Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-12 · Byla Nr. A2.6.-8654-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
A2.6.-8654-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07959-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
A. G.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-8654-784/2015Proceso Nr. 4-68-3-07959-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei, Eglei Petkevičiūtei, Audronei Glambienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015-05-06 apie 8.30 val. Lukiškių skg. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. paaiškino, kad automobilių kontakto nejuto, tačiau galėjo savo vairuojamu automobiliu kliudyti kitą automobilį. Jis savo vairuojamame automobilyje „Audi A6“ laukė kolegos R. S.. Pastarasis priėjęs jam pasakė, kad jis stovi pavojingai arti kito automobilio. Tuomet, įsėdus bendradarbiui, jis pavažiavo truputį savo automobiliu atbuline eiga ir nuvažiavo darbo reikalais. Įvykio dieną jis buvo blaivus, jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną apie pusę devynių ryto, jis su bendradarbiu A. G. buvo susitarę nuvažiuoti apžiūrėti sugedusio autobusiuko, ir A. G. automobilyje „Audi“ jo laukė. Toje vietoje pravažiuoti ankšta. Jis priėjęs pastebėjo, kad A. G. stovėjo privažiavęs labai arti kito automobilio ir jam pasakė, kad patrauktų savo automobilį į šoną. Jis matė, kad tarp A. G. vairuojamo automobilio ir automobilio „Volvo“ buvo kelių centimetrų tarpas. Jis A. G. sakė, kad šis stovi pavojingai prisiparkavęs. Kuomet jis įsėdo į A. G. vairuojamą automobilį, A. G. „padavė atgal“, ir jie nuvažiavo. Jokio kontakto nejuto, nematė ir jokio garso negirdėjo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. B. parodė, kad pamena, jog įvykio dieną su bendradarbiais privažiuodami prie įvažiavimo vartų į Lukiškių kalėjimą pamatė stovintį „Volvo“ markės automobilį, o prie šio automobilio stovėjo mėlynos spalvos „Audi A6“ automobilis. „Audi“ automobilyje buvo įjungta avarinė signalizacija, o vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu. Kai jie įvažinėjo pro Lukiškių kalėjimo vartus, prie „Audi“ vairuotojo priėjo keleivis, atidarė duris ir kažką pasakė. Matėsi, kad „Audi“ automobilis buvo prisilietęs prie „Volvo“ automobilio. „Audi“ vairuotojas išlipęs nebuvo, keleivis įsėdo į šį automobilį ir „Audi“ nuvažiavo. Jis pamatė, kad nuvažiuojant sujudėjo „Volvo“ bamperis. Jis negirdėjo, ką keleivis sakė automobilio „Audi“ vairuotojui, bet gali patvirtinti, kad automobilio „Volvo“ bamperis sujudėjo tada, kai pajudėjo „Audi“ automobilis. Jokio garso negirdėjo, jo ir negalėjo būti, nes automobiliai kontaktavo plastmasinėmis dalimis.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad ji su kolegomis važiavo paimti suimtojo ir sustojo prie Lukiškių kalėjimo vartų, nes jie buvo uždaryti. Ji išgirdo, kaip jų kolega, vairuotojas S. B. pasakė: „žiūrėk, atsitrenkė“. Ji pažiūrėjo į kairę pusę ir pamatė du šalia vienas kito stovinčius automobilius. „Audi“ automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu, taip pat šalia buvo dar kitas vyras, kuris stovėjo šalia abiejų automobilių ir kažką mojavo rankomis, rodė, o paskui įsėdo į automobilį „Audi“ ir pastarasis išvažiavo. Ant likusio stovėti „Volvo“ automobilio ji matė nedidelį įbrėžimą. Ji negirdėjo automobilių kontakto garso. To „Volvo“ įbrėžimo ilgis buvo apie 10 centimetrų. Liudytojai D. P. teismo posėdžio metu parodžius automobilio „Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, esančias b. l. 23, liudytoja parodė, kad pagal nuotraukas ji negali pasakyti, ar automobilyje „Volvo“ yra įbrėžimas. Kai automobilis „Audi“ pasitraukė, automobilio „Volvo“ bamperis nebuvo nukritęs.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. Ž. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį jis su kolegomis vyko į Lukiškių TI-K „Fiat“ automobiliu. Pravažiuodami pamatė, kad stovi „Volvo“ automobilis, o prie pat jo – tamsiai mėlynos spalvos „Audi A6“ automobilis. Jam kilo mintis, kad tie automobiliai yra vienas į kitą atsirėmę. Jie stovėjo prie vartų ir žiūrėjo. Po kurio laiko pro juos praėjo vyriškis, kuris priėjo prie „Audi“ automobilio, kažką parodė ar pasakė, po to atsisėdo į „Audi“ automobilį ir šis nuvažiavo. Tada jie pastebėjo kad „Volvo“ automobilyje liko kažkoks rėžis. Jokio automobilių kontakto garso jis negirdėjo. Ką priėjęs prie „Audi“ automobilio vairuotojui sakė į šį automobilį įsėdęs vyriškis, jis negirdėjo. Paties kontakto jis nematė. Pravažiuodamas matė, kad „Audi“ automobilio vairuotojas kalba mobiliuoju telefonu, pagalvojo, kad galbūt kviečia policiją. negali paakyti, ar tik vienoje vietoje buvo įbrėžtas automobilis „Volvo“, kuris, jo manymu yra maždaug 2003 metų laidos.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame paaiškinime A. G. nurodė, jog 2015-05-06 apie 9 val. privažiavo prie LTIK vartų, stabtelėjo norėdamas paimti meistrą R. S., kuris įlipęs į jo vairuojamą automobilį pasakė, kad jis stovi labai arti kito automobilio. Tuomet jis „padavė atgal“ ir nuvažiavo. Jokio pašalinio garso negirdėjo, vėliau jam paaiškino, kad jis kliudė šalia stovėjusį automobilį.

Šių apklaustų byloje asmenų parodymai ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenimis apie eismo įvykį, taip pat R. L. rašytinis paaiškinimas, D. P. rašytinis paaiškinimas, V. Ž. rašytinis paaiškinimas, R. S. rašytinis paaiškinimas, Transporto priemonės techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos) teikia pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. 2015-05-06 apie 8.30 val. Lukiškių skg. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas kitas automobilis. Šie A. G. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, t. y. dėl to, kad, sukėlęs eismo įvykį, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, lemia pirmiausia objektyviai nustatyti jo veiksmai, pažeidimo pobūdis, asmens, padariusio pažeidimą parodymai ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymai. Nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų asmenų parodymai neteikia pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. įvykio metu pajuto savo vairuojamo automobilio „Audi A6“ ir automobilio „Volvo V70“ kontaktą. Priešingai, teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad jis automobilių kontakto nematė, tik davė žodinę pastabą A. G., kad pastarasis yra pavojingai arti prisiparkavęs prie kito automobilio. Be to, liudytojas R. S. pats įlipo į A. G. automobilį, kartu su juo išvažiavo ir taip pat kontakto nepajuto. Iš liudytojų S. B., D. P. ir V. Ž. parodymų matyti, kad iš pradžių jie pamatė labai arti vienas kito stovinčius „Audi“ ir „Volvo“ automobilius, ir tik nuvažiuojant „Audi“ automobiliui paaiškėjo, kad tarp jų buvo kontaktas – pasak liudytojo S. B., tuo metu automobilio „Volvo“ bamperis sujudėjo, o liudytojai D. P. ir V. Ž. parodė, kad nuvažiavus automobiliui „Audi“, ant automobilio „Volvo“ liko nedidelis įbrėžimas. Kad abiejų automobilių apgadinimai yra nedideli (nežymiai apgadinti abiejų automobilių bamperiai), patvirtina ir byloje esantys Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolai ir fotolentelės. Pastebėtina, kad teismo posėdyje iš fotolentelių liudytoja D. P. net negalėjo nurodyti, kurioje vietoje buvo įbrėžtas automobilis „Volvo“. Nė vienas liudytojas jokio automobilių kontakto garso negirdėjo. Taigi, visų šių įrodymų visuma visiškai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. parodymus, kad jis automobilių kontakto nejuto ir tuo metu nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį. Todėl teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymio – tyčios (sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos). Bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepasitvirtinus, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, bei daro išvadą, kad A. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina bauda, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

A. G. administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis