Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos teikimas) atstovui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui R. U. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą bei bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą konstatuodamas, kad elektros energiją neteisėtai vartojo V. V. nusprendė dėl pastarosios materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje klausimą, be kita ko, gyvenamojo namo nuosavybės teisės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti įstatyminį reguliavimą, pagal kurį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Ignitis“ atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2017-02-09 tikrinant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros įvadą nustatyta, jog dėl neapmokėtų skolų į namą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau savavališkai atnaujintas, namo elektros įrenginius prijungus tiesiogiai nuo oro linijos, taip neteisėtai be apskaitos naudojant elektros energiją. Tai, kad elektros energija naudojama be apskaitos patvirtina 2017 m. vasario 9 d. elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11004361, kurio pagrįstumas patvirtintas 2017 m. balandžio 28 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11004361 komisijos nutarimu Nr. L-2016-415. Atsižvelgiant į patikrinimo metu užfiksuotus duomenis, AB „Energijos skirstymo operatorius“, nusprendė suvartotos elektros energiją perskaičiuoti remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija (toliau – Taisyklės)) 132.11 ir 132.12 punktais už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (už vienerius metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Atlikus perskaičiavimą, nustatyta, kad per vienerius metus be apskaitos sunaudota 6355 kWh, tuo AB „Energijos skirstymo operatoriui“ padaryta 769,82 Eur turtinė žala. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. U., duomenų apie šiame sklype įregistruotus statinius Nekilnojamojo turto registre nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalimi žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, todėl atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančio statinio savininkas, todėl atstovo nuomone už neteisėtą elektros energijos naudojimą turėtų būti atsakingas žemės sklypo savininkas. Todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo patalpose buvo neteisėtai naudojama elektros energija, dėl ko ieškovui padaryta žala. Kai nustatomas toks pažeidimas, Taisyklės preziumuoja neteisėtą elektros energijos vartojimą ir atitinkamai dėl to atsiradusią žalą. Savo atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad nesutinka su atsakovo pareiškimu ir prašo pareiškimo netenkinti. Teigia, kad namas, kuriame buvo neteisėtai naudojama elektros energija Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau namas yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančių statinių savininkas. Kadangi Nekilnojamojo turto registre namo nuosavybės teisė nėra įregistruota kito asmens vardu, namas priklauso žemės sklypo savininkui, t.y. atsakovui R. U. ir mano, kad atsakovo pateikti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, jei name gyvena tretieji asmenys, kurie naudojosi elektros energija, atsakovas šiems asmenims galėtų reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir mano, kad ši aplinkybė neatleidžia atsakovo, kaip namo savininko nuo prievolės atlyginti žalą ieškovui.

Atsakovas R. U. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio laiką atsakovui pranešta asmeniškai, jam dalyvaujant 2019-07-08 parengiamajame teismo posėdyje. Teismui atsakovo nedalyvavimo priežastys nėra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė reikalavimą atsakovui R. U. dėl įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją.

Atsakovas parengiamojo posėdžio metu parodė, kad jis elektros tiekėjo paslauga nesinaudojo, kadangi gyvenamasis namas, kuriam buvo tiekiama elektros energija jis negyveno, šis namas nuosavybės teise jam nepriklauso, todėl jis neprivalo mokėti už nevartotą elektros energiją.

Ieškovė ieškinį grindžia 2017-02-09 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11004361, iš kurio matyti, jog 2017-02-09 patikrinus namo, esančio (duomenys neskelbtini)., elektros įvadą, nustatyta, jog dėl neapmokėtų skolų į namą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau savavališkai atnaujintas, namo elektros įrenginius prijungus tiesiogiai nuo oro linijos, taip neteisėtai be apskaitos naudojant elektros energiją. Iš Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schemos matyti, kad prie oro linijos atramos Nr. 200/37 laidų yra prijungtas kabelis, kurio naudojama elektros energija yra neapskaitoma. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11004361 2017-04-28 Komisijos nutarimo Nr. L-2016-415, nustatytose faktinėse aplinkybėse, be viso kito, nurodyta, kad Objekte 2013-03-19 buvo užfiksuotas analogiškas pažeidimas (savavališkai prijungtas kabelis nuo oro linijos atramos laidų be apskaitos) ir surašytas aktas Nr. 11000481. Nuspręsta, jog be apskaitos sunaudota 6355 kWh elektros energijos. Ieškovė paskaičiavo, jog dėl to laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2017-02-09 patyrė 769,82 Eur žalą.

Atsakovas ginčydamas ieškinį, nurodė, jog name, į kurį buvo neteisėtai tiekiame elektros energija niekada negyveno, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė, Nors parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, turi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri patvirtintų, jog gyvenamasis namas į kurį neteisėtai buvo tiekiama neapskaityta elektros energija, jam nepriklauso, tačiau šios pirkimo – pardavimo sutarties teismui nepateikė.

Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga nuginčyti CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpciją, kuria remiasi apeliantė, tenka atsakovui.

Byloje pateiktas tik Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini). naudotoju buvo J. V., kuris 1988 m. sausio 10 d. mirė, įrašas galioja nuo 1988 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 26 d., dokumentai dėl gyvenamojo namo įregistravimo registrui nepateikti. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra neįregistruotas gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. priklauso atsakovui R. U. pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5266.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas laiko, jog ieškovė pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius neteisėtą elektros energijos suvartojimą. CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurioje nurodyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai naudojo elektros energiją, dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Ir nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., neįregistruotos, tai, kad atsakovas nėra gyvenamojo namo savininkas, byloje neįrodyta, gyvenamasis namas stovi atsakovui R. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančio statinių savininkas ir jis privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Remdamasis teismų praktika, teigia, kad atsakovo kaltė tokiu atveju preziumuojama ir jam priskiriama kaltės paneigimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

Pagal CK 6.248 straipsnį laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgdamas į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata, pagal kurią sprendžiant kaltės klausimą, turi būti vertinamas asmens elgesys remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Be to, CK 6.387 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 769,82 Eur žalos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, t. y. už 769,82 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 18,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 17,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Iš atsakovo priteistinos 14,83 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263 –270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. U. 769,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 769,82 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Ignitis“.

Priteisti iš atsakovo R. U. valstybei 14,83 Eur (keturiolika eurų 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.