Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. gegužės 31 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. sausio 7 d. tarp AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovo V. K. buvo sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 05-092116-EG, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje nurodytas kreditas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitas mokėtinas sumas nurodytas sutartyje. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, pastaroji buvo nutraukta.

AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2014 m. liepos 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 ieškovei perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, kad tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). AB „Swedbank“ 2008 m. sausio 7 d. sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir netesybas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.360 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis). AB „Swedbank“ savo reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo perleido ieškovei, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 142,06 Eur skolos (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 143,60 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 15 procentų metinę palūkanų normą iki ieškinio pateikimo dienos, bei 15 procentų metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (142,06 Eur) sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad pagal Vartojimo kredito sutarties 10.1. punktą šalys AB „Swedbank“ (pradinis kreditorius) ir atsakovė susitarė, jog palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo Bankui dienos. Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šiuo atveju 2008 m. sausio 7 d. EGO kortelės su kredito limitu sutartyje Nr. 05-092116- EG numatytos 15 procentų metinės palūkanos yra pelno palūkanos, kurios skolininko yra mokamos kaip užmokestis už pinigų skolinimąsi, t. y. kreditoriaus gaunamas atlygis (žr., pvz., kasacinę bylą Nr. 3K-3-275-248/2015). Kadangi pagal atsakovo ir pirminio kreditoriaus AB „Swedbank“ sudarytą sutartį šalys susitarė, kad pelno palūkanos mokamos nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą ir pagal sudarytą sutartį bei susiklosčiusią teismų praktiką, sutarties nutraukimas ir kreipimasis į teismą nestabdo šių pelno palūkanų skaičiavimo ir atsakovo pareigos jas sumokėti, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai priteisti 143,60 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, bei 15 procentų sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės 142,06 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.193 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 51,14 Eur delspinigių, bei 13,21 Eur palūkanų delspinigių, paskaičiuotų taikant EGO kortelės su kredito limito sutartyje Nr. 05-092116-EG numatytą 0,10 proc. normą. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti delspinigius, kurių dienos norma yra 0,1 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (jį viršija du kartus), todėl mažintini iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 25,57 Eur delspinigių bei 6,61 Eur palūkanų delspinigių, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 317,84 Eur sumą bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 90,81 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 13,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis., 98 straipsnis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142,06 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 06 ct) skolos, 143,60 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 60 ct) palūkanų, 25,57 Eur (dvidešimt penkis eurus 57 ct) delspinigių, 6,61 Eur (šešis eurus 61 ct) palūkanų delspinigių, 15 procentų metines sutartines palūkanas nuo 142,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 317,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,62 Eur (trylika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.