Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-28 · Civilinė byla Nr. eB2-3527-854/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
eB2-3527-854/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00862-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė (pirm.)
Atsakovas
"Mirenga"
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3527-854/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00862-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mirenga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mirenga“.

Šalies argumentai

2. Pareiškime ieškovė nurodo, kad ji yra atsakovės kreditorė. Atsakovės mokestinė nepriemoka, kuri susidarė atsakovei nesumokėjus mokesčių už 2015 metus, 2020 m. birželio 23 d. sudaro 5 839,15 Eur. Ieškovei mokestinės nepriemokos iš atsakovės išsiieškoti nepavyko. Kad atsakovė yra nemoki patvirtina tai, kad 1) ji valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis atsakovė registro tvarkytojui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl abejotina, ar atsakovė apskritai vykdo veiklą; 2) atsakovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; 3) atsakovė nuo 2016 metų nesugebėjo atsiskaityti su ieškove, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 4) atsakovei neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti įmonės įsipareigojimų ir turto santykio; 5) antstolė A. S. pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-177-6418 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2019 m. lapkričio 29 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-177-6419, kuriame nurodė, kad įvykdyti ieškovės 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-81411 išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto nėra galimybės, kadangi įmonė turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas,

3. neturi. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigia, kad atsakovė yra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgiau nei 3 metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei.

4. Atsakovė UAB „Mirenga“ atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

5. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Mirenga“ registre įregistruota 2013 m. rugpjūčio 14 d., juridinio asmens kodas 303119404, registruotos buveinės adresas Vilniaus m. sav. teritorija. Įmonės vadovu nuo 2015 m. liepos 28 d. yra V. T. (V. T.).

6. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 20 straipsnio 2 dalis). Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią UAB „Mirenga“ finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl UAB „Mirenga“ įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas pagal ieškovės pateiktus duomenis bei teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

8. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Mirenga“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

9. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789): 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (2020 m. liepos 27 d. duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad atsakovė registruotų transporto priemonių taip pat neturi (2020 m. liepos 23 d. duomenys). Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 23 d. pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų apie mokestines nepriemokas dėl ekstremalios situacijos šalyje neskelbia, todėl šių duomenų teismas nustatyti neturi galimybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė jokių civilinių bylų (baigtų ar nebaigtų), kuriose dalyvautų ieškovės (kreditorės) arba atsakovės (skolininkės) statusu, neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstolių informacinės sistemos 2020 m. liepos 23 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu 1) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2019 m. sausio 22 d. antstolė A. P. vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-90436 dėl 1 288,50 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0173/17/00833), vykdomoji byla užbaigta CPK 631 straipsnio pagrindu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai; 2) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. antstolė A. S. vykdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-81411 dėl 4 542,74 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0177/18/01065), vykdomoji byla užbaigta CPK 631 straipsnio pagrindu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Turto arešto aktų registro 2020 m. liepos 23 d. duomenimis 2018 m. birželio 19 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01065 areštuotos atsakovės kasoje esamos ir /ar būsimos lėšos 5 211,32 Eur sumai, įpareigojant jas pervesti į antstolės A. S. depozitinę sąskaitą. Hipotekos registro 2020 m. liepos 23 d. duomenimis įrašų apie juridinius faktus, susijusius su įkeitimo lakštais (hipoteka), nėra. Ieškovė teismui pateikė antstolės A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. S-19-177-6418 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2019 m. lapkričio 29 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-177-6419, nurodydama, kas atsakovė turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi.

11. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui atsakovė nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės jais pasinaudojant įvertinti atsakovės realios turtinės padėties – turimo turto, įsipareigojimų dydžio ir palyginti jų tarpusavio santykį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad jai atsakovės neįvykdytos piniginės prievolės dydis sudaro 5 839,15 Eur (pelno mokestis su delspinigiais – 4 550,65 Eur; PVM su delspinigiais – 1 288,50 Eur). Duomenų apie tai, kad atsakovė turi kitų pradelstų įsiskolinimų, šalys nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teismas (CPK 178 straipsnis).

13. Vertinant atsakovės skolinius įsipareigojimus matyti, kad nustatyti atsakovės skoliniai įsipareigojimai sudaro 5 839,15 Eur, o atsakovė turto, iš kurio galėtų būti vykdoma minėta piniginė prievolė, neturi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę (arba šioje byloje nustatytą) turimo turto vertę (0 Eur). Taigi konstatuotina, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

14. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas apmokėti sumas nėra laikinas. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis 2020 m. liepos 23 d. duomenimis UAB „Mirenga“ nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ketina padengti esamą įsiskolinimą ieškovei, susidariusį dar už 2015 metus. Taigi konstatuotina, kad atsakovei nepateikus duomenų, jog ji vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus vienintelei žinomai kreditorei, sprendžiama, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

15. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Atsakovės įsipareigojimai (5 839,15 Eur) viršija atsakovės nustatytą turimo turto vertę (0 Eur) (balanso testas). Pagal byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsakovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, turi įsiskolinimą ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra (likvidumo testas). Atsakovė aplinkybės, jog jos piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdyti ateityje neįrodinėjo, todėl teismas konstatuoja, kad egzistuoja įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, antstolės A. S. 2019 m. lapkričio 29 d. išieškojimo negalimumo aktas bei byloje nustatytos aplinkybės, esami įrodymai patvirtina, kad atsakovės turto nepakaks (nenustatyta, kad atsakovė jo turi) bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl šios priežasties svarstomos JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

17. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieškovei įpareigojimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, todėl JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytinas.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (toliau – Nutarimas) 6.6 papunktyje nurodyta, kad bankroto procesų, kurie pradėti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis Nutarimo 6.5 papunktyje nurodytomis taisyklėmis. Nutarimo 6.5 papunktyje nurodyta, kad bankroto administratorių atrankos taisyklės – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Bankroto administratorių atrankos taisyklės (toliau – Bankroto administratorių atrankos taisyklės). Teismas pažymi, jog byloje, naudojantis bankroto administratorių atrankos kompiuterine sistema, bankroto administratoriaus atranka ir buvo vykdoma pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles.

20. Kompiuterinė nemokumo administratorių sistema UAB „Mirenga“ nemokumo administratore atrinko UAB „Bankroto vizija“. Nemokumo administratorė davė ilgalaikį sutikimą (galioja iki 2020 m. gruodžio 30 d.), kuris, be kita ko, reiškia ir sutikimą administruoti atsakovę (kompiuterinėje sistemoje buvo pažymėta (BP4), jog bankroto administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų), todėl laikytina, jog yra sutikimas administruoti įmonę JANĮ 23 straipsnio 4 dalies prasme.

21. Teismas konstatuoja, kad nors ir nustatyta, jog atsakovės turto galimai nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau nemokumo administratorė prisiima riziką vykdyti bankroto procedūrą ir tuo atveju, jog bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirtos nemokumo administratorės lėšų, kas reiškia, jog egzistuoja JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, kuri neleidžia atsisakyti kelti bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

22. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa (iki 2021 m. sausio 1 d. taikomos Bankroto administratorių atrankos taisyklės). Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo administratorę UAB „Bankroto vizija“, kuri pateikė 2020 m. liepos 3 d. sutikimą-deklaraciją administruoti atsakovę šioje bankroto byloje. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl UAB „Bankroto vizija“ skiriama administruoti atsakovę.

23. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 607 Eur MMA. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 3 035 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 607 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

24. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

25. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

26. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.

27. Remiantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

28. Pažymėtina, jog JANĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad JANĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Šios nutarties priėmimo dieną aplinkybė, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog atsakovės bankroto procesas turi būti vykdomas supaprastinta tvarka (JANĮ 67-69 straipsniai).

29. Kadangi teismas šia nutartimi nustatė, kad atsakovės bankroto procedūra įstatymo pagrindu turi būti nagrinėjama supaprastinta tvarka (JANĮ 23 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl įsiteisėjus nutarčiai iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovė bus laikytina įgijusi likviduojamos dėl bankroto bendrovės statusą įstatymo pagrindu (taikyta atsakovės bankroto supaprastinta tvarka teisinė pasekmė – likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso įgijimas) (JANĮ 68 straipsnio 2 dalis). Tokio statuso įgijimas reiškia, jog atsakovei nemokumo įstatymo pagrindu bus taikoma likvidavimo procedūra (JANĮ 68 straipsnio 1 dalis, 83-92 straipsniai).

30. Teismas papildomai pažymi, jog įsiteisėjus šiai nutarčiai ir nemokumo įstatymo pagrindu prasidėjus atsakovės likvidavimo procedūrai, teismas gali nurodyti nemokumo administratorei papildomus įpareigojimus (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), kurie būdingi priimant nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

31. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartame teisiniame reguliavime numatytus terminus, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kurį reikėtų realizuoti vykdant atsakovės likvidavimo procedūrą, sprendžia, kad aptariamu atveju likvidavimo procedūros turėtų vykti operatyviai, todėl įpareigoja atsakovės nemokumo administratorę likvidavimo procedūras, įsiteisėjus šiai nutarčiai, užbaigti per 3 mėnesių terminą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebi, jog esant objektyviam poreikiui, pagal nemokumo administratorės pagrįstą prašymą, aptartas terminas gali būti pratęstas iki JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 23 ir 25 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Mirenga“ patenkinti.

Iškelti atsakovei UAB „Mirenga“, juridinio asmens kodas 303119404, registruotos buveinės adresas Vilniaus m. sav. teritorija, bankroto bylą.

Atsakovės UAB „Mirenga“, juridinio asmens kodas 303119404, nemokumo (bankroto) bylą nagrinėti supaprastinta tvarka.

Atsakovės UAB „Mirenga“ nemokumo (bankroto) administratore paskirti UAB „Bankroto vizija“, juridinio asmens kodas 303307527, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA198, Žemaitės g. 43-31, Šiauliai.

Nustatyti nemokumo administratorei UAB „Bankroto vizija“ 3 035 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti atsakovės UAB „Mirenga“, juridinio asmens kodas 303119404, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti atsakovei UAB „Mirenga“, nemokumo administratorei UAB „Bankroto vizija“ ir kreditorei, kuri pateikė pareiškimą (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), taip pat Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.

Išaiškinti atsakovės UAB „Mirenga“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nustatyti atsakovės UAB „Mirenga“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorę, sužinojus apie svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes (pavyzdžiui iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla ir pan.), nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Bankroto vizija“ atsakovės UAB „Mirenga“ likvidavimo procedūrą baigti per 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą, taip pat termino supaprastintai nemokumo (bankroto) procedūrai nustatymo neskundžiama, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė