- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1133/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecofuture“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Balžuva“
- Trečiasis asmuo
- Jenz GmbH, Rochus Penz GmbH
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ecofuture“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-565/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ecofuture“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balžuva“ dėl įpareigojimo pakeisti nekokybišką prekę ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Jenz GmbH ir Rochus Penz GmbH.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo pakeisti medienos kapoklę Jenz HEM 420 DL, gamyklinis Nr. 2156-01-08, su hidrauliniu kranu Penz 6.90 HL, gamyklinis Nr. 07/5438, į kitą medienos kapoklę Jenz HEM 420 su hidrauliniu kranu, priteisti iš atsakovo 124 000 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. sausio 18 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas už 916 860 Lt įsigijo iš atsakovo medienos kapoklę Jenz HEM 420 DL su hidrauliniu kranu Penz, kuri ieškovui buvo perduota 2008 m. vasario 28 d., o pradėta eksploatuoti 2008 m. kovo mėn. Ieškovo teigimu, nuo eksploatavimo pradžios pasireiškė medienos kapoklės ir hidraulinio krano gedimai, pastebėti gamykliniai defektai, kuriuos atsakovas stengėsi šalinti, tačiau jie taip ir nebuvo pašalinti, kaip ir nenustatytos gedimų priežastys. Dėl nuolatinių gedimų atsakovas pratęsė garantinį terminą iki 18 mėnesių, neviršijant 1 500 motovalandų. Ieškovo nuomone, atsakovas garantinio termino pratęsimu pripažino, jog parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas medienos kapoklę įsigijo verslo tikslais – teikti medienos smulkinimo paslaugas. Kadangi dėl medienos kapoklės gedimų ieškovas kurį laiką negalėjo naudoti jos pagal paskirtį, jis patyrė nuostolių, t. y. negavo 124 200 Lt planuotų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pardavė ieškovui tinkamos kokybės daiktą. Atsakovas buvo įspėjęs ieškovą, kad tikslingiau būtų įsigyti didesnio našumo medienos kapoklę, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodyti gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo ir ieškovo kaltės, nes medienos kapoklė veikė nuolatinės perkrovos režimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ant medienos kapoklės Jenz HEM 420 DL, kurios gamintojas yra Vokietijos įmonė Jenz GmbH, yra sumontuotas hidraulinis kranas (hidromanipuliatorius) Penz 6.90 HL, kurio gamintojas yra Austrijos įmonė Rochus Penz GmbH. Hidraulinį kraną ant medienos kapoklės sumontavo Jenz GmbH pagal su ieškovu suderintą brėžinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytus poreikius, siūlė ieškovui įsigyti didesnio našumo medienos kapoklę Jenz HEM 561, taip pat siūlė kitų gamintojų kranus, tačiau ieškovas užsakė būtent ginčo kapoklę ir kraną. Teismas pažymėjo, kad medienos kapoklė ir kranas buvo remontuojami. Siekiant išsiaiškinti gedimų apimtis ir priežastis, teismas paskyrė techninę ekspertizę, ją pavedant atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetui. Ekspertizės akte ekspertai pateikė savo išvadas, kurias patvirtino ir teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ekspertizės išvadas, kad pagrindinė kapoklės ir krano gedimų priežastis yra intensyvus įrengimų darbo režimas, darbas perkrovimo režimu, techninių normų nesilaikymas, operatorių darbo pobūdis patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovas 2008 m. liepos 2 d. raštu atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad kapojant ribinio dydžio rąstus reikėtų lėtinti šių rastų padavimą, o 2008 m. gruodžio 1 d. darbų atlikimo akte ieškovas nurodė, jog labiausiai tikėtina trūkčiojimų priežastis – operatoriaus neatsižvelgimas į valdymo rankenų jautrumą. Pagal kapoklės techninę specifikaciją storiausias kapojamas minkštos medienos rastas yra 42 cm, o iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad 2009 m. sausio 23 d. nutrūko pagrindinis diržas kapojant 53 cm storio pušies rąstą. Kapoklės gamintojo Jenz GmbH atstovas, 2009 m. vasario 20 d. apžiūrėjęs kapoklę, nustatė, kad kapoklės dalių nusidėvėjimas buvo didesnis nei įprasta atidirbtam valandų skaičiui, stebima pastovi kapoklės perkrova vienu metu sukrovus per didelį rąstų kiekį arba viršijant maksimalų rąsto skersmenį. Pažymėjo, kad buvo labai sunku įkalbėti operatorių ir jo vadovą krauti mažesnius rąstų kiekius vienu metu. Be to, pastebėjo, kad smulkinimas buvo visiškai nauja ieškovo sritis, o ieškovo planai tiekti 300 000 m³ skiedrų per metus yra per dideli šiai kapoklei. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas siūlė ieškovui įsigyti didesnio našumo kapoklę Jenz HEM 561. Nurodė, kad ekspertizė patvirtina, jog vibracijų parametrų dydžiai dirbant ieškovo operatoriams yra iš esmės panašūs, tuo tarpu dirbant atsakovo operatoriui – žymiai mažesni. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ekspertizę atlikusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mašinų gamybos katedra neturėjo teisės atlikti ekspertizės, nes ji, atsakovo nuomone, nėra atitikties įvertinimo subjektas pagal Atitikties vertinimo įstatymo 5 straipsnį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šis įstatymas netaikytinas. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir kad ekspertizės aktas nelaikytinas eksperto išvada pagal CPK 216 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte pateikti atsakymai į visus ekspertams užduotus klausimus, atsakymai yra pagrįsti ekspertizės metu nustatytais faktais ir atliktais tyrimais. Ekspertizė buvo atlikta teismo nutarties, o ne atsakovo su ekspertais sudarytos sutarties pagrindu. Kaip paaiškino ekspertai, sutartis su atsakovu buvo sudaryta tik dėl apmokėjimo už ekspertizę įforminimo. Teismas nurodė, kad kapoklės ir krano vibracijos matavimai buvo atlikti praėjus beveik dvejiems metams po jų įsigijimo, kapoklei atidirbus 1 850 motovalandų, todėl neįmanoma nustatyti, koks buvo naujų kapoklės ir krano vibracijos lygis, atsižvelgiant į tai, jog vibracija natūraliai didėja dėvintis mechanizmams. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog naujų kapoklės ir krano vibracijos lygis viršijo maksimalius dydžius, nurodytus Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatuose. Teismas nustatė, kad dėl užtrukusio vertimo ieškovui nebuvo įteiktos kapoklės ir krano instrukcijos. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo operatorius buvo instruktuotas darbui su kapokle ir kranu, ieškovas ne kartą buvo įspėtas, jog kapoklė ir kranas dirba perkrovos režimu, dėl ko atsiranda gedimai, teismas padarė išvadą, kad instrukcijos nepateikimas ieškovui neturėjo priežastinio ryšio su aplinkybe, jog su kapokle ir kranu buvo dirbama perkrovos režimu. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovas, pratęsdamas garantinius terminus, pripažino, jog kapoklė ir kranas neatitinka kokybės reikalavimų. 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad kranas neturi jokių disfunkcijų, o VšĮ TUV 2009 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. balandžio 20 d, techninės būklės tikrinimo ataskaitose nurodyta, jog kranas yra tinkamas naudoti. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad kapoklė ir kranas atitinka gamyklinius reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Ieškovo atstovai teismo posėdžiuose patvirtino, kad kapoklė ir kranas yra naudojami. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kapoklė ir kranas turi konkrečių nepašalintų ar nepašalinamų trūkumų, kurių būtų galima vertinti kaip didelius ir kurie atsirado ne dėl ieškovo kaltės, teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti kapoklę su kranu į kitą kapoklę su kranu. Ieškovui nepateikus įrodymų, dėl kokių konkrečių gedimų kapoklė ir kranas nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. vasario 13 d. buvo remontuojami (ieškovas 23 dienas negalėjo teikti paslaugų UAB „Girios bizonas“), teismas negalėjo padaryti išvados, jog dėl šių gedimų yra atsakovo kaltė, todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirsti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino ne visus byloje esančius įrodymus. Teismas rėmėsi tik teismo išvadoms naudingais liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus.
2. Teismas savo išvadas grįsdamas ekspertizės aktu ir vertindamas šį aktą pažeidė CPK normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Buvo pažeista ekspertizės atlikimo tvarka, nes ją atlikę ekspertai nebuvo paskirti įstaigos vadovo, o ekspertizę atliko su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu. Ekspertizę atlikę ekspertai buvo šališki, nes dėl ekspertizės su atsakovu buvo susitarę dar iki teismo ekspertizės skyrimo. Be to, teismas, skirdamas ekspertizę, nesiaiškino, ar įstaiga disponuoja reikalingomis specialiomis žiniomis, todėl pažeidė ekspertizės skyrimo tvarką. Ekspertizės aktas yra prieštaringas, neatsakyta į pateiktus klausimus, akte nėra tiriamosios dalies, o išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Neaišku, kada ekspertai apžiūrėjo kapoklę. Ekspertai neatsakė į pirmą klausimą, ar yra nustatyti gedimai, tik nurodė, kad apžiūrint kapoklę gedimai nepastebėti. Atsakydami į antrą klausimą ekspertai nurodė, kad kapoklės gedimų priežastys yra susijusios su eksploatacija. Šis atsakymas prieštarauja atsakymui į pirmą klausimą. Atsakymas į trečią klausimą dėl vibracijos prieštarauja pateiktai lentelei, iš kurios matyti, kad dirbant atsakovo operatoriui vibracija viršijo leistiną normą daugiau kaip tris kartus. Teismas nevertino ekspertizės akto, jo ryšio su byloje esančiai įrodymais. Ekspertizė atlikta neprisiekus ir neįspėjus asmenų, kurie atliko ekspertizę.
3. Teismo argumentai, kad su kapokle dirbant atsakovo operatoriui vibracijų parametrų dydžiai yra žymiai mažesni, prieštarauja vibracijų matavimų rezultatų lentelei.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad vibracija atsirado nuo eksploatavimo, o ne buvo iš pradžių. Atsakovo 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo ataskaitoje užfiksuoti ieškovo nusiskundimai dėl stiprios vibracijos, kurie ne visada pasireiškia. Atsakovo 2009 m. sausio 20 d. rašte nurodyti garantiniu laikotarpiu atsiradę ir nepašalinti gedimai, susiję su krano trūkčiojimais. UAB „Hidraulinės sistemos“ 2009 m. gegužės 25-29 d. išvadose nurodytos galimos krano drebėjimo priežastys.
5. Teismo argumentai, kad sutartyje nenumatyti saugos reikalavimai, yra nepagrįsti. Saugos reikalavimus reglamentuoja norminiai teisės aktai, o ne šalių susitarimai.
6. Teismo išvada, kad kapoklė ir kranas yra tinkami naudoti, padaryta neįvertintus įrodymų visumos, o remiantis tik atsakovo užsakymu pateiktu patikrinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gedimai yra išlikę iki šiol.
7. Atsakovas pratęsinėjo garantijos terminus būtent dėl nuolatinių nepataisomų gedimų.
8. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad ginčo kapoklė neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvos 98/37EC1 dėl mašinų saugos reikalavimų.
9. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl kapoklės pakeitimo, netinkamai taikė daikto kokybę ir pirkėjų teisių gynimą reglamentuojančias teisės normas. Nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
10. Teismo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, dėl kokių konkrečių gedimų ieškovas negalėjo dirbai su kapokle 23 dienas, yra nepagrįsti. Jei teismas būtų susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais, tokios išvados nebūtų padaręs.
11. Nepagrįsti teismo argumentai, kad instrukcijos nepateikimas neturėjo priežastinio ryšio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl apelianto pirmo argumento. Apeliantas neteisingai traktuoja, kad jo įrodymai buvo nevertinami. Jeigu jie būtų nevertinami, tai nebūtų prasmės skirti ekspertizės ir gilintis į gedimų atsiradimo priežastis.
2. Dėl apelianto antro argumento. Teismas paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetui, o konkrečius asmenis paskyrė šio fakulteto dekanas. Ekspertizė atlikta teismo nutarties pagrindu, o atsakovas su ekspertais pasirašė tik sutartį dėl įsipareigojimo apmokėti už ekspertizę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ekspertizės išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
3. Dėl apelianto trečio argumento. Prie vibracijos lygio prisidėjo netinkamas darbas su kapokle. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai.
4. Dėl apelianto ketvirto, penkto ir šešto argumentų. Norminių teisės aktų dėl reikalavimų vibracijai galiojimas atidėtas iki 2014 m. liepos 1 d., todėl atsakovas negali būti atsakingas už kapoklės vibracijos lygį. Be to, vibracijos lygiui turi reikšmės operatoriaus subjektyvios savybės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kapoklės gedimai iki šiol nėra pašalinti. Apeliantas gedimų priežastis grindžia tik savo išvedžiojimais, o ne įrodymais. Daryti technines išvadas apeliantas nėra kompetentingas. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į UAB „Hidraulinės sistemos“ 2009 m. gegužės 25-29 d. išvadas. Tačiau jose nenustatyta, kada krano drebėjimas atsirado, nenustatytos ir tikrosios to priežastys. Išvadose minimi veiksniai, kurie neturi įtakos krano drebėjimui, ir galimos krano drebėjimo priežastys. Vibracijos priežastys tinkamai ištirtos ekspertizės akte.
5. Dėl apelianto septinto argumento. Garantijos pratęsimas buvo abiejų sandorio šalių geranoriškas susitarimas, kuris patvirtina tik siekį išlaikyti gerus verslo santykius. Tai yra normali verslo praktika.
6. Dėl apelianto aštunto argumento. Apeliantas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkelia teismui. Teismas neprivalo tirti, ar kapoklė atitinka ES teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nenurodė, ar jo minimos direktyvos privalomos valstybei, kokios direktyvų nuostatos buvo pažeistos, kas dėl to kaltas – atsakovas ar kas kitas.
7. Dėl apelianto devinto argumento. Nė vienoje iš apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nėra ginčo dėl miškų ūkio technikos, todėl nėra ir analogijos.
8. Dėl apelianto devinto argumento. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo kaip pardavėjo kaltės dėl prašomos priteisti žalos nėra.
9. Dėl apelianto vienuolikto argumento. Apeliantui instrukcija buvo pateikta kapoklės perdavimo metu. Abipusiu susitarimu buvo atidėtas tik instrukcijos vertimas į lietuvių kalbą. Tai pripažino ir ieškovo atstovas teismo posėdyje. Apeliantui pateiktoje specifikacijoje buvo nurodyti ribiniai rastų skersmenys, tačiau ieškovas šiuos apribojimus pažeidinėjo. Be to, kapoklės perdavimo metu atsakovas apmokė ieškovo operatorių darbui su kapokle.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Ieškovas (apeliantas) apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Dėl įpareigojimo pakeisti nekokybišką prekę ir nuostolių atlyginimo
Bylos duomenimis, šalys 2008 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/EF, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui naują medienos kapoklę Jenz HEM 420 DL (gamintojas - Vokietijos įmonė Jenz GmbH), ant kurios pagal su ieškovu suderintą brėžinį sumontuotas hidraulinis kranas (hidromanipuliatorius) Penz 6.90 HL (gamintojas Austrijos įmonė Rochus Penz GmbH), tiksli medienos kapoklės techninė specifikacija nurodyta sutarties priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 10-14, t. 2, b. l. 20). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties V dalies 3 punktą medienos kapoklės garantinis laikotarpis – 12 mėnesių. Medienos kapoklė ieškovui buvo perduota 2008 m. vasario 28 d. (t. 1, b. l. 15) ir, ieškovo teigimu, buvo pradėta eksploatuoti 2008 m. kovo mėn. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytus poreikius, siūlė ieškovui įsigyti didesnio našumo kapoklę, taip pat kitų gamintojų hidraulinius kranus, tačiau ieškovas užsakė būtent tokių techninių charakteristikų kapoklę ir kraną, kurie nurodyti minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovo teigimu, nuo pat pirmų eksploatavimo dienų pasireiškė blogas tiek pačios medienos kapoklės, tiek hidraulinio krano veikimas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui savo veikloje naudojant ginčo daiktą atsirasdavo gedimai, kurie trukdė daiktą eksploatuoti, tačiau atsakovas bandė juos šalinti ir netgi buvo pratęsęs garantinį laikotarpį. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys: bylos šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiaga, PVM sąskaitos faktūros už pakeistas detales ir atliktus remonto darbus, atliktų remonto darbų aktai, šalių ir kapoklės bei krano gamintojų susirašinėjimo medžiaga, bandymų rezultatai (t. 1, b. l. 18, 20, 29-50, 52-60, 65-70, 73-85). Nepaisant visų atsakovo pastangų šalinti gedimus ir išsiaiškinti jų priežastis, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, juo prašo įpareigoti atsakovą pakeisti iš atsakovo įsigytą medienos kapoklę su hidrauliniu kranu į kitą tokį pat daiktą.
Iš ieškinio dalyko matyti, kad ieškovas prašo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdą. Pagal šią teisės normą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisės pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės.
Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino ne visus byloje esančius įrodymus, t. y. nevertino byloje esančių ir apelianto nurodomų konkrečių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pripažįsta ginčo daikto gedimų faktą ir negalėjimą juos pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų pardavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad ginčo daiktas neturi tų savybių, kurių jis galėjo protingai tikėtis, t. y. kad ieškovas iš esmės negali naudoti daikto pagal jo paskirtį, be to, kad šie daikto trūkumai atsirado dar iki jo perdavimo. Atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu buvo nurodęs CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Minėta, byloje nėra ginčo, kad medienos kapoklės ir hidraulinio krano eksploatacijos metu atsirasdavo gedimai, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas šiuos gedimus pripažino. Šiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos ne pats gedimų faktas ir jų pripažinimas atsakovo, o ar šie gedimai yra pašalinti, taip pat ar dėl jų neįmanoma naudoti ginčo daikto pagal paskirtį. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodytų minėtų įrodymų, ir daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Siekiant nustatyti ginčo daikto gedimus ir jų atsiradimo priežastis, šioje byloje buvo paskirta ekspertizė. Apeliantas teigia, kad buvo pažeista ekspertizės atlikimo tvarka, nes pirmosios instancijos teismas ekspertizę pavedė atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetui, o ją atliko VGTU Mašinų gamybos katedros prof. habil. dr. V. V. ir doc. dr. M. J., kurie nebuvo paskirti įstaigos vadovo, o ekspertizę atliko su atsakovo sudarytos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ekspertizė buvo atlikta pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. priimtos nutartis pagrindu (t. 2, b. l. 146-147). Šia nutartimi ekspertizę buvo pavesta atlikti VGTU Mechanikos fakultetui. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė VGTU Mechanikos fakulteto prodekano G. V. raštą, kuriuo patvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo paskirtą ekspertizę atlikti buvo paskirti prof. habil. dr. V. V. ir doc. dr. M. J. (t. 4, b. l. 7). Apelianto nurodoma ieškovo su ekspertizę atlikusiais asmenimis 2011 m. kovo 24 d. sudaryta sutartis nepatvirtina aplinkybės, kad ekspertizę buvo atlikta pagal atsakovo užsakymą, kaip nurodo apeliantas (t. 2, b. l. 171-172). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad minėta sutartis buvo sudaryta tik dėl apmokėjimo ekspertams už ekspertizės atlikimą įforminimo. Pačioje sutartyje nurodoma, kad ekspertizė paskirta minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas nelaikytinas eksperto išvada pagal CPK 216 straipsnį, ir kitas argumentas, jog ekspertai buvo šališki. Tai, kad atsakovas dėl ekspertizės atlikimo su ekspertais buvo susitaręs dar iki teismo ekspertizės skyrimo, neįrodo ekspertų šališkumo, nes šalys turi teisę siūlyti teismui ekspertinę įstaigą ir nurodyti preliminarią kainą, už kurią ekspertai sutiktų atlikti ekspertizę. Be šalies ir ekspertų bendradarbiavimo nurodytais klausimais, būtų neįmanoma tokios informacijos pateikti ekspertizę skiriančiam teismui. Apeliantas, teigdamas, kad skirdamas ekspertizę teismas nesiaiškino, ar įstaiga disponuoja reikalingomis specialiomis žiniomis, dėl ko buvo pažeista ekspertizės skyrimo tvarka, nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikacija. CPK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas atitinka CPK 216 straipsnio 1 dalį. Neturi pagrindo ir apelianto argumentai, kad ekspertizės išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantas pažymi, kad ekspertų nustatytos faktinės aplinkybės (dėl gedimų) prieštarauja bylos šalių raštams, kuriuose tokie gedimai užfiksuoti. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apelianto minimi raštai su užfiksuotais gedimais buvo surašyti 2008 ir 2009 m., o ekspertizė buvo atliekama 2011 m., todėl akivaizdu, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis atsakovas taisė gedimus, ekspertai tam tikrų ištaisytų gedimų galėjo ir neužfiksuoti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ekspertizės akte pateiktos vibracijos matavimų rezultatų lentelės duomenimis, padarė išvadą, kad vibracijų parametrų dydžiai dirbant ieškovo operatoriams yra iš esmės panašūs ir didesni nei dirbant atsakovo operatoriui. Šiuo atveju buvo nustatyta reikšminga aplinkybė, kad vibracijų intensyvumui turi įtakos subjektyvios operatorių savybės.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vibracijos lygis viršijo leistinas normas jau ginčo daikto ieškovui perdavimo metu, nurodo, kad tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į ekspertų išvadą, kad vibracija didėja natūraliai dėvintis mechanizmui ir atsirandant laisvumui, dėl ko neįmanoma nustatyti, koks buvo naujo mechanizmo vibracijos lygis, prieš pradedant jį eksploatuoti. Minėta, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar vibracija atsirado dar iki ginčo daikto perdavimo, o apelianto nurodomi rašytiniai įrodymai (ieškovo ir atsakovo raštai, UAB „Hidraulinės sistemos“ bandymų rezultatai) šios aplinkybės nepatvirtina, kadangi juose vibracija buvo nustatyta ginčo daiktą jau kurį laiką eksploatuojant.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal techninį reglamentą „Mašinų sauga“, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28, nėra nustatyti konkretūs ribiniai vibracijų dydžiai, kurių privalo laikytis mašinų gamintojai, tokių reikalavimų nebuvo numatyta ir šalių sudarytoje sutartyje. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A1-55/V-91, yra skirti nustatyti ne reikalavimus, kuriuos turi atitikti mašinos, o nustatyti reikalavimus darbuotojų veiklai ir jų darbo vietoms, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti mechaninė vibracija. Šių nuostatų 17 punkte numatyta, kad, nustačius, jog vibracijų veikimo vertės yra didesnės nei numatyta, turi būti parengtos vibracijos veikimo šalinimo ir mažinimo priemonės, tokios kaip: sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, papildomos pertraukos, pagalbinės įrangos įrengimas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo daiktas turi konkrečių nepašalintų ir nepašalinamų trūkumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip didelius ir kurie atsirado ne dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi hidraulinio krano gamintojo atstovo atlikto patikrinimo ataskaita, VšĮ „Tuvtechnika“ 2009 m. gegužės 27 d., 2010 m. balandžio 20 d. techninės būklės tikrinimo ataskaitomis, kurios patvirtina, kad ginčo daiktas yra tinkamas eksploatuoti (t. 1, b. l. 54-60, 188-189). Apelianto nurodomi rašytiniai įrodymai (atsakovo raštai) patvirtina tik tam tikrų gedimų faktą, tačiau nepatvirtina jų priežastį ir nepašalinamumą, todėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo garantijos pratęsimas patvirtina, kad ginčo daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Pažymėtina, kad nė viename iš atsakovo pateiktų dokumentų, kuriais buvo pratęstas garantijos terminas, nenurodoma, jog garantijos pratęsimo priežastis yra būtent ginčo daikto neatitikimas kokybės reikalavimams. Garantijos termino pratęsimą galima laikyti kaip tinkamą atsakovo bendradarbiavimo pareigos vykdymą, atsakovo geros valios, atsižvelgiant į pirminiu garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius ginčo daikto gedimus, išraišką bei sąžiningumą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad dėl ginčo daikto gedimų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. vasario 23 d. jis 23 dienas negalėjo teikti paslaugų UAB „Girios bizonas“, todėl negavo 124 000 Lt pajamų. Kadangi apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčo daikto gedimo priežastys yra susijusios su ieškovo netinkamu daikto eksploatavimu, jo naudojimu perkrovos režimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovo negautų pajamų yra atsakingas atsakovas.
Teisėjų kolegija dėl instrukcijos lietuvių kalba pateikimo ieškovui aplinkybių pažymi, kad byloje nustatyta, jog ginčo daikto perdavimo metu ieškovas buvo apmokytas dirbti su kapokle (t. 3, b. l. 27-34), be to, pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodyti ribiniai rastų skersmenys, kuriuos leidžiama šia kapokle smulkinti. Todėl instrukcijos lietuvių kalba nepateikimas ieškovui ginčo daikto perdavimo metu nėra susijęs priežastiniu ryšiu su tuo, kad su medienos kapokle buvo dirbama perkrovos metu.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas turėjo 2 400 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimu (t. 4, b. l. 69). Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos atsakovo naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Balžuva“ (j. a. k. 121514924) iš ieškovo UAB „Ecofuture“ (j. a. k. 300929666) 2 400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.