentėjusiąją S. M., t.y. 2010-11-26 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmajame aukšte, Vilniuje, laukė nukentėjusiosios, o pastarajai išėjus iš lifto, užtvėrė jai kelią neleisdamas išeiti, į telefono aparatą sakydamas „Atvažiuokit greičiau“, stūmė nukentėjusiąją link sienos, sudavė smūgį į ranką.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str. 2 d.
Apklaustas teisiamajame posėdyje V. O. kaltę pripažino pilnai ir prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad jis taip elgėsi ir persekiojo S. Tačiau taip elgėsi iš meilės. Dabar jis jau taip nesielgia. Kada tiksliai jis išsiskyrė su S. – jau nurodyti negali, neprisimena, tai buvo galimai 2010 metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Kai S. jam pasakė išsikraustyti iš jos namų, jis susirado kur gyventi ir po kurio laiko išsikraustė. Geranoriškai iš S. namų jis vis neišsikeldavo, vis tikėdavosi dar su ja susitaikyti, tačiau kai S. pasikvietė savo tėvą, kuris taip pat paprašė jo išsikelti, jam vis dėlto teko iš jos namų išsikraustyti. Kai jis išsikraustė iš S. buto, pradėjo išgėrinėti alkoholinių gėrimų. Išgėręs dažnai rašydavo jai sms trumpąsias žinutes. Tačiau žinutes rašydavo ir tuomet, kai būdavo neišgėręs. Rašydavo įvairiu paros metu – ryte, vakare, tiesiog kai sugalvodavo. Žinutėse rašydavo keiksmažodžius, necenzūriniais žodžiais vadindavo S., taip pat jai grasindavo, teigdavo, kad ją užmuš, suplėšys. Taip rašydamas norėjo įbauginti S.. Žinutėse S. vadindavo „Suka“, taip pat „kurva“, nes norėjo ją įžeisti. Sms žinutes rašydavo iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Jis prisipažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytas sms žinutes rašė jis, kaip jau minėjo, norėdamas S. įbauginti. Yra keletą kartų laukęs S. prie jos namų. Laukė, nes norėjo su ja pakalbėti. Kiek kartų jis jos laukdavo prie jos namų, nurodyti negali, nes neprisimena. Jis specialiai stovėdavo prie jos namų – laukdamas kol ji iš kur nors pareis ar išeis iš namų. Jis prisipažįsta, kad 2010-10-17 apie 11.30 val jis laukė S. prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini). Kai S. išėjo iš namų, jis priėjo prie jos, suėmė ranka už striukės. Tai padarė, kad ji sustotų ir kalbėtųsi su juo, nes ji nesustojo, ėjo tolyn nuo jo. Jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, teigė, kad ją sumuš, kad nuo jos neatstos. Galimai sudavė jai į ranką, tačiau to tiksliai neprisimena. Prisimena, kad ją pastūmė. S. sakė, kad jai skauda ranką ir prašė nelįsti prie jos. Tuomet jis ją paleido, tačiau ėjo dar paskui ją. Prisipažįsta, kad 2010 m. lapkričio 26 apie 19.30 val. jis S. laukė jos namo laiptinėje. Pamatęs S. išlipančią iš lifto, užstojo jai kelią, neleisdamas jai įeiti į butą. Galimai jis ją minėtą dieną įžeidinėjo ir grasino ją sumušti, tačiau to neprisimena. Prisimena, kad į savo telefoną jis pasakė, kad „atvažiuotų greičiau“, tačiau jis nieko nelaukė, taip pasielgė, kad pagąsdintų S., kad ji manytų, kad atvažiuos kas nors iš jo draugų. S. išsigando. Ji prašė jo, kad ją paleistų. Ar jis tą dieną mušė S., neprisimena. Nurodė, kad kai išsiskyrė su S. yra ją mušęs. Mušė per veidą, bet kada tai buvo nurodyti negali, neprisimena. Tai buvo kažkurį kartą, kai jis jos laukė prie jos namų. Taip pat tampydavo ją paėmęs už rankos, stumdydavo. Dabar supranta, kad elgėsi netinkamai, kad be jokios priežasties grasino ir gąsdino S. M.. Dabar dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi (b.l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. O. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2010-10-17 apie 10.30 val. į savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) gavo trumpąją žinutę, nuo buvusio sugyventinio V. O. gim. (duomenys neskelbtini) iš jo telefono numerio (duomenys neskelbtini) „Sluxa jei tu namie geriau neišeik“. Apie 11.30 ji išėjo iš buto, išėjus iš laiptinės ir paėjus link (duomenys neskelbtini) namo šaligatviu, šalia gatvės, prie jos priėjo V. Pamatė, kad V. atėjo nuo parduotuvės „Maxima“ Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Priėjęs V. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasindamas pasakė „Tau vis tiek baigsis liūdnai, aš tau dar padarysiu, sudaužysiu, suplėšysiu, aš nuo tavęs vis tiek neatstosiu“. Ji nekreipė dėmesio ir su juo nebendravo ir ėjo toliau. V. ėjo šalia jos ir pradėjo tampyti už rankos sugriebdamas striukę, paprašius paleisti, sudavė ranka į kairį rankos žastą ties pečiu. Paklausus ką jis daro ir paprašius pasitraukti, dar kartą sudavė į tą pačią vietą. Suduodamas smūgius pasakė, kad kai sutiks kitur dar jai padarys, tai dar ne pabaiga. Tuomet ji apsisuko ir ėjo atgal link savo namo, o V. pagriebė už rūbų apsuko ir stūmė eiti į tą pačią pusę kur ėjo prieš tai. Stūmė keletą kartų abiem rankom, tačiau ji apsisuko ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Einant namo, V. dalį kelio ėjo paskui, vėliau apsisuko ir nuėjo link parduotuvės „Maxima“ Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Tuo metu V. buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. V. ne pirmą kartą laukia jos prie namų ir priėjęs tampo už rūbų, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina sumušti. Taip pat V. nuolat siunčia trumpąsias žinutes, kuriose ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina nušauti, sudaužyti snukį. Tokias žinutes gavo 2010-10-22 14.36 iš jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-11-05 09.14 iš jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-01 09.27val. iš jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-31 18.32val. ir 18.56val. iš jo tel Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-24 09.20 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-21 08.23 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-16 22.27 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat V. dažnai skambina jai į telefoną, ateina prie jos namo ar prie buto durų, skambina į butą ir domofoną, stebi nuo parduotuvės „Maxima“ Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Vakarais šūkauja prie jos vadindamas ją necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių jo veiksmų ji bijo išeiti iš namų, dažnai išeina iš namų su broliu S. M.. Taip pat V. taip elgėsi ir prie bendradarbės N. Č.. V. ją nuolat seka iš paskos į darbą, į klubus, į kavinę ir kitur. V., kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nuolat mato jį prie jos namo. Tai tęsiasi nuo 2010 rugpjūčio mėn. pradžios. Kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Į gydymo įstaigas ir teismo medicinos institutą kūno sužalojimo mastui nustatyti nesikreipė. Taip pat V. naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini).
Apklausta papildomai ikiteisminiame tyrime 2010-11-24 S. M. parodė, kad buvusį sugyventinį V. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažįsta apie devynerius metus. Apie šešis metus gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini)Apie savo buvusį sugyventinį gali pasakyti, kad anksčiau jis buvo ramaus būdo, neagresyvus, rankos prieš ją niekada nekėlė. Geri santykiai tarp jų buvo tik tuomet, kai jam pakluso. Kadangi jos buvęs sugyventinis kontroliuodavo kiekvieną jos žingsnį, nuveždavo pas drauges, atveždavo, tikrindavo jos daiktus, asmeninį telefoną, viena ji beveik niekur nesilankė. Mano, kad V. O. taip darydavo iš pavydo, nors niekada nedavė jokio pagrindo. Tuo metu, kai jie susipykdavo, buvęs sugyventinis galėdavo paskambinti jos draugėms, draugių vyrams ir klausinėti, kur ji yra. 2010 sausio mėn. ji nusprendė, kad nori skirtis su savo buvusiu sugyventiniu V. O. ir apie tai jam pranešė. Kadangi toks jos sugyventinio elgesys, nuolatinis jo pavydas jai atsibodo. Taip pat sugyventinio paprašė išsikraustyti iš jos buto (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. O. pradėjo ją terorizuoti, sakyti, kad jis su ja skirtis nenori ir grasinti, kad nusižudys jos akivaizdoje ir atsisveikinimo laiške parašys, kad ji kalta dėl jo mirties. Sugyventinio daiktus ji sukrovė, tačiau jis neišsikraustė. Tokį jo elgesį kentėjo 8 mėnesius, kol 2010 m. rugpjūčio mėn. atvažiavo jos tėvas H. M. ir liepė jos sugyventiniui išeiti iš jai priklausančio buto. Nuo to laiko tarp jos ir V. O. prasidėjo konfliktai, kurių iniciatoriumi buvo jis. Po 2010-08-07 V. O. pradėjo dieną ir naktį siųsti į jos telefono numerį grasinančio pobūdžio trumpąsias sms žinutes, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Laukė prie namų, persekiojo ją jai einant į parduotuvę, į darbą, į teatrą, į klubą, į kavinę. V. O. taip pat nuolat ją terorizavo, prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grasino sumušimu, varžė jos laisvę, kadangi nuolat ją sekė. Ji neturi jokio asmeninio gyvenimo, kadangi V. O. taip pat yra grasinęs jai, kad jei gatvėje pamatys su kitu vyru, tai sudaužys jo automobilį, sumuš ją ir minėtą vyrą. 2010 birželio mėn. (nuo 21 iki 24 d.) ji susirinko daiktus ir išvažiavo pas draugę, kadangi sugyventinis jai pasakė, kad ir vėl ją kontroliuos. Po minėto įvykio jis ją sekė ir naktiniame klube „Metelica“ keletą kartų pastūmė, taip pat ranka keletą kartų sudavė jai į petį. O jai atvažiavus su drauge N. Č. prie kitos draugės namų Vilniuje, Mokslininkų g., kumščiu trenkė jai į nugarą, stumdė ją bendradarbės akivaizdoje. Tačiau po to įvykio jokio pareiškimo dėl sugyventinio netinkamo elgesio nerašė. 2010-10-17 V. O. prieš ją buvo pakėlęs ranką. Su pareiškimu dėl minėto fakto kreipėsi į Viršuliškių policijos nuovadą. Ji ne kartą su pareiškimais dėl V. O. netinkamo elgesio kreipėsi į Viršuliškių policijos nuovadą, tai buvo 2010-06-29, 2010-08-09, 2010-11-08. Mano, kad neadekvatus jos sugyventinio elgesys būna dėl to, kad paskutiniu metu jis labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat raminančias tabletes. Apie tai, kad V. O. vartoja raminančio poveikio tabletes žinojo jau tuo metu, kai jis gyveno kartu su ja. Kokios tai yra tabletės nežino, tačiau mano, kad jas sugyventinis vartojo be gydytojo paskyrimo. Apie savo sugyventinį gali pasakyti, kad šiuo metu jis yra nestabilios psichikos, tačiau nežino ar jis kada nors gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Iki 2010-11-24 V. O. grasinimai nesibaigė, kadangi grasinančio pobūdžio žinutes siunčia jai ir toliau, persekioja ją prie namų, grasina susidorojimu. Savaitgaliais laukia jos prie namų (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 22.00 val. su tikslu sekti iš paskos. Toks V. O. elgesys jau yra nepakenčiamas, kadangi sistemingai baugina ją naudodamas psichinę prievartą. 2010-11-24 apie 06.00 val. V. O. taip pat laukė jos prie jos namų, su tikslu persekioti ją, grasino, kad sugadins jai ateinančias šventes, grasino sumušimu, išvadino necenzūriniais žodžiais, priminė apie tai, kad artėja savaitgalis ir jis sugadins jai išeigines. Savo telefone ji išsaugojusi apie 40 trumpųjų grasinančio pobūdžio sms žinučių, taip pat praleistus V. O. skambučius. Nuo tokio sistemingo persekiojimo jaučia nuolatinę įtampą, stresą, negali ramiai gyventi. Į policijos pareigūnų perspėjimus, taip pat jos tėvo ir brolio perspėjimus, V. O. nereaguoja. Pati su juo susitarti jau nebegali, kadangi jo manymu jis nori, kad priklausytų jam ir nebegali susitvarkyti su savo pavydu.
Apklausta ikiteisminiame tyrime 2010-12-10 S. M. parodė, kad 2010-11-26 apie 19.30 val. ji iš savo buto (duomenys neskelbtini) ėjo į namo kiemą kur turėjo susitikti su draugu V. P. (tel.865246064), nes privažiavęs prie namo V. jai paskambino telefonu ir pasakė, kad jau privažiavo. Ji apsirengė ir išėjusi iš buto liftu nusileido iš 10 aukšto į pirmą. Pirmam aukšte prie pašto dėžučių stovėjo jos buvęs sugyventinis V. O. gim. (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ji nieko nesakiusi norėjo pro jį praeiti. V. užtvėrė jai kelią atsistodamas priešais ir neleisdamas eiti, pastebėjo, kad V. prieš tai vartojo alkoholio, buvo grubus ir agresyvus. V. prašė ją praleisti, jis jai liepė palaukti, pradėjo kažkam skambinti, rusiškai pasakė „kur jūs? Atvažiuokite greičiau“, kam skambino nežino. Ji pasakė, kad jei jis neleidžia išeiti, tai bent jau tegul leidžia eiti namo, tačiau jis pasakė, kad ji niekur neis. Jai bandant eiti, V. pastumdavo į sieną, ranka sudavė jai į ranką, kurią nepamena, rankomis užtverdavo kelią. Pasakius, kad iškvies policiją, pagrasino, kad atims telefoną. Jai paprašius išeiti bent trumpam į lauką, V. leido ir pats ėjo kartu su ja. Išėjus į lauką, pamatė draugo V. automobilį, priėjusi atidarė priekines keleivio dureles, tačiau dar neatsisėdus į automobilį V. paklausė „Ar čia jis?“, kadangi jam buvo pasakojusi apie V. ir apie tai, kad jis ją persekioja, nuolat grasina, naudoja prieš ją fizinę jėgą. Jai atsakius teigiamai, V. išlipo iš automobilio, tuo metu prie jo pribėgo V. ir kažką pradėjo priekaištauti V. (ką negirdėjo) V. kažką jam atsakė. Jai priėjus prie jų norint išskirti, pasakė V. išeiti, po ko V. jai trenkė ranka, kumščiu į kairį žandikaulį ir užsipuolęs V. jį pastūmė. V. gindamasis ir gindamas ją ranka sudavė V. į veidą, kur tiksliai nepastebėjo. V. nugriuvo, jam atsikėlus ji vėl jo paprašė, kad jis išeitų. V. tik pasakė kad „dabar aš ant jūsų parašysiu“ iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji prisidėjo sniego prie veido, jie su V. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Po įvykio V. kelis kartus jai skambino į jos mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Taip pat jis parašė trumpąją žinutę „ Aš vis tiek lakstysiu“. 2010-12-06 ryte apie 7.30 val. jai išėjus iš namų ir einant šaligatviu prie jos privažiavo V. su savo automobiliu ir išlipęs priėjo prie jos. V. buvo blaivus, neagresyvus, pasakė „daugiau tavęs nemušiu, nei išgėręs nei blaivus“. Paklausus ar neseks, pasakė, kad važinėti jis visur gali. Pasakius, kad kito žmogaus jis irgi negali liesti, jis atsakė „čia dar pažiūrėsim“. Dėl V. grasinimų ir jo persekiojimo 2010-11-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas 18-1-01918-10 (b.l. 17-18, 20-21, 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad S. M. yra jo pažįstama, su kuria yra pažįstamas apie mėnesį. 2010-11-26 apie 19.30 val. su S. buvo susitarę susitikti prie jos namų, kur turėjo ją pasiimti, kadangi turėjo važiuoti į kavinę. Jam privažiavus prie namo, jis paskambino iš savo telefono jai į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad privažiavo prie namo. Po skambučio praėjus apie 10-15 minučių į lauką prie automobilio išėjo S.. Šalia S. išėjo jam nepažįstamas vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo vyriškis, apie 35 metų amžiaus. Vyriškis kartu su S. priėjo prie automobilio durelių. Kadangi S. jam jau buvo pasakojusi apie ją persekiojantį, nuolat grasinantį ir smurtą naudojantį jos buvusį sugyventinį V. dėl kurio tokių veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis jos iš automobilio paklausė „Ar tai jis?“, S. atsakė teigiamai. Jis išlipo iš automobilio, nes norėjo paklausti kodėl jis ir toliau persekioja S.. Jis jam nieko nespėjus pasakyti pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, pribėgo prie jo. Jis jam pasakė, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis turės bėdų jei toliau ją persekios, į ką jis atsakė, kad jis tai žino ir jam vienodai šviečia. Tuo tarpu prie jų priėjo S., kuri paprašė V. nusiraminti ir išeiti, tačiau V. trenkė jai kumščiu į veidą, atsisuko į jį ir žengęs žingsnį stūmė abiem rankom. Jjis gindamasis (V. agresyviai nusiteikęs toliau ėjo į jo pusę) ir gindamas S., sudavė jam į veidą ranka. Po smūgio V. nugriuvo. Jam atsikėlus, jis toliau keikėsi, pradėjo kažkam skambinti telefonu, prašė, kad greičiau atvažiuotų, pasakė jam, kad rašys pareiškimą ir, kad jam bus „pyzda“, ką jis suprato kaip grasinimą susidoroti. Daugiau V. prie jo nepriėjo. S. prisidėjo prie veido sniego, jie atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Po kelių valandų į S. telefoną atėjo trumpoji žinutė nuo V., kurioje jis parašė jo vardą ir pavardę, minėjo, kad renka chebrą ir „kai kam“ rengiamos skerdynės (b.l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Č. parodė, kad S. M. pažįsta apie 3 metus. Su ja bendrauja gana dažnai, kadangi kartu dirba, taip pat susitinka po darbo, kartu leidžia laisvalaikį. Ji žino, kad ji gyveno kartu su V. (kurio pavardės nežino) apie devynerius metus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad S. išsiskyrė su V., ji sužinojo iš jos. Su V. ją buvo supažindinusi S., jį yra mačiusi keletą kartų. Tuo metu kai jis gyveno kartu su jos drauge, apie jį galėtų pasakyti, kad jis buvo gana ramaus būdo. Tačiau, kai S. M. su V. išsiskyrė, tarp jų prasidėjo žodiniai konfliktai. Ji jai pasakojo, kaip po išsiskyrimo V. sekė ją prie namų, rašė grasinančio pobūdžio žinutės, skambino, terorizavo. 2010 m. birželio 25-26 dienomis (tiksliai šiuo metu negali pasakyti) jos kartu su S. M. buvo naktiniame klube „Metelica“. Šokių aikštelėje jie šoko ir tuo metu prie S. priėjo V. ir paaiškino, kad jis nori su ja pasikalbėti. Tuo metu šokių aikštelėje liko viena. Po 5-10 min. atėjo S., kuri paaiškino, kad klube V. jai sudavė ranka per veidą ir pareiškė, kad ji nori išeiti iš minėto klubo. Tuo metu jos apsirengė ir ruošėsi išeiti iš klubo, kai prie įėjimo į klubą vėl pamatė V., kuris S. sakė, kad: „esi pati kalta, prisiprašei“. Vėliau įsėdo į taksi automobilį, tačiau važiuodama ji matė, kad iš paskos važiuoja automobilis. Taksi automobiliui sustojus Vilniuje, Santariškėse (tikslaus adreso nežino, šalia S. M. draugės namų), nuėjo palydėti draugę. Iš kito automobilio išlipo V., kuris ėjo joms iš paskos. V. eidamas kumščiu trenkė S. M. į nugarą. Jo smūgis buvo gana stiprus, kadangi S. suklupo. Po įvykio palydėjo S. M. iki draugės namų ir eidama atgal į taksi automobilį, V. paklausė: „na, ką ir mane muši?“ V. atsakė: „nesikišk“, taip pat jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius. Kokie tai buvo žodžiai neprisimena. Įsėdusi į taksi automobilį, išvažiavo į namus. Taip pat matė, kaip 2010-11-20 apie 18.00 val. V. sekė S. M. iš paskos į „Operos ir baleto“ teatrą, kur jos turėjo žiūrėti baleto pasirodymą, kadangi ji stovėjo prie teatro laiptelių ir laukė draugės. Pamatęs ją, V. apsisuko ir nuėjo nuo S. Taip pat ne vieną kartą V. sekė joms iš paskos, einant į naktinį klubą „Malibu“ (tai buvo 2010 m. vasarą-rudenį). Nuo jo tekdavo slėptis, kadangi jis galėdavo sugadinti nuotaiką jai ir S. M., taip pat bijojo dėl jų saugumo. V. sekdavo jas ir einant į kavines, picerijas, matydavo jo pravažiuojantį automobilį. Paskutinį kartą V. matė tuo metu, kai ėjo į „Operos ir baleto“ teatrą, daugiau su juo susitikusi nebuvo. Tačiau S. M. jai pasakodavo apie jo grasinančias žinutes, skambučius, persekiojimus, terorizavimą. Tuo metu, kai V. jas sekė, mano, kad jis buvo nestabilios psichikos, kadangi elgdavosi neadekvačiai, buvo išgėręs (b.l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad V. O., pažįsta apie devynerius metus. Apie 3 metus V. O. gyveno kartu su jo seserimi S. M., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute. Jie gyveno taikiai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Paskutinius metus (t. y. nuo 2010 m. sausio mėn.) sesers ir V. santykiai pasikeitė. Maždaug prieš metus laiko sesuo su V. pradėjo skirtis. Apie tai papasakojo jam ir šeimai. Skyrybų iniciatore buvo jo sesuo, kuri pranešė V., kad daugiau nenori su juo turėti nieko bendro. Tačiau V. O. į jo sesers prašymą išsiskirti visiškai nereagavo, jį ignoravo. Jis pasikalbėjo su V. O. ir paprašė jo išsikraustyti iš sesers buto iki 2010-04-01. Tačiau V. O. jų susitarimo neįvykdė ir toliau gyveno minėtame bute. Su V. O. taip pat bendravo jo tėvas H. M., tačiau į jų prašymus išsikelti iš buto V. O. nereagavo. 2010 m. rugpjūčio mėn. kartu su tėvu atvažiavo į sesers butą, kuriame tuo metu buvo V. O. ir padėjo jam sukrauti jo daiktus, kadangi jis pats iš minėto buto nebūtų išsikraustęs. Nuo to laiko V. O. minėtame bute negyveno. V. O. su išsiskyrimu susitaikyti nenorėjo ir pradėjo persekioti jo seserį. Atvažiuodamas pas S. matė, kaip kieme, savo automobilyje sėdėjo ir laukė jo sesers V. O.. Taip pat ne kartą buvo jį sutikęs namo laiptinėje, šalia sesers buto durų. V. O. ne kartą prašė, kad nepersekiotų jo sesers, tačiau jis atsakydavo ‚,čia yra ne tavo reikalas“, „aš nieko nedarau“, skambindavo į namofoną arba visai nesileisdavo į kalbas ir pabėgdavo. V. O. šalia sesers namų matydavo 2-3 kartus į savaitę, kai atvažiuodavo pas ją į svečius. Tačiau kai lydėdavo S. (sesuo viena bijojo išeiti iš namų) ir šalia namų sutikdavo V. O., niekada negirdėjo, kad jis grasintų jai, išvadintų necenzūriniais žodžiais. Jo akivaizdoje tokių dalykų nebuvo. Tačiau sesuo pasakojo, kad V. O. į jos mobiliojo ryšio pastoviai siunčia grasinančio pobūdžio žinutes, kitaip ją terorizuoja, visur seka iš paskos. S. leisdavo jam paskaityti minėtas žinutes. Šiuo metu tiksliai pasakyti sms žinučių teksto negali, tačiau tai buvo žinutės, kuriuose V. O. išvadindavo jo seserį necenzūriniais žodžiais arba kitaip grasindavo, rašydamas „bijok išeiti iš namų“, „aš tave pakasiu“. Daugelį kartų V. O. prašė nutraukti su jo seserimi visus santykius ir nuo jos atstoti, tačiau tai nepadėdavo. Vaikščiodamas kartu su seserimi mieste, taip pat matydavo, kai jiems iš paskos savo ar kitu automobiliu važiuodavo V. O. su tikslu sekti jo seserį. V. O. apie savo buvimą pranešdavo sms žinute į sesers telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji žinotų apie tai, kad yra sekama. Niekada nematė, kad V. O. muštų jo seserį arba stumdytų. Tačiau vieną kartą sesuo jam buvo rodžiusi mėlynę ant veido. S. pasakojo, kad V. O. buvo ją ir jos draugą užpuolęs namo laiptinėje. Būdamas sesers namuose ne kartą buvo atsiliepęs į domofoną tuo metu, kai skambino V. O.. V. O., neatpažinęs jo balso ir galvodamas, kas yra naujas sesers draugas išvadindavo jį necenzūriniais žodžiais, grasindavo sumušti, kai išeis iš namų. Taip pat gali pasakyti, kad V. O., persekiodamas jo seserį būdavo gana agresyvus, iš matymo keletą kartų buvo išgėręs. Sesuo jam pasakojo, kad paskutiniu metu V. O. jai negrasina susidorojimu, tačiau keletą kartų buvo skambinęs į jos mobiliojo ryšio telefoną ir pravažiavęs jos namus (b.l. 29-30).
Iš 2011-01-06 mobiliojo ryšio telefono “Nokia 6303e” apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6303 e“, kurį pateikė nukentėjusioji S. M., gautų pranešimų skyrelyje yra gautos grasinančio pobūdžio žinutės iš abonento Nr. 8 604 72558 (b.l. 32-36).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. O. kaltė dėl jo padarytos nusikalstamos veikos įrodyta visiškai ir kvalifikacija teisinga, nes jo padaryta veika atitinka LR BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Skirdamas bausmę V. O. teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra neteistas, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių, veika padaryta tyčia, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
Byla nagrinėta LR BPK 273, 291 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir skirti jam šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. O. atsiprašyti nukentėjusiosios, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o įpareigojimų vykdymą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą apeliaciniu skundu.