Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme, bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. L. 2024 m. spalio 10 d. apie 20⁰⁶ val. vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai įvažiavo ir išvažiavo į/iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemą, kol sustojo ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARTB 0188 (patikros sertifikato Nr. 2139056), nustatyta 2,57 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino ir teigė nelabai ką prisimenantis. Įvykio dieną buvo išgėręs gal porą butelių degtinės ir vairavo automobilį („Honda CR-V“), nors niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Automobilio raktelius davė jo savininkas, kuris taip pat buvo neblaivus. Automobiliu neblaivus grįžo namo. Pastatė automobilį gatvėje (prie draugės I. M. namų). Norėjo, kad automobilis stovėtų saugiau, nes gatvėje pravažiuoja daug sunkvežimių. Stūmė automobilį į draugės I. (M.) kiemą ir apgadino kieme stovėjusį jos automobilį. Draudimo bendrovė reikalauja sumokėti 248 € už apgadintą I. (M.) automobilį; jau išskaičiavo 60 €. Ketina atlyginti automobilio („Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui žalą, nes automobilis bus konfiskuotas. Apgailestavo, kad vairavo išgėręs alkoholio. Sutiktų sumokėti baudą dalimis.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 11 d., papildomai 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. vasario 21 d. įtariamuoju apklaustas E. L. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pradžioje aiškino, kad įvykio dieną dirbo pas S. (Š.) ir abu vartojo alkoholį. Neblaivus automobilio savininkas davė jam savo automobilio raktelius ir įtariamasis apie 19 val. išvažiavo. Vėliau apklausiamas įtariamasis kelis kartus keitė įvykio versijas, susijusias su alkoholio vartojimu ir automobilio su rakteliais perdavimu.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad A. (turėtų būti K.) P. 2024 m. spalio 10 d. 20⁰⁶ val. pranešė, jog neblaivus pažįstamas E. L. kieme automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. išvažiavo už 30 metrų nuo namo ir sustojo.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. spalio 10 d. akte teigiama, kad kaltinamajam 2024 m. spalio 10 d. 20²⁰ val. nustatyta 2,57 promilių, 20⁴⁰ val. – 2,87 promilių. Jis atsisakė pasirašyti.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2024 m. spalio 10 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio vyresnioji tyrėja T. J. 2024 m. spalio 10 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivaus vairuotojo ir eismo įvykio Roik:0124000635405“.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. G. 2024 m. spalio 18 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl telefono išklotinių“.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. G. 2024 m. lapkričio 5 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl telefono išklotinių analizės“.

Apžiūros 2025 m. vasario 6-14 d. protokole aprašyta kaltinamojo (įtariamojo) E. L., liudytojų S. Š. ir R. S. naudojamų abonentų įeinančių ir išeinančių telefono skambučių bei SMS išklotinių analizė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 10 d. apklausta liudytoja I. M.; 2024 m. spalio 11 d. – liudytojas S. Š.; 2024 m. spalio 15 d. – liudytojas R. S.; 2025 m. vasario 16 d. liudytojas S. Š. apklaustas papildomai.

2024 m. spalio 11 d. atlikta akistata tarp įtariamojo E. L. ir liudytojo S. Š..

Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 30 d. protokole aprašyta vaizdo įrašo iš namo adresu (duomenys neskelbtini), kurį pateikė M. J., apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 29 d. – 2024 m. gruodžio 19 d. protokole aprašyta garso įrašo, pranešėjui K. P. skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. gruodžio 16 d. – 2025 m. sausio 5 d. protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir yra įrodyti visiškai; abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, jis gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenimis, 2008-2009 m. 3 kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (nustatyta 0,80, 2,52 ir 0,80 promilių). Per paskutinius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį (neteisėtai įsigijo kontrabandinių cigarečių pakelių). Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Nuobauda tebegalioja. 2001-2023 m. teistas 9 kartus. Dominuoja nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai (fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos sutrikdymas). Be to, per 2001 m. du kartus teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 m. ir 5 m.). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: 9 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, taip pat kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį (teistas už analogišką šioje byloje inkriminuotam nusikaltimą), sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaip minėta, kaltinamasis 3 kartus baustas administracine tvarka ir 2 kartus teistas baudžiamąja tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, todėl skirti baudą, teismo nuomone, būtų neefektyvu.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (vairavimo priežastį, promilių kiekį – sunkus girtumo laipsnis), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas lygų sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nuo 2024 m. spalio 10 d. 20²⁰ val. iki 2024 m. spalio 11 d. 13²⁷ val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į jo atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaip minėta, kaltinamasis teisiamas 10 kartą. Iš jų 2 kartus teistas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Taip pat 3 kartus baustas už vairavimą neblaiviam. 5 kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Dirba. Anot kaltinamojo, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Teismas parodo kaltinamajam itin atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus 6 mėnesius, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio (BK 75 str. 2 d., 6 d. 5 ir 10 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas didesnis už vidurkį, nes kaltinamasis šeštą kartą vairavo neblaivus.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Kaltinamasis padarė nusikaltimą vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad abu su transporto priemonės savininku buvo neblaivūs. Transporto priemonės savininkas jam davė automobilio raktelius ir jis, būdamas neblaivus, išvyko namo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas transporto priemonės savininkas S. Š. parodė, kad dieną prieš įvykį su E. L. ardė pečių bei gėrė degtinę. Kitą dieną (2024 m. spalio 10 d.) apie 14⁰⁰ val. E. (L.) atvyko pas jį su draugu automobiliu „VW Caddy“ ir paprašė paskolinti jo automobilį. E. buvo blaivus, be to, E. patikino esąs blaivus, todėl davė jam savo automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. E. išvykus, transporto priemonės savininkas S. Š. toliau vartojo alkoholį.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gėręs alkoholį po to, kai transporto priemonės savininkas S. Š. perdavė jam savo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir raktelius. Vadinasi, neblaiviam transporto priemonės savininkui S. Š. galėjo atrodyti, kad kaltinamasis yra blaivus. Nors transporto priemonės savininkas S. Š., perleisdamas automobilio naudojimo ir disponavimo teisę kaltinamajam, nesuvokė, jog kaltinamasis yra neblaivus, bet jam, veikusiam taip pat esant neblaiviam, tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika, susijusi su automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie 1 tomo galinio viršelio, ir užvedimo raktelis yra automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius tikrina, ar probuojamieji, kuriems atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų, pvz., nėra pakartotinai bausti ar teisti už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta arba, pasibaigus nustatytam terminui, bet neįvykdžius teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (ANK 424 str. 3-4 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinama.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su garso įrašu, skambinant į BPC, policijos pareigūnų kūno kameromis iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais ir telefonų išklotinėmis bei vaizdo įrašu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), prisegta voke prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) recidyvistu.

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. L. skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalies 5, 10 punktais, sumažintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metus 6 mėnesius, įpareigodamas E. L. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. L. atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti jo laikino sulaikymo laiką (1 parą).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, saugomą automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu, esančiu voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio.

E. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, skambinant į BPC, policijos pareigūnų kūno kameromis iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais ir telefonų išklotinėmis bei vaizdo įrašu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), prisegtą voke prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkas S. Š. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemonės konfiskavimu (BPK 312 str. 4 d.).